Lucas 11
Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs NAA
1 Ko̱o̱ˉ häˊ maˊ gyaˈ Jesús ngɨɨꜙ kiyhꜗ kihꜗ Dio. Maˉlaꜙ maˉngɨɨyꜘ kiyhꜗ, ja̱a̱ˉ discípulo kya̱a̱yꜗ gaꜙjähꜘ sɨɨyhꜙ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, miˉtë̱ë̱ˈ jnäähꜗ haˉ läꜙ ngɨɨˊ jnäähꜗ kihꜗ Dio, läꜙko̱o̱ˉ gaꜙmiꜙtë̱ë̱ˉ Jwa̱a̱ꜚ discípulo kya̱a̱ꜗ.
1 Jesus estava orando em certo lugar e, quando terminou, um dos seus discípulos lhe pediu: — Senhor, ensine-nos a orar como também João ensinou os discípulos dele.
2 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ ngɨɨhˊ hnähꜘ kyahꜗ, jwahˈ hnähꜘ läꜙlaˉ:
2 Então Jesus disse:
3 — ausente —
3 o pão nosso de cada dia
4 — ausente —
4 perdoa-nos os nossos pecados,
5 Gaꜙjäyhꜘ kaˉlähꜘ sɨɨyhꜙ: —Waˊ jmeenˊ, ja̱a̱ˉ hnähꜘ cha̱a̱ˉ omeꜚ kya̱a̱ꜗ mahꜗ gohˈ kiyhꜗ ko̱o̱ˉ llaꜙnʉʉˈ, goˉchiihˊ hnihꜘ: “Lleˊ hnëˉ heˊñiihꜚ kyahꜗ kinꜙ, omeꜚ.
5 Jesus disse ainda:
6 Jëëhꜘ, maˉja˜ ja̱a̱ˉ omeꜚ kya̱a̱nꜙ hi̱ˉ hä̱ä̱ˊ jwëꜗ ngooꜗ, hiꜙ saꜙ chaˉ niꜙ miihˉ heˉ llanˋ chaˊnëyˊ.”
6 porque outro amigo meu chegou de viagem e eu não tenho nada para lhe oferecer”;
7 Pero hi̱ˉ hä̱ä̱ˊ chaˊnehꜙ kihꜗ heꜘ jähꜙ: “Taꜙ chu̱u̱ˉ kya̱a̱hˊ jnäꜘ. Maˉnaˉjnëˉ baˊ haahˊ kinꜙ, läꜙjë̱ë̱ꜙ gyʉ̱ʉ̱ˉ pihˈ kya̱a̱nꜙ maˉnaˉgwɨ̱ɨ̱ˉ. Saꜙ leꜘ noonˋ mahꜗ kwëëhnꜚ hneˉ.”
7 e se o outro lhe responder lá de dentro: “Deixe-me em paz! A porta já está fechada, e eu e os meus filhos já estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães”,
8 Jnäꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, cherˊmahꜗ ngooꜗ baˊ chu̱u̱ꜘ hi̱ˉ chehꜗ kaˊhneꜚ heꜘ, maꜙraꜙ heˉ nooꜙ bihꜗ mahꜗ dsaˉkwëëyhˋ. Ja̱ꜙ taꜙlaꜙ kihꜗ heˉ la̱a̱ꜗ omeꜚ kya̱a̱yꜗ, kihꜗ heˉ chu̱u̱yꜘ baˊ ja̱ˉ heˉ kwëëyhꜗ heˉ jmeeꜙ biiꜗ kiyhꜗ mahꜗ moꜙsoꜙ chu̱u̱yꜗ chaˉgaˊmiihˉ.
8 digo a vocês que, se ele não se levantar para dar esses pães por ser seu amigo, ele o fará por causa do incômodo e lhe dará tudo de que tiver necessidade.
9 Heˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ. Ngɨɨˊ hnähꜘ kihꜗ Dio, mahꜗ hñahꜙ hnähꜘ. Hnøøhˈ hnähꜘ mahꜗ jnäähꜙ hnähꜘ. Teeˉ hnähꜘ kiyhꜗ mahꜗ näyꜗ hoˊhaahˊ.
9 — Por isso, digo a vocês: Peçam e lhes será dado; busquem e acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Jëëhꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ ngɨɨꜙ, hyoyhꜙ baˊ. Hi̱ˉ hnoohˉ, jnøøyhꜙ baˊ. Hi̱ˉ tëë˜ hoˊhaahˊ, näꜙ baˊ hoˊhaahˊ kiyhˈ.
10 Pois todo o que pede recebe; o que busca encontra; e a quem bate, a porta será aberta.
11 ʼ¿Haˉ läꜙja̱ˉ kwëëhˈ hnähꜘ chihˉ kya̱a̱hꜗ, ko̱o̱ˉ mɨˈku̱u̱ˊ waˊraˉ gaꜙngɨɨyꜘ heˊñiihꜚ? Hiꜙ cherˊmahꜗ gaꜙngɨɨyꜘ ku̱yhꜙ ja̱a̱ˉ hmoohˉ, ¿haˉ läꜙja̱ˉ kwë̱ë̱yhˈ ja̱a̱ˉ mɨɨhˉ?
11 Quem de vocês, sendo pai, daria uma cobra ao filho que lhe pede um peixe?
12 Hiꜙ cherˊmahꜗ gaꜙngɨɨyꜘ ko̱o̱ˉ mɨˈjlɨɨˉ, ¿haˉ läꜙja̱ˉ kwë̱ë̱yhˈ ja̱a̱ˉ chaˊhneꜗ?
12 Ou daria um escorpião ao filho que lhe pede um ovo?
13 Maꜙkeꜙ hlë̱ë̱hˈ hnähꜘ, le̱hꜗ baˊ hnähꜘ kwëëhˈ chihˉ kya̱a̱hꜗ heˉ lluꜗ. Pero Tääˋ hi̱ˉ gyaꜗ gyʉʉhˈ, kwayꜗ Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ heˉ saꜙ kya̱a̱hˊ hihꜙ, kwëëyhꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ ngɨɨꜙ kiyhꜗ —gaꜙjähꜘ Jesús.
13 Ora, se vocês, que são maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos, quanto mais o Pai celeste dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Maˊ chehˈ Jesús lle̱e̱ˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ka̱a̱ˋ ja̱a̱ˉ dsaˉ. Maˊ yaꜙhë̱ë̱ꜗ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ heꜘ, dsaˉ hi̱ˉ maˊ ka̱a̱ˋ heꜘ gaꜙløøꜗ hlëëyhꜙ. Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëꜗ maˊ gaꜙjëëyꜗ heˉ ja̱ˉ.
14 Certo dia, Jesus estava expulsando um demônio que era mudo. E aconteceu que, ao sair o demônio, o mudo passou a falar. E as multidões se admiravam.
15 Pero ko̱ˉlla̱a̱ˊ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ maˊ jähꜘ: —Kya̱a̱hˊ beꜘ kihꜗ Beelzebú hi̱ˉ kye̱ˉ nëˊ kihˈ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ baˊ naˉ, hwë̱ë̱y˜ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ.
15 Mas alguns deles diziam: — Ele expulsa os demônios pelo poder de Belzebu, o maioral dos demônios.
16 Hi̱ˉ jñahꜘ maˊ ka̱˜ dsëꜗ Jesús, maˊ ngɨɨyꜙ heˉ maˊ jmeeˈ Jesús ko̱o̱ˉ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ gyʉʉhˈ jmɨˉgyʉʉꜙ.
16 E outros, tentando-o, pediam dele um sinal vindo do céu.
17 Pero maˊ kyʉʉh˜ bihꜗ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ dsaˉ heꜘ, mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ ko̱o̱ˉ hwaꜗ, cherˊmahꜗ te̱e̱y˜ kya̱a̱hˊ heꜘ baˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ, heˉ miˉlla̱a̱yꜙ hñiiyꜘ baˊ ja̱ˉ. Läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ ko̱o̱ˉ chaˊnehꜙ, cherˊmahꜗ te̱ˉjë̱ë̱yꜘ, saꜙ läꜙwë̱ë̱yꜘ.
17 Mas Jesus, sabendo o que passava pela mente deles, disse-lhes:
18 Läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ Tanaˊ, cherˊmahꜗ te̱e̱y˜ kya̱a̱hˊ heꜘ baˊ dsaˉkya̱a̱yhˊ, ¿haˉ läꜙja̱ˉ miˉheeyꜙ kya̱a̱hˊ taˊ kiyhˈ? Mahꜗ jwahꜘ hnähꜘ kya̱a̱hˊ beꜘ kihꜗ Beelzebú heˉ hwë̱ë̱ˊ jnäꜘ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ.
18 Se também Satanás estiver dividido contra si mesmo, como o seu reino subsistirá? Isto porque vocês dizem que eu expulso os demônios por Belzebu.
19 Cherˊmahꜗ jnäꜘ hwë̱ë̱nˊ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ kya̱a̱hˊ beꜘ kihꜗ Beelzebú, ¿haˉ baˊ kihˈ dsaˉkya̱a̱hˊ hnähꜘ, hi̱i̱ˉ baˊ kihˈ beꜘ gaꜙhwë̱ë̱ꜗ dsaˉkya̱a̱hˊ hnähꜘ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ? Heꜘ baˊ dsaˉkya̱a̱hˊ hnähꜘ naˉ, miˉjnääyꜙ heˉ naˉhe̱e̱ꜚ hʉʉˊdsëˉ kyahꜗ hnähꜘ.
19 E, se eu expulso os demônios por Belzebu, por quem os filhos de vocês os expulsam? Por isso, eles mesmos serão os juízes de vocês.
20 Pero cherˊmahꜗ jnäꜘ hwë̱ë̱nˊ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ kya̱a̱hˊ beꜘ kihꜗ Dio, heˉ ja̱ˉ jmeeꜙ dsooꜘ heˉ maˉløøꜗ Dio jmeeꜙ hihꜙ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ.
20 Se, porém, eu expulso os demônios pelo dedo de Deus, certamente é chegado o Reino de Deus sobre vocês.
21 ʼJa̱a̱ˉ dsaˉ be̱e̱ꜘ hi̱ˉ maˉnaˊllu̱u̱ˋ, høøyꜙ kweeˉ chaˊnehꜙ kiyhꜗ, heˉja̱ˉ saꜙ chaˉ hiiꜘ gooˉ heˉ dsaˉhë̱ë̱ꜘ heˉ täähˊ chaˊnehꜙ kiyhꜗ ja̱ˉ.
21 Quando o valente, bem-armado, guarda a sua própria casa, todos os seus bens ficam em segurança.
22 Pero waˊraˉ jaꜗ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ be̱e̱ꜘ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ hñiiyꜘ, kwayꜗ kiyhꜗ mahꜗ jñuuyhꜗ läꜙjëꜙ heˉ kya̱a̱hˊ maˊ lä̱ä̱yˈ hñiiyꜘ. Hiꜙ hwëëꜗ hi̱ˉ gaꜙllooꜗ heꜘ läꜙjëꜙ heˉ chaˉ chaˊnehꜙ, ja̱ˉgaˊ tiˊllooyhꜗ läꜙjëꜙ heˉ ja̱ˉ.
22 Mas, se aparece alguém mais valente do que ele, vence-o, tira-lhe a armadura em que confiava e reparte os seus despojos.
23 ʼHi̱ˉ saꜙ jwa̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ, heˉ hneeyˉ kya̱a̱hˊ jnäꜘ baˊ ja̱ˉ. Hi̱ˉ saꜙ jmeeꜙ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ mahꜗ te̱e̱hnˊ dsaˉ, heˉ jmeeyꜙ dsaˉläˉø̱ø̱ꜘ dsaˉ kinꜙ baˊ ja̱ˉ.
23 Quem não é por mim é contra mim; e quem comigo não ajunta espalha.
24 ʼWaˊraˉ yaꜙhë̱ë̱ꜗ ja̱a̱ˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ kihꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉ, dsooyꜗ läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ laˈ hwaꜗ ki̱i̱ꜙ dsaˉhnøøyhꜙ haˉ jeeˊ te̱e̱yhꜙ dsëyꜗ. Waˊraˉ saꜙ gaꜙjnøøyhꜗ, jmeeyꜗ hʉʉˊdsëˉ: “Naahnꜚ kaˉlähꜘ chaˊnehꜙ kinꜙ jeeˊ yaꜙhë̱ë̱nꜗ.”
24 — Quando o espírito imundo sai de uma pessoa, anda por lugares áridos, procurando repouso. E, não o achando, diz: “Voltarei para a minha casa, de onde saí.”
25 Waˊraˉ gaꜙlla̱a̱yhꜗ tuhˉdsëꜗ dsaˉ, laꜗ läꜙko̱hꜘ hneꜗ heˉ maˉnaˊlluˋ hiꜙ naˉtiˊ naˉhyahˊ kaˉlähꜘ.
25 E, voltando, a encontra varrida e arrumada.
26 Ja̱ˉgaˊ naꜙ dsooyꜗ dsaˉkya̱a̱yꜘ jñahꜘ gaˊ gye̱e̱ˈ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ hi̱ˉ hlë̱ë̱hˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ hñiiyꜘ mahꜗ dsaˉta̱a̱yhˋ ko̱ˉjø̱hꜘ jeeˊ ja̱ˉ. Hlɨɨhˈ gaˊ leꜘ kihꜗ dsaˉ heꜘ läꜙko̱hꜘ gaˊ heˉ maˊ la̱a̱yˈ jä̱ä̱ꜗ.
26 Então vai e leva consigo outros sete espíritos, piores do que ele, e, entrando, habitam ali. E o último estado daquela pessoa se torna pior do que o primeiro.
27 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ maˊ chehˈ Jesús hlëëhꜙ juuˈ laˉ, ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ gaꜙhlëëhꜘ ki̱ˉga̱a̱ˉ jeeˊ maˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ heꜘ, gaꜙsɨɨyhꜙ Jesús: —Lluꜗ laꜗ kihꜗ hi̱ˉ gaꜙka̱a̱ꜗ hneˉ hiꜙ gaꜙmiꜙkwa̱a̱yˉ hneˉ.
27 Aconteceu que, ao dizer Jesus estas palavras, uma mulher, que estava no meio da multidão, disse a ele, erguendo a voz: — Bem-aventurado o ventre que concebeu você e os seios que o amamentaram!
28 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ, gaꜙjäyhꜘ: —Lluꜗ gaˊ laˈ kihꜗ hi̱ˉ nuuˉ juuˈ kihꜗ Dio mahꜗ miˉteyꜗ.
28 Jesus, porém, respondeu:
29 Chaˉgaˊmiihˉ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ yaꜙnääꜗ kooꜘ kihꜗ Jesús mahꜗ gaꜙløøꜗ Jesús sɨɨyhꜙ: —Heˉ baˊ cheˉ hlë̱ë̱hˈ hnähꜘ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ naꜗ, ngɨɨhˊ hnähꜘ jmeenˋ ko̱o̱ˉ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ. Heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ läꜙko̱hꜘ gaꜙlaꜗ kihꜗ Joná lloꜘjooꜗ, maꜙlaꜙ heˉ ja̱ˉ baˊ heehnꜚ hnähꜘ.
29 Visto que aumentavam as multidões em volta dele, Jesus começou a dizer:
30 Jëëhꜘ, dsaˉ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ Nínive gaꜙjëëꜗ ko̱o̱ˉ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ gaꜙlaꜗ kihꜗ Joná. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ jëëꜗ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ naꜗ ko̱o̱ˉ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ leꜘ kihꜗ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ.
30 Porque, assim como Jonas foi sinal para os ninivitas, o Filho do Homem o será para esta geração.
31 Hiꜙ waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ jmeeˈ Dio jwiz˜ kyahꜗ hnähꜘ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ naˈ, maˊja̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ jmeeꜙ hihꜙ hwaꜗ taꜙ kye̱ꜗ, nooyꜙ jeeˊ gyayˈ mahꜗ bä̱ä̱yhꜙ hnähꜘ dsooˊ, kihꜗ heˉ saꜙ jmeehˉ hnähꜘ heˈ kihꜗ Dio. Jëëhꜘ, dsaˉmëꜘ heꜘ jaꜗ ʉ̱ʉ̱ꜘ jwërte mahꜗ yaꜙnʉʉyꜘ läꜙjëꜙ heˉ maˊ kyʉʉh˜ Salomón, hiꜙ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ jø̱ø̱hˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ Salomón.
31 A rainha do Sul se levantará, no Juízo, com os homens desta geração e os condenará, porque veio dos confins da terra para ouvir a sabedoria de Salomão. E aqui está quem é maior do que Salomão.
32 Hiꜙ waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ jmeeˈ Dio jwiz˜ kyahꜗ hnähꜘ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ naˈ, maˊja̱ˉ nooˉ dsaˉ Nínive jeeˊ tä̱ä̱yhˊ mahꜗ bä̱ä̱yhꜙ hnähꜘ dsooˊ, kihꜗ heˉ saꜙ jmeehˉ hnähꜘ heˈ kihꜗ Dio. Jëëhꜘ, dsaˉ heꜘ gaꜙje̱e̱yh˜ kya̱a̱hˊ Dio maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ heˉ naˊkwaˉ Joná, hiꜙ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ jø̱ø̱hˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ Joná.
32 Ninivitas se levantarão, no Juízo, com esta geração e a condenarão, porque se arrependeram com a pregação de Jonas. E aqui está quem é maior do que Jonas.
33 ʼNiꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ chihꜗ jeeˊ naˉhmääˊ mɨˈsëꜗ naˉhi̱h˜ jeˉ, niꜙ saꜙ tooyhˉ nehꜙ ko̱o̱ˉ waˊgooꜘ. Heˉ chiyhꜗ jeeˊ ñiiꜘ baˊ mahꜗ läꜙjnäꜘ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ dsaˉta̱a̱hˋ chaˊnehꜙ.
33 — Ninguém, depois de acender uma lamparina, a coloca em lugar escondido, nem debaixo de um cesto, mas num lugar em que ilumina bem, a fim de que os que entram vejam a luz.
34 Mɨˈnëˊ jneˊ laꜗ läꜙko̱o̱ˉ waˊjeˉ kihꜗ jmɨˉngoꜗ jnänˋ. Läꜙja̱ˉ, cherˊmahꜗ mɨˈnëhˊ laꜗ lluꜗ, ngooꜗ baˊ laˈ lluꜗ kihꜗ läꜙka̱a̱ˉ jmɨˉngoꜗ kyahꜗ. Pero cherˊmahꜗ laꜗ hlɨɨhˈ mɨˈnëhˊ, läꜙja̱ˉ laꜗ hlɨɨhˈ kihꜗ läꜙka̱a̱ˉ jmɨˉngoꜗ kyahꜗ.
34 Os olhos são a lâmpada do corpo. Se os seus olhos forem bons, todo o seu corpo será cheio de luz; mas, se forem maus, o seu corpo ficará em trevas.
35 Le̱e̱hꜚ ja̱ˉ, hehꜗ waˊjeˉ heˉ naˉhi̱h˜ kyahꜗ taꜙ waˊ ʉʉˉ.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não sejam trevas.
36 Jëëhꜘ, cherˊmahꜗ läꜙka̱a̱ˉ tuhˉhohꜘ maˉhe̱e̱hˋ juˈdsooꜘ heˉ laꜗ läꜙko̱o̱ˉ waˊjeˉ, hiꜙ saꜙ chaˉ niꜙ ko̱o̱ˉ heˉ hlɨɨhˈ nëˊ kyahˈ, ja̱ˉ gaˊ naꜙ jnäꜘ lii˜ hä̱ä̱hˊ jeeˊ waˊjeˉ. Laꜗ läꜙko̱o̱ˉ heˉ naˉhi̱h˜ jeˉ heˉ chooꜗ nëˊ kyahˈ.
36 Pois, se todo o seu corpo for luminoso, sem ter qualquer parte em trevas, será todo resplandecente como a lamparina quando ilumina você em plena luz.
37 Läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙdsa̱a̱ꜗ gaꜙhlëëhꜘ Jesús läꜙja̱ˉ, ja̱a̱ˉ fariseo gaꜙtëëyhꜗ chaˊnehꜙ kiyhꜗ mahꜗ kuhˊhɨ̱yhꜗ. Heˉja̱ˉ gaꜙheꜗ Jesús chaˊnehꜙ mahꜗ gaꜙgyayˉ nëˊ mes˜.
37 Ao falar Jesus estas palavras, um fariseu o convidou para uma refeição na sua casa. Entrando na casa, Jesus tomou lugar à mesa.
38 Peerꜙ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëꜗ fariseo heꜘ, maˊ gaꜙjëëyꜗ saꜙ gaꜙgyihꜗ Jesús gooˉ jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ kuhˊhɨ̱yhꜗ.
38 O fariseu admirou-se ao ver que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ sɨɨyhꜙ: —Hnähꜘ dsaˉ fariseo, la̱a̱hꜗ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ gyih˜ maꜙlaꜙ taꜙ kaˊluuˊ kyahˊwɨ̱ɨ̱ꜘ baˊ. Jëëhꜘ gyihꜙ baˊ hnähꜘ goohˉ mahꜗ nehꜙ tuhˉhohꜘ hnähꜘ naˉka̱hˈ baˊ hʉʉˊdsëˉ hɨ̱ɨ̱ˉ hiꜙ läꜙjëꜙ heˉ hlɨɨhˈ jmahꜗ.
39 Mas o Senhor lhe disse:
40 Heˉ baˊ cheˉ ta̱a̱hˉ hnähꜘ. ¿Cheˊ saꜙ ñehˊ hnähꜘ, heꜘ baˊ hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ gooˉ jneˊ gaꜙjmeeyꜘ tuhˉdsëˉ jneˊ kaˉlähꜘ?
40 Seus tolos! Quem fez o exterior não é o mesmo que fez o interior?
41 Kwëëhˋ hnähꜘ dsaˉ hi̱ˉ llaˉkya̱a̱ꜗ, miihˉ heˉ chaˉ kyahꜗ hnähꜘ, mahꜗ läꜙja̱ˉ baˊ jä̱ˈ naˉjngɨɨˈ nehꜙ tuhˉhohꜘ hnähꜘ.
41 Mas deem como esmola o que está dentro do copo e do prato, e tudo lhes será limpo.
42 ʼJwɨɨ˜ baˊ hnähꜘ dsaˉ fariseo. Kwahˉ baˊ hnähꜘ oˉmeeˊ, nuuˉ ruda, kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ jo̱hꜗ heˉ kihˉ jneˊ, kwëëhꜘ baˊ hnähꜘ Dio läꜙjëꜙ heˉ laꜗ he̱e̱yꜚ. Pero saꜙ jmeehˉ hnähꜘ heˉ lluꜗ jmahꜗ niꜙ saꜙ hnaahꜙ hnähꜘ Dio. Heˉ laˉ baˊ ja̱ˉ jmeeꜙ biiꜗ jmeehˈ hnähꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ heˉ kwahˉ hnähꜘ naˉ.
42 Mas ai de vocês, fariseus! Porque vocês dão o dízimo da hortelã, da arruda e de todas as hortaliças, e desprezam a justiça e o amor de Deus. Vocês deveriam fazer estas coisas, sem omitir aquelas.
43 ʼPeerꜙ jwɨɨ˜ baˊ hnähꜘ dsaˉ fariseo. Hnoohˉ hnähꜘ nahˈ hnähꜘ nëˊ hmaˉsii˜ jeeˊ gyaꜙ dsaˉka̱a̱hˊ nehꜙ gwahꜙ mähˉ. Tɨh˜ hohꜘ hnähꜘ jmeeꜗ dsaˉ Dio kyahꜗ hnähꜘ chaˊjwëꜗ jʉʉhˉ.
43 Ai de vocês, fariseus! Porque gostam da primeira cadeira nas sinagogas e das saudações nas praças.
44 ʼJwɨɨ˜ baˊ hnähꜘ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley kya̱a̱hˊ fariseo, hnähꜘ hi̱ˉ taˉju̱u̱ˈ. La̱a̱hꜗ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ toˉhø̱ø̱ˉ heˉ saꜙ jnäꜘ. Heˉja̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙnääˊ nëˊ kihˈ saꜙ ñeyˉ haˉ ko̱hꜘ naˊhøøꜘ saꜙ laꜗ jeeˊ gaꜙnääyˊ ja̱ˉ. (Véase: Nu. 19:16)
44 Ai de vocês que são como as sepulturas invisíveis, sobre as quais as pessoas passam sem perceber!
45 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ ja̱a̱ˉ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Taˉjwohꜗ, heˉ hlëëhˊ läꜙnaˉ, läꜙkye̱ˉ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ tohˉ wɨɨꜘ kaˉlähꜘ.
45 Então, tomando a palavra, um dos intérpretes da Lei disse a Jesus: — Mestre, ao dizer estas coisas o senhor está ofendendo também a nós!
46 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Peerꜙ jwɨɨ˜ baˊ hnähꜘ kaˉlähꜘ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley. Jëëhꜘ, kya̱a̱hˊ hnähꜘ dsaˉ løøˈ hiiˉ heˉ saꜙ ø̱ø̱hꜙ dsaˉ ka̱ꜗ. Mahꜗ niꜙ miihˉ beꜘ saꜙ kwahˉ hnähꜘ.
46 Mas Jesus respondeu:
47 ʼJwɨɨ˜ baˊ hnähꜘ, jmeehˉ hnähꜘ naˊhyahˉ nëˊ toˉhø̱ø̱ˉ jeeˊ naˉha̱a̱ˈ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio, heꜘ baˊ hi̱ˉ gaꜙjngëëhꜗ dsaˉ maˉgyu̱hˉ kya̱a̱hꜗ hnähꜘ.
47 Ai de vocês! Porque edificam os túmulos dos profetas que os pais de vocês assassinaram.
48 Kya̱a̱hˊ heˉ jmeehˉ hnähꜘ läꜙja̱ˉ, miˉjnäähˈ hnähꜘ hñaahꜗ hnähꜘ heˉ tä̱ä̱hˊ hnähꜘ juuˈ kweeˉ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeꜘ dsaˉ maˉgyu̱hˉ kya̱a̱hꜗ hnähꜘ. Jëëhꜘ, dsaˉ maˉgyu̱hˉ kya̱a̱hꜗ hnähꜘ gaꜙjngëëyhꜗ mahꜗ hnähꜘ jmeehˉ hnähꜘ naˊhyahˉ nëˊ toˉhø̱ø̱ˉ kihꜗ hi̱ˉ heꜘ.
48 Assim, são testemunhas e aprovam com cumplicidade as obras dos pais de vocês; porque eles mataram os profetas, e vocês edificam túmulos para eles.
49 ʼHeˉja̱ˉ Dio hi̱ˉ kyʉʉh˜ chaˉmiihˉ, gaꜙjäyhꜘ kaˉlähꜘ: “Che̱e̱nꜚ kya̱a̱yꜗ dsaˉ hi̱ˉ ngëëꜗ juuˈ kinꜙ. Hiꜙ che̱e̱nꜚ kya̱a̱yꜗ apóstole kaˉlähꜘ. Ko̱ˉlla̱a̱ˊ hi̱ˉ heꜘ jngëëyhꜗ, hiꜙ ko̱ˉlla̱a̱ˊ jmeehꜙ dsihꜘ.”
49 Por isso, também disse a sabedoria de Deus: “Mandarei para eles profetas e apóstolos, e a alguns deles matarão e a outros perseguirão”,
50 Läꜙja̱ˉ, hnähꜘ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ naˈ naˉbä̱ä̱hˋ jmaˉ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio läꜙji̱i̱hˈ maˊ gaꜙnøøꜗ jmɨˉgyʉʉꜙ.
50 para que desta geração se peçam contas do sangue dos profetas, derramado desde a fundação do mundo,
51 Läꜙ gaꜙtëꜘ jmaˉ kihꜗ Abel naˉbä̱ä̱hˋ hnähꜘ läꜙji̱i̱hˈ jmaˉ kihꜗ Zacaría hi̱ˉ gaꜙjngëëyhꜗ taꜙ kaˊhneꜚ jeeˊ kihˈ gwahꜙ kya̱a̱hˊ naˊhyooꜘ. Heˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, läꜙjëꜙ heˉ ja̱ˉ maˉjä̱ꜘ nëˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ naˈ.
51 desde o sangue de Abel até o sangue de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o santuário. Sim, eu afirmo a vocês que se pedirão contas a esta geração.
52 ʼPeerꜙ jwɨɨ˜ hnähꜘ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley. Saꜙ kwahˉ hnähꜘ jwëˈ läꜙkyʉʉh˜ dsaˉ juuˈ kihꜗ Dio. Ja̱ˉbaˊ hñaahˈ hnähꜘ saꜙ he̱e̱hˊ hnähꜘ, mahꜗ hahˉ hnähꜘ kihꜗ hi̱ˉ hnøøꜗ läꜙkyʉʉh˜ —gaꜙjähꜘ Jesús.
52 Ai de vocês, intérpretes da Lei! Porque vocês pegaram a chave do conhecimento. No entanto, vocês mesmos não entraram e impediram os que estavam entrando.
53 Maˊ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús jeeˊ ja̱ˉ, taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley kya̱a̱hˊ dsaˉ fariseo gaꜙläꜙhneeyꜙ jwërte kya̱a̱hˊ Jesús. Hiꜙ gaꜙløøyꜗ ngɨɨyꜙ chaˉmiihˉ juuˈ kiyhꜗ,
53 Quando Jesus saiu dali, os escribas e fariseus começaram a contestá-lo com veemência, fazendo perguntas a respeito de muitos assuntos,
54 maˊ jëëy˜ cheˊ maˊ ka̱a̱hˈ juuˈ kihꜗ Jesús mahꜗ läꜙja̱ˉ maˊ leꜘ maˊ hnɨɨyˈ kiyhꜗ.
54 com o objetivo de tirar daquilo que ele dizia um motivo para o acusar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.