Lucas 10

Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, gaꜙhña̱a̱ꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ jñahꜘ gaˊ to̱ꜙloꜙgya̱a̱ꜘ naˉdsë˜ gye̱e̱ꜘ dsaˉ. Hi̱ˉ heꜘ gaꜙche̱e̱yꜗ läꜙka̱a̱ˉ jwɨɨˉ kaahˊ hiꜙ läꜙka̱a̱ˉ gaˊ jeeˊ jyohꜘ haˉ jeeˊ dsooyˈ. Gaꜙche̱e̱yꜗ maꜙ u̱u̱ꜗ maꜙ u̱u̱ꜗ.
1 Depois disso o Senhor escolheu mais setenta e dois dos seus seguidores e os enviou de dois em dois a fim de que fossem adiante dele para cada cidade e lugar aonde ele tinha de ir.
2 Gaꜙjäyhꜘ sɨɨyhꜙ: —Dsooꜘ baˊ chaˉ chaˉmiihˉ taˊ heˉ hnøøꜗ soohꜙ pero miihˉ goˉteˈ baˊ dsaˉ hi̱ˉ jmeeꜗ taˊ. Heˉja̱ˉ chu̱u̱ˊ hnähꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉjʉʉˊ taˊ mahꜗ che̱e̱yꜗ jñahꜘ gaˊ hi̱ˉ dsaˉchoohˋ taˊ kiyhˈ.
2 Antes de os enviar, ele disse:
3 Goˉnääꜘ hnähꜘ ja̱ˉ. Pero le̱e̱hꜚ hnähꜘ. Jnäꜘ che̱e̱nꜚ hnähꜘ läꜙko̱o̱ˉ borrego hi̱ˉ gaꜙnääꜗ jeeˊ kihˈ jahꜘ hä̱ä̱ˈ.
3 Vão! Eu estou mandando vocês como ovelhas para o meio de lobos.
4 Taꜙ ka̱ˉ hnähꜘ hmɨhˉtuhˉ, taꜙ ka̱ˉ hnähꜘ saˊtuhˉ kihꜗ kuuˊ, niꜙ looˉ heˉ dsaˉheꜘ tɨɨhˊ hnähꜘ. Niꜙ taꜙ llaˉ hnähꜘ juuˈ kya̱a̱hˊ dsaˉ chaˊjwëꜗ.
4 Não levem bolsa, nem sacola, nem sandálias. E não parem no caminho para cumprimentar ninguém.
5 Waˊ heˉ chaˉ heˉ hneꜗ jeeˊ goˊta̱a̱hˊ hnähꜘ, toˉnëˊ jwɨɨhˈ hnähꜘ dsaˉ: “Waˊ hiiꜘ tiiˊ chaˊnehꜙ kyahꜗ hnähꜘ.”
5 Quando entrarem numa casa, façam primeiro esta saudação: “Que a paz esteja nesta casa!”
6 Cherˊmahꜗ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ hiiꜘ tiiˊ dsëˈ jeeˊ ja̱ˉ, läꜙja̱ˉ hɨɨꜗ tiiˊ kiyhˈ. Hiꜙ cherˊmahꜗ saꜙ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ hiiꜘ tiiˊ dsëˈ, saꜙ läꜙjmääꜗ kiyhꜗ juuˈ heˉ maˉhlë̱ë̱hˊ hnihꜘ.
6 Se um homem de paz morar ali, deixem a saudação com ele; mas, se o homem não for de paz, retirem a saudação.
7 Pero jeeˊ he̱e̱yhꜙ hnähꜘ, ja̱ˉ jä̱hˉ hnähꜘ ja̱ˉbaˊ chaˊnehꜙ ja̱ˉ. Ja̱ˉ kuhˉhuhꜘ baˊ hnähꜘ läꜙjëꜙ heˉ llaꜗ dsaˉ chaˊnëhˊ hnähꜘ. Jëëhꜘ, ja̱a̱ˉ hi̱ˉ jmeeꜙ taˊ, lleˋ kihˈ hyoyhꜙ jñeeyˈ. Taꜙ miˉsɨɨˋ hnähꜘ ø̱ø̱hˈ hnähꜘ mahꜗ goˊnäähˈ hnähꜘ läꜙjohꜘ hneꜗ chihꜗ.
7 Fiquem na mesma casa e comam e bebam o que lhes oferecerem, pois o trabalhador merece o seu salário. Não fiquem mudando de uma casa para outra.
8 Waˊ heˉ chaˉ heˉ jwɨɨˉ jeeˊ gaꜙllaꜙnäähꜗ hnähꜘ, jeeˊ he̱e̱hꜙ dsaˉ hnähꜘ, ja̱ˉ kuhˉhuhꜘ baˊ hnähꜘ läꜙjëꜙ heˉ llaꜗ dsaˉ chaˊnëhˊ hnähꜘ.
8 — Quando entrarem numa cidade e forem bem-recebidos, comam a comida que derem a vocês.
9 Ja̱ˉ miˉhlä̱ä̱hˈ hnähꜘ hi̱ˉ dsaahˊ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jeeˊ ja̱ˉ. Ja̱ˉ jwɨɨhꜘ hnähꜘ dsaˉ: “Kye̱ˊ baˊ jnäähꜗ juuˈ haˉ läꜙ jä̱ä̱ꜗ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ.”
9 Curem os doentes daquela cidade e digam ao povo dali: “O
10 Pero cherˊmahꜗ gaꜙllaꜙnäähꜗ hnähꜘ ko̱o̱ˉ jwɨɨˉ jeeˊ saꜙ he̱e̱yhꜙ hnähꜘ, ja̱ˉ hwë̱ë̱hˉ hnähꜘ taꜙ chaˊjwëꜗ mahꜗ jwahˈ hnähꜘ:
10 Porém, quando entrarem numa cidade e não forem bem-recebidos, vão pelas ruas, dizendo:
11 “Waˊhløøˉ heˉ chaˉ jeeˊ jwɨɨˉ kyahꜗ hnähꜘ laˉ, heˉ maˉbehꜗ maˉtɨɨˊ jnäähꜗ, jeeˊ laˉ maˉkyahˊ jnäähꜗ maˉtɨɨˊ jnäähꜗ mahꜗ laꜗ lii˜ maˉjä̱ꜘ nëˊ kyahˈ hnähꜘ läꜙjëꜙ dsooˊ heˉ naˉbä̱ä̱hˋ hnähꜘ. Pero maˉñehˊ baˊ hnähꜘ, maˉja˜ baˊ juuˈ haˉ läꜙ jä̱ä̱ꜗ Dio dsaˉ läꜙhihꜙ kihꜗ”, jwɨɨhˈ hnihꜘ.
11 “Até a poeira desta cidade que grudou nos nossos pés nós sacudimos contra vocês! Mas lembrem disto: o Reino de Deus chegou até vocês.”
12 Heˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ. Miihˉ gaˊ wɨɨꜘ jëëꜗ dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jeeˊ jwɨɨˉ Sodoma kya̱a̱hˊ Gomorra waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ jmeeˈ Dio jwiz˜, läꜙko̱hꜘ heˉ jëëꜗ dsaˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ.
12 E Jesus disse mais isto:
13 ʼ¡Peerꜙ jwɨɨ˜ hnähꜘ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jwɨɨˉ Corazín! ¡Peerꜙ jwɨɨ˜ hnähꜘ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jwɨɨˉ Betsaida! Waˊraˉ jähꜘ kihꜗ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ jwɨɨˉ Tiro kya̱a̱hˊ jwɨɨˉ Sidón, maˉjëëꜙ haˉ läꜙ laꜗ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ maˉjmeenꜗ jeeˊ kyahˈ hnähꜘ, maˉlɨhꜘ saꜙ gaꜙje̱e̱yh˜ kya̱a̱hˊ Dio, maˊ kë̱yhꜙ hmɨɨhˉ jwäꜘ hiꜙ maˊ su̱yˈ hñiiyꜘ tʉˊjwaˉ, heˉ maˊ jmeeyˈ lii˜ heˉ tiˉmeehˉ dsëyꜗ.
13 Jesus continuou:
14 Heˉja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ jmeeˈ Dio jwiz˜, chaˉgaˊmiihˉ wɨɨꜘ jëëhˈ hnähꜘ, läꜙko̱hꜘ gaˊ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ Tiro kya̱a̱hˊ Sidón.
14 No Dia do Juízo, Deus terá mais pena de Tiro e de Sidom do que de vocês, Corazim e Betsaida!
15 Hnähꜘ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ Capernaum, jmeehˉ hnähꜘ hʉʉˊdsëˉ heˉ të̱ë̱hꜗ hnähꜘ gyʉʉhˈ. Pero ñiihˊ gaˊ kihˈ chaˊjeˉ goˊnäähˈ hnähꜘ.
15 E você, cidade de Cafarnaum, acha que vai subir até o céu? Pois será jogada no
16 ʼHi̱ˉ nuuꜗ juuˈ heˉ kwahˈ hnähꜘ, kinꜙ ja̱ˉ nuuyꜗ. Hi̱ˉ saꜙ he̱e̱hꜙ hnähꜘ, jnäꜘ heꜘ saꜙ he̱e̱yhꜙ. Hi̱ˉ saꜙ he̱e̱hˉ jnäꜘ, saꜙ he̱e̱yhˉ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ.
16 Então disse aos discípulos:
17 Peerꜙ jë̱ë̱ˉ dsëꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ to̱ꜙloꜙgya̱a̱ꜘ dsë˜ gye̱e̱ꜘ heꜘ maˊ gaꜙllaꜙnääyˋ jeeˊ maˊ gyaˈ Jesús. Gaꜙjäyhꜘ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, läꜙkye̱ˉ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ gaꜙlë̱hꜗ jnäähˈ gaꜙhwë̱ë̱ˊ jnäähꜗ kya̱a̱hˊ hihꜙ kyahꜗ.
17 Os setenta e dois voltaram muito alegres e disseram a Jesus: — Até os demônios nos obedeciam quando, pelo poder do nome do senhor, nós mandávamos que saíssem das pessoas!
18 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Jnäꜘ gaꜙjëënꜗ gaꜙta̱hꜘ Tanaˊ jeeˊ maˊ gyayˈ, läꜙko̱hꜘ jeꜚñihꜗ gaꜙta̱yhꜘ läꜙ gaꜙtëꜘ hwaꜗ.
18 Jesus respondeu:
19 Maˉkwëëhnꜗ baˊ hnähꜘ beꜘ mahꜗ heˈsohˈ hnähꜘ nëˊ kihˈ mɨɨhˉ, nëˊ kihˈ chaˊhneꜗ, hiꜙ llaˉdsëëˋ hnähꜘ läꜙjëꜙ beꜘ kihꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ. Niꜙ ko̱o̱ˉ dsooˊ saꜙ leꜘ kyahꜗ hnähꜘ.
19 Escutem! Eu dei a vocês poder para pisar cobras e escorpiões e para, sem sofrer nenhum mal, vencer a força do inimigo.
20 Pero taꜙ waˊ jë̱ë̱ˉ hohꜘ hnähꜘ kihꜗ heˉ nʉʉhˊ jmɨˉlleꜘ hlɨɨhˈ kyahꜗ hnähꜘ. Waˊ jë̱ë̱ˉ hohꜘ hnähꜘ kihꜗ heˉ maˉnaˉsɨɨˉ jmɨɨˉ kyahꜗ hnähꜘ gyʉʉhˈ jmɨˉgyʉʉꜙ baˊ.
20 Porém não fiquem alegres porque os espíritos maus lhes obedecem, mas sim porque o nome de cada um de vocês está escrito no céu.
21 Ja̱ˉbaˊ hor˜ ja̱ˉ, gaꜙjë̱ë̱ꜘ dsëꜗ Jesús gaꜙjmeeꜘ Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ. Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ: —Kwanꜙ tiˊhmaahˊ kyahˈ, Tääˋ kya̱a̱nꜙ, hneˉ la̱a̱hꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kihꜗ gyʉʉhˈ hwaꜗ, jëëhꜘ gaꜙhmähˊ läꜙjëꜙ juuˈ laˉ kihꜗ hi̱ˉ kyʉʉh˜ hiꜙ läꜙja̱ˉ kihꜗ hi̱ˉ ngëëꜘ. Mahꜗ gaꜙmiꜙjnäähˈ juuˈ kyahꜗ kihꜗ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ läꜙko̱hꜘ ja̱a̱ˉ gyʉ̱ʉ̱ˉ baˊ. Jëëhꜘ, läꜙja̱ˉ gaꜙtɨhꜗ hohꜘ hneˉ jmeehˈ Tääˋ.
21 Naquele momento, pelo poder do Espírito Santo, Jesus ficou muito alegre e disse:
22 ʼGaꜙläꜙjëꜙ goˉte˜ baˊ gaꜙtoohˉ Tääˋ kya̱a̱nꜙ goonꜙ. Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ kyu̱u̱ꜙ Jo̱o̱ꜘ Dio, maꜙlaꜙ Tääˋ baˊ kyu̱u̱ꜙ jnäꜘ. Niꜙ saꜙ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ kyu̱u̱ꜙ Tääˋ. Maꜙlaꜙ jnäꜘ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ jo̱o̱yꜘ baˊ kyu̱u̱ꜙ jnihꜘ, hiꜙ läꜙja̱ˉ läꜙkyu̱u̱ꜙ hi̱ˉ hnoonꜗ miˊjnäänꜗ kihꜗ.
22 — O meu Pai me deu todas as coisas. Ninguém sabe quem é o Filho, a não ser o Pai; e ninguém sabe quem é o Pai, a não ser o Filho e também aqueles a quem o Filho quiser mostrar quem o Pai é.
23 Ja̱ˉgaˊ gaꜙje̱e̱yhˉ hñiiyꜘ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ maꜙlaꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ baˊ: —Lluꜗ laꜗ kihꜗ hi̱ˉ jëë˜ heˉ jëëhꜘ hnähꜘ naˉ.
23 Então Jesus virou-se para os discípulos e disse só para eles:
24 Jëëhꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, jwë̱ë̱ꜘ hi̱ˉ gaꜙngëëꜗ juuˈ kihꜗ Dio hiꜙ jwë̱ë̱ꜘ dsaˉtaˊ ka̱a̱hˊ maˊ hnøøyˈ maˊ jëëyˈ heˉ jëëhꜘ hnähꜘ naˉ. Pero saꜙ gaꜙtë̱ë̱yꜘ maˊ jëëyˈ. Maˊ hnøøyˈ maˊ nuuyˈ heˉ nuuhˉ hnähꜘ naˉ, pero saꜙ gaꜙnuuyꜘ.
24 Eu afirmo a vocês que muitos
25 Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙnooˉ ja̱a̱ˉ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley, heˉ maˊ ka̱y˜ dsëꜗ Jesús gaꜙsɨɨyhꜙ: —Taˉjwohꜗ, ¿heeˉ hnøøꜗ jmeenˋ mahꜗ të̱ë̱hnꜗ jeeˊ moꜙsoꜙ ju̱u̱nꜘ?
25 Um mestre da Lei se levantou e, querendo encontrar alguma prova contra Jesus, perguntou: — Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
26 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¿Heeˉ jähꜘ jeeˊ naˉsɨɨˉ nëˊ ley, läꜙko̱hꜘ maˊ hëhˉ?
26 Jesus respondeu:
27 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ taˉjwohꜗ heꜘ juuˈ kiyhꜗ: —“Waˊ hnaahꜙ Dio läꜙka̱a̱ˉ tuhˉhohꜘ, kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ beꜘ kyahꜗ, kya̱a̱hˊ läꜙjëꜙ hʉʉˊdsëˉ kyahꜗ. Hiꜙ waˊ läˉhnaahꜙ dsaˉkya̱a̱hˊ läꜙko̱o̱ˉ hnaahꜙ hñaahꜗ.”
27 O homem respondeu: — “Ame o Senhor, seu Deus, com todo o coração, com toda a alma, com todas as forças e com toda a mente. E ame o seu próximo como você ama a você mesmo.”
28 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Lluꜗ baˊ maˉjähˊ. Jmeeˊ läꜙnaˉ mahꜗ moꜙsoꜙ ju̱u̱hꜘ.
28 — A sua resposta está certa! — disse Jesus. — Faça isso e você viverá.
29 Pero taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley heꜘ, hnøøyꜗ maˊ jä̱yˈ lluꜗ kya̱a̱hˊ juuˈ heˉ gaꜙjäyhꜘ ja̱ˉ, heˉja̱ˉ gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kihꜗ Jesús: —¿Hi̱i̱ˉ heꜘ dsaˉkya̱a̱hnˊ?
29 Porém o mestre da Lei, querendo se desculpar, perguntou: — Mas quem é o meu próximo?
30 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Ja̱a̱ˉ dsaˉ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jerusalén ngooyꜗ taꜙ Jericó. Chaˊjwëꜗ ja̱ˉ gaꜙje̱e̱yˈ dsaˉhɨ̱ɨ̱ˉ hi̱ˉ gaꜙso̱o̱hꜗ kiyhꜗ. Gaꜙlleyˉ gaꜙläꜙjëꜙ heˉ maˊ kye̱yˉ. Gaꜙkwayꜘ jwërte kiyhꜗ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙnääyˋ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙjä̱ꜘ dsaˉ heꜘ miihˉ gaˊ liiyhꜚ.
30 Jesus respondeu assim:
31 Pero heˉ gaꜙlaꜗ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙngëëꜘ ja̱a̱ˉ jmiˉdsaˉ. Maˊ gaꜙjëëyꜗ kya̱a̱ˈ dsaˉ hi̱ˉ laꜗ dsooˊ kihˈ, taꜙ kooꜘ baˊ gaꜙjlʉʉyꜗ.
31 Acontece que um sacerdote estava descendo por aquele mesmo caminho. Quando viu o homem, tratou de passar pelo outro lado da estrada.
32 Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ ja̱a̱ˉ levita, dsaˉ hi̱ˉ maˊ la̱a̱ˈ taˊ gwahꜙ. Maˊ gaꜙjë̱ë̱yꜗ dsaˉ heꜘ, gaꜙjlʉʉyꜗ taꜙ kooꜘ kaˉlähꜘ.
32 Também um
33 Pero ja̱a̱ˉ samaritano hi̱ˉ ngooꜗ ja̱ˉbaˊ taꜙ jwëꜘ ja̱ˉ, maˊ gaꜙjëëyꜗ kya̱a̱ˈ hi̱ˉ laꜗ dsooˊ kihˈ, ngooyꜗ chu̱hꜙ kihꜗ hi̱ˉ heꜘ. Maˊ gaꜙjë̱ë̱yꜗ, gaꜙläꜙñihꜘ dsëyꜗ kihꜗ.
33 Mas um
34 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙjmeeyꜘ më˜ nëˊ dsooˊ kya̱a̱hˊ aceit hiꜙ kya̱a̱hˊ vin, mahꜗ gaꜙløøyꜘ kya̱a̱hˊ hmɨɨhˉ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙkya̱a̱yˉ kaˊluuˊ jahꜘ kya̱a̱yꜗ, naˊjä̱ä̱yˉ jeeˊ chihˈ hneꜗ jeeˊ jä̱ꜙ dsaˉ. Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙgyayˉ gaꜙhä̱ä̱yꜗ.
34 Então chegou perto dele, limpou os seus ferimentos com azeite e vinho e em seguida os enfaixou. Depois disso, o samaritano colocou-o no seu próprio animal e o levou para uma pensão, onde cuidou dele.
35 Jyohꜘ jmɨɨˊ maˊ ngaahˈ dsaˉ heꜘ, gaꜙlleyˉ to̱ꜗ kuuˊ gaꜙkwëëyhꜗ jʉʉˊ hneˈ heꜘ. Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: “Hä̱ä̱ˋ kweeˉ dsaˉ naˉ. Cherˊmahꜗ gaꜙä̱ä̱ꜗ gyihꜗ kyahꜗ, jnäꜘ miˊhmaahnˋ kyahˈ waˊraˉ ja̱hnꜗ.”
35 No dia seguinte, entregou duas moedas de prata ao dono da pensão, dizendo:
36 Heˉja̱ˉ jähˊ daˊ. ¿Hi̱i̱ˉ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ u̱u̱ˉ la̱a̱hꜘ hneˉ, la̱a̱ꜗ dsaˉkya̱a̱hˊ hi̱ˉ gaꜙjmeeꜘ lluꜗ kihꜗ hi̱ˉ gaꜙta̱hꜘ jaˊgooˉ dsaˉhɨ̱ɨ̱ˉ heꜘ? —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ taˉjwohꜗ kya̱a̱ꜗ ley.
36 Então Jesus perguntou ao mestre da Lei:
37 —Hi̱ˉ gaꜙläꜙñihꜘ dsëꜗ kiyhꜗ heꜘ, hi̱ˉ heꜘ baˊ la̱a̱ˈ dsaˉkya̱a̱yhˊ —gaꜙjähꜘ taˉjwohꜗ heꜘ. Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Naꜗ taꜙ chaˊnëˊ, ja̱ˉ jmeehˉ, ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ gaꜙjmeeꜘ dsaˉ heꜘ.
37 — Aquele que o socorreu! — respondeu o mestre da Lei. E Jesus disse:
38 Gaꜙheꜗ Jesús jwëˈ ngooꜗ kya̱a̱hˊ discípulo kya̱a̱yꜗ, gaꜙtë̱ë̱yꜘ ko̱o̱ˉ jwɨɨˉ mähˉ. Jeeˊ ja̱ˉ maˊ gyaˈ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ che̱e̱ˉ Marta hi̱ˉ gaꜙhe̱e̱hˉ Jesús chaˊnehꜙ kihꜗ.
38 Jesus e os seus discípulos continuaram a sua viagem e chegaram a um povoado. Ali uma mulher chamada Marta o recebeu na casa dela.
39 Marta heꜘ maˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ ø̱ø̱hꜚ hi̱ˉ maˊ che̱e̱ˉ María. Hi̱ˉ heꜘ gaꜙgyaˉ hʉʉˊ tɨɨˊ Jesús maˊ nuuyˉ juuˈ heˉ hlëëyhꜙ.
39 Maria, a sua irmã, sentou-se aos pés do Senhor e ficou ouvindo o que ele ensinava.
40 Pero Marta tääꜘ saꜙ jä̱ä̱yˊ, maˊ chaˉ chaˉmiihˉ taˊ heˉ maˊ jmeeyꜙ chaˊnehꜙ kiyhꜗ. Heˉja̱ˉ jayꜗ jeeˊ gyaˈ Jesús mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, ¿Cheˊ saꜙ kye̱hˊ miihˉ hʉʉˊdsëˉ kinꜙ heˉ maˉkya̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ ø̱ø̱hnꜗ jnäꜘ läꜙjëꜙ taˊ? Chiiyhˊ waˊ lä̱ä̱yˈ jnäꜘ.
40 Marta estava ocupada com todo o trabalho da casa. Então chegou perto de Jesus e perguntou: — O senhor não se importa que a minha irmã me deixe sozinha com todo este trabalho? Mande que ela venha me ajudar.
41 —Marta, Marta. Tääꜘ saꜙ hiiꜘ tiiˊ tuhˉhohꜘ heˉ kye̱hˊ chaˉmiihˉ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ läꜙjëꜙ taˊ heˉ jmeehˉ naˉ.
41 Aí o Senhor respondeu:
42 Ko̱o̱ˉ baˊ heˉ jmeeꜙ biiꜗ kihꜗ dsaꜙ. María maˉjnøøyh˜ heˉ lluꜗ gaˊ heˉ saꜙ leꜘ jñuuhꜗ kiyhꜗ —gaꜙjähꜘ Jesús.
42 mas apenas uma é necessária! Maria escolheu a melhor de todas, e esta ninguém vai tomar dela.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.