João 6

Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Maˉngëëꜘ heˉ ja̱ˉ, ngooꜗ Jesús taꜙ hngaahˋ ko̱ˉta̱a̱ˉ jmɨˉjʉʉhˉ heˉ hlaˉ hwaꜗ Galilea, ja̱ˉbaˊ heˉ jäyhꜘ kihꜗ Tiberia.
1 Depois disso, atravessou Jesus o lago da Galiléia {que é o de Tiberíades.}
2 Jwë̱ë̱ꜘ dsaˉ maˊ cha̱a̱ˉ kaahˋ kiyhˈ, kihꜗ heˉ maˊ jëëy˜ läꜙjëꜙ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ maˊ jmeeyꜙ läꜙko̱o̱ˉ häˊ maˊ miˉhlä̱ä̱yꜘ hi̱ˉ dsaahˊ.
2 Seguia-o uma grande multidão, porque via os milagres que fazia em beneficio dos enfermos.
3 Ja̱ˉgaˊ gaꜙwɨɨꜗ Jesús taꜙ jeeˊ chihˈ ko̱o̱ˉ lleˊko̱hꜘ mahꜗ jeeˊ ja̱ˉ gaꜙtoohˋ jnäähꜗ discípulo kya̱a̱yhˊ.
3 Jesus subiu a um monte e ali se sentou com seus discípulos.
4 Jmɨɨˊ ja̱ˉ maˉyaˉjä̱hꜙ tëꜗ jmɨɨˊ heˉ ku̱hˉ dsaˉ judiu borrego mähꜗ.
4 Aproximava-se a Páscoa, festa dos judeus.
5 Maˊ gaꜙjë̱ë̱ꜗ Jesús jwë̱ë̱ꜘ jwërte dsaˉ hi̱ˉ yaꜙnääꜗ mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ Felipe: —¿Haˉ baˊ dsaˊnøønˈ dsaˊlänˊ miihˉ heˉ kuhˉ dsaˉ laˉ?
5 Jesus levantou os olhos sobre aquela grande multidão que vinha ter com ele e disse a Filipe: Onde compraremos pão para que todos estes tenham o que comer?
6 Pero heˉ gaꜙjäyhꜘ läꜙja̱ˉ, heˉ maˊ hnøøyˈ maˊ jëëyˈ heeˉ ja̱ˉ maˊ jähꜙ Felipe. Jëëhꜘ kyʉʉh˜ bihꜗ haˉ läꜙ jmeeyꜗ.
6 Falava assim para o experimentar, pois bem sabia o que havia de fazer.
7 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Felipe: —Saꜙ le̱e̱ꜙ to̱ꜗ hñaˉlooꜘ jmɨɨˊ taˊ heˉ kya̱a̱hˊ länˊ heˊñiihꜚ mahꜗ të̱ë̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ maꜙ miihꜙ.
7 Filipe respondeu-lhe: Duzentos denários de pão não lhes bastam, para que cada um receba um pedaço.
8 Mahꜗ gaꜙjähꜘ ja̱a̱ˉ discípulo kya̱a̱yꜗ, Andreˊ ø̱ø̱hꜚ Simón Peeˊ:
8 Um dos seus discípulos, chamado André, irmão de Simão Pedro, disse-lhe:
9 —Jeeˊ laˉ hä̱ä̱ˊ ja̱a̱ˉ chihˉ hi̱ˉ kye̱ˉ hñaꜘ heˊñiihꜚ heˉ naˉlaꜚ kya̱a̱hˊ cebada, kya̱a̱hˊ u̱u̱ˈ hmoohˉ mähꜗ. Pero haˉ le̱e̱ꜙ heˉ ooꜙ kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ tä̱ä̱hˊ naˉ —gaꜙjäyhꜘ.
9 Está aqui um menino que tem cinco pães de cevada e dois peixes... mas que é isto para tanta gente?
10 —Chiihˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ naˉ, waˊ dsaˉta̱a̱yhˋ waˊ gyayˉ hwaꜗ —gaꜙjähꜘ Jesús. Jeeˊ gaꜙta̱a̱yhˋ ja̱ˉ, maˊ chaˉ chaˉmiihˉ nuuˉ. Kihꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ gaꜙta̱a̱hˋ jeeˊ ja̱ˉ, maꜙlaꜙ dsaˉñʉʉhˉ maˊ te̱e̱ˈ ko̱o̱ˉ hñaꜘ mil.
10 Disse Jesus: Fazei-os assentar. Ora, havia naquele lugar muita relva. Sentaram-se aqueles homens em número de uns cinco mil.
11 Gaꜙka̱ꜗ Jesús heˊñiihꜚ ja̱ˉ, gaꜙkwayꜘ tiˊhmaahˊ kihˈ Dio. Maˉlaꜙ maˉkwayꜘ tiˊhmaahˊ, gaꜙjmeeyꜘ jwɨˊ heˊñiihꜚ ja̱ˉ mahꜗ gaꜙkwëëyhꜗ discípulo. Hiꜙ ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeꜘ discípulo kya̱a̱hˊ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ hwaˈ. Hiꜙ ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ gaꜙjmeeyꜘ kihꜗ hmoohˉ mähꜗ heꜘ, gaꜙkwëëyhꜗ dsaˉ haˉ ko̱o̱ˉ ji̱i̱hˈ maˊ hnøøˈ läꜙja̱a̱ˉ läꜙja̱a̱yˉ.
11 Jesus tomou os pães e rendeu graças. Em seguida, distribuiu-os às pessoas que estavam sentadas, e igualmente dos peixes lhes deu quanto queriam.
12 Maˉlaꜙ maˉkë̱ë̱ꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ, gaꜙjmeeꜘ Jesús madaꜚ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ discípulo: —Jʉʉhˋ hnähꜘ läꜙjëꜙ jwɨˊ heˉ maˉcha̱a̱˜ naˉ mahꜗ saꜙ he̱e̱ꜘ.
12 Estando eles saciados, disse aos discípulos: Recolhei os pedaços que sobraram, para que nada se perca.
13 Maˉlaꜙ maˉjʉʉhˈ läꜙjëꜙ jwɨˊ heˉ gaꜙcha̱a̱ꜗ ja̱ˉ, gaꜙka̱hˈ gyaꜙto̱ꜘ saˊmɨɨhˉ jwɨˊ kihˈ hñaꜘ heˊñiihꜚ heˉ maˊ naˉlaꜚ kya̱a̱hˊ cebada.
13 Eles os recolheram e, dos pedaços dos cinco pães de cevada que sobraram, encheram doze cestos.
14 Maˊ gaꜙjëëꜗ dsaˉ heꜘ, heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙjäyhꜘ: —Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ, hi̱ˉ naˉ heꜘ hi̱hꜗ dsaˉ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio hi̱ˉ gaꜙjähꜘ dsaˉ kihꜗ jäꜙ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ.
14 À vista desse milagre de Jesus, aquela gente dizia: Este é verdadeiramente o profeta que há de vir ao mundo.
15 Pero maˉliihꜚ baˊ Jesús, heˉ hnøøꜗ dsaˉ läꜙbiiꜗ läꜙja̱a̱ꜗ maˊ tëëyꜙ mahꜗ maˊ jmä̱ä̱yˈ rey kya̱a̱yꜗ, heˉja̱ˉ ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙwɨɨyꜗ taꜙ lleˊko̱hꜘ ja̱ˉ mahꜗ gaꜙjä̱yꜘ hñiiyꜘ.
15 Jesus, percebendo que queriam arrebatá-lo e fazê-lo rei, tornou a retirar-se sozinho para o monte.
16 Maˊ gaꜙnʉʉˉ jmɨɨˊ ja̱ˉ, maꜙlaꜙ jnäähˈ discípulo baˊ gaꜙjña̱a̱ˊ jnäähꜗ taꜙ chaˊhooˊ jmɨˉjʉʉhˉ ja̱ˉ.
16 Chegada a tarde, os seus discípulos desceram à margem do lago.
17 Gaꜙtoohˋ jnäähꜗ nehꜙ naˊmooꜘ mahꜗ gaꜙnøøꜗ jnäähˈ ha̱a̱ˊ jnäähꜗ jmɨˉjʉʉhˉ ja̱ˉ, taꜙ hngaahˋ jeeˊ che̱e̱ˉ Capernaum. Maˉnaˉho̱o̱ˉ goˉteˈ hor˜ ja̱ˉ niꜙ saꜙ gaˊ maˉja̱h˜ Jesús.
17 Subindo a uma barca, atravessaram o lago rumo a Cafarnaum. Era já escuro, e Jesus ainda não se tinha reunido a eles.
18 Pero jaꜗ ko̱o̱ˉ lleꜘ täꜘ, läꜙji̱i̱hˈ gaꜙløøꜗ hlu̱hꜙ jmɨɨˉ.
18 O mar, entretanto, se agitava, porque soprava um vento rijo.
19 Maˉläˉø̱ø̱yꜘ ko̱o̱ˉ hñaꜘ jñiiꜘ kilómetro nëˊ jmɨɨˉ, maˊ gaꜙjë̱ë̱ˊ jnäähꜗ Jesús jaꜗ yaꜙjä̱yhꜙ kihꜗ naˊmooꜘ, ngëyꜙ nëˊ jmɨɨˉ, mahꜗ gaꜙläꜙga̱hꜗ jnäähˈ.
19 Tendo eles remado uns vinte e cinco ou trinta estádios, viram Jesus que se aproximava da barca, andando sobre as águas, e ficaram atemorizados.
20 Pero gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ jnäähˈ: —Jnäꜘ baˊ laˉ, taꜙ waˊ ga̱hˈ hnähꜘ.
20 Mas ele lhes disse: Sou eu, não temais.
21 Ja̱ˉgaˊ gaꜙhe̱e̱hˊ jnäähꜗ läꜙka̱a̱ˉ tuhˉdsëˉ jnäähˈ nehꜙ naˊmooꜘ ja̱ˉ, hiꜙ cha̱hꜘ baˊ gaꜙtë̱ë̱ꜘ jnäähˈ hwaꜗ jeeˊ gaꜙnøøꜗ jnäähˈ ja̱ˉ.
21 Quiseram recebê-lo na barca, mas pouco depois a barca chegou ao seu destino.
22 Maˊ gaꜙjnäꜗ jyohꜘ jmɨɨˊ, dsaˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ taꜙ hngaahˋ jeeˊ gaꜙhwë̱ë̱ˉ jnäähˈ ja̱ˉ, gaꜙläꜙliihꜚ, maꜙlaꜙ jnäähˈ discípulo baˊ gaꜙtoohˋ jnäähꜗ nehꜙ ko̱o̱ˉ baˊ naˊmooꜘ heˉ maˊ hiiꜘ jeeˊ ja̱ˉ.
22 No dia seguinte, a multidão que tinha ficado do outro lado do mar percebeu que Jesus não tinha subido com seus discípulos na única barca que lá estava, mas que eles tinham partido sozinhos.
23 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ ja̱ˉ gaꜙllooꜗ jyohꜘ gaˊ naˊmooꜘ heˉ gaꜙhwëëˉ taꜙ jeeˊ jwɨɨˉ Tiberia, ja̱ˉbaˊ kooꜘ jeeˊ gaꜙta̱a̱hˋ hñaꜘ mil dsaˉ hi̱ˉ gaꜙkuhˉ jeeˊ ja̱ˉ, jeeˊ gaꜙkwaꜘ Jesús tiˊhmaahˊ kihˈ Dio.
23 Nesse meio tempo, outras barcas chegaram de Tiberíades, perto do lugar onde tinham comido o pão, depois de o Senhor ter dado graças.
24 Maˊ gaꜙjëëꜗ dsaˉ, moꜙsoꜙ cha̱a̱ˉ Jesús niꜙ discípulo kya̱a̱yꜗ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙta̱a̱yhˋ nehꜙ naˊmooꜘ heˉ maˊ hɨɨꜚ jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙnääyꜗ gaꜙhnääyhꜙ Jesús taꜙ jeeˊ jwɨɨˉ Capernaum.
24 E, reparando a multidão que nem Jesus nem os seus discípulos estavam ali, entrou nas barcas e foi até Cafarnaum à sua procura.
25 Maˊ gaꜙllaꜙnääyꜗ taꜙ hngaahˋ ja̱ˉ, gaꜙjnä̱ä̱yhꜙ Jesús mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ: —Taˉjwohꜗ, ¿heeˉ baˊ hor˜ maˉñehꜗ hneˉ?
25 Encontrando-o na outra margem do lago, perguntaram-lhe: Mestre, quando chegaste aqui?
26 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, maˉyaˉnäähꜗ hnähꜘ hnaahꜙ jnäꜘ, ja̱ꜙ kihꜗ heˉ gaꜙjëëhˋ hnähꜘ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ gaꜙjmeenꜗ. Hnaahꜙ hnähꜘ jnäꜘ kihꜗ heˉ gaꜙkuhꜗ hnähꜘ läꜙji̱i̱hˈ gaꜙkë̱ë̱ꜗ hnähꜘ baˊ ja̱ˉ.
26 Respondeu-lhes Jesus: Em verdade, em verdade vos digo: buscais-me, não porque vistes os milagres, mas porque comestes dos pães e ficastes fartos.
27 Taꜙ waˊ he̱e̱ꜘ hohꜘ hnähꜘ kihꜗ maꜗ heˉ dsaˉllaꜙ. Waˊ he̱e̱ꜘ hohꜘ hnähꜘ kihꜗ maꜗ heˉ saꜙ llaꜙ, heˉ jmeeꜗ cha̱a̱ˉ dsaˉ tä̱ä̱ꜘ. Heˉ laˉ naˉ maꜗ heˉ kwaꜙ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ. Jëëhꜘ, Tääˋ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ Dio, gaꜙhña̱a̱yꜗ jnäꜘ kihꜗ heˉ laˉ.
27 Trabalhai, não pela comida que perece, mas pela que dura até a vida eterna, que o Filho do Homem vos dará. Pois nele Deus Pai imprimiu o seu sinal.
28 Mahꜗ gaꜙngɨɨꜘ dsaˉ heꜘ juuˈ kiyhꜗ: —¿Heeˉ naˉ gaꜙtë̱ë̱ꜘ jnäähˈ jmeenˊ mahꜗ jmeeˊ jnäähꜗ läꜙ hnøøꜗ Dio? —gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ.
28 Perguntaram-lhe: Que faremos para praticar as obras de Deus?
29 —Heˉ laˉ baˊ hnøøˈ Dio jmeehˈ hnähꜘ, heˉ jmeehˈ hnähꜘ dsooꜘ hohꜘ kihꜗ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱yꜗ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
29 Respondeu-lhes Jesus: A obra de Deus é esta: que creiais naquele que ele enviou.
30 —¿Heeˉ ko̱o̱ˉ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heehˈ jnäähꜗ, mahꜗ jëëˊ jnäähꜗ, ja̱ˉgaˊ jmeeˊ jnäähꜗ dsooꜘ dsëˉ jnäähˈ kyahꜗ? ¿Haˉ läꜙ laꜗ heˉ jmeehˈ mahꜗ jëëˊ jnäähꜗ?
30 Perguntaram eles: Que milagre fazes tu, para que o vejamos e creiamos em ti? Qual é a tua obra?
31 Dsaˉ maˉgyu̱hˉ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ gaꜙkuyhˉ maná jeeˊ laˈ hwaꜗ ki̱i̱ꜙ ja̱ˉ, läꜙko̱o̱ˉ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ Dio: “Heˊñiihꜚ heˉ jaꜗ gyʉʉhˈ baˊ ja̱ˉ, gaꜙkwëëhꜗ dsihꜘ mahꜗ gaꜙkuyhˉ” —gaꜙjähꜘ dsaˉ sɨɨyhꜙ.
31 Nossos pais comeram o maná no deserto, segundo o que está escrito: Deu-lhes de comer o pão vindo do céu {Sl 77,24}.
32 —Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, ja̱ꜙ heꜘ Moisé hi̱ˉ gaꜙkwaꜘ heˊñiihꜚ heˉ jaꜗ gyʉʉhˈ. Tääˋ kya̱a̱nꜙ baˊ heꜘ hi̱ˉ kwëëh˜ hnähꜘ maꜙraꜙ heˊñiihꜚ heˉ gwaꜘ gyʉʉhˈ.
32 Jesus respondeu-lhes: Em verdade, em verdade vos digo: Moisés não vos deu o pão do céu, mas o meu Pai é quem vos dá o verdadeiro pão do céu;
33 Jëëhꜘ heˊñiihꜚ heˉ kwaꜙ Dio, hi̱ˉ heꜘ heꜘ hi̱ˉ gaꜙjña̱a̱ꜗ gyʉʉhˈ, hi̱ˉ jmeeꜙ cha̱a̱ˉ dsaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ —gaꜙjähꜘ Jesús gaꜙsɨɨyhꜙ.
33 porque o pão de Deus é o pão que desce do céu e dá vida ao mundo.
34 —Kwëëhˋ jnäähꜗ tä̱ä̱ꜘ heˊñiihꜚ ja̱ˉ, Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ —gaꜙjähꜘ dsaˉ heꜘ sɨɨyhꜙ.
34 Disseram-lhe: Senhor, dá-nos sempre deste pão!
35 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Jnäꜘ heꜘ la̱a̱nꜗ heˊñiihꜚ heˉ jmeeꜙ cha̱a̱ˉ dsaˉ. Hi̱ˉ jmeeꜗ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ, ji̱hˊko̱hꜘ saꜙ jäꜙ läꜙkyo̱yhꜙ. Läꜙja̱ˉ, hi̱ˉ jmeeꜙ dsooꜘ dsëꜗ kinꜙ, saꜙ jäꜙ läˉki̱i̱ˉ dsëyꜗ ji̱hˊko̱hꜘ ji̱hˊlɨhꜘ.
35 Jesus replicou: Eu sou o pão da vida: aquele que vem a mim não terá fome, e aquele que crê em mim jamais terá sede.
36 Pero jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ kaˉlähꜘ läꜙko̱o̱ˉ maˉjwë̱ë̱hnꜗ hnähꜘ jä̱ä̱ꜗ, maꜙkeꜙ maˉjë̱ë̱hˋ hnähꜘ jnäꜘ, saꜙ maˉjmeehˊ hnähꜘ dsooꜘ hohꜘ hnähꜘ kinꜙ.
36 Mas já vos disse: Vós me vedes e não credes...
37 Gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ hi̱ˉ ta̱a̱hˉ Tääˋ goonꜙ, hi̱ˉ heꜘ goˉnääꜘ kinꜙ. Hiꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ goˉnääꜘ kinꜙ, saꜙ be̱e̱ꜚ jnihꜘ.
37 Todo aquele que o Pai me dá virá a mim, e o que vem a mim não o lançarei fora.
38 Jëëhꜘ, saꜙ gaꜙjña̱a̱nꜗ gyʉʉhˈ mahꜗ jmeenˋ läꜙ hnoonꜗ hñiinꜙ. Gaꜙjña̱a̱nꜗ mahꜗ jmeenˋ läꜙ hnøøꜗ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ baˊ.
38 Pois desci do céu não para fazer a minha vontade, mas a vontade daquele que me enviou.
39 Tääˋ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ hyohˉ dsëyꜗ läꜙlaˉ baˊ. Saꜙ hnøøyꜗ dsaˉhë̱ë̱ꜗ kiꜙ jnäꜘ niꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ gaꜙta̱a̱yhˉ goonꜙ mahꜗ gaꜙläꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ hi̱ˉ heꜘ miˊji̱i̱hnˋ waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ lla̱a̱ꜙ jmɨˉgyʉʉꜙ.
39 Ora, esta é a vontade daquele que me enviou: que eu não deixe perecer nenhum daqueles que me deu, mas que os ressuscite no último dia.
40 Hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ hyohˉ dsëyꜗ läꜙlaˉ. Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ goˉnääꜘ kihꜗ Jo̱o̱yꜘ mahꜗ jmeeꜗ dsooꜘ dsëꜗ kiyhꜗ, hi̱ˉ heꜘ baˊ jmeeyˈ cha̱a̱ˉ tä̱ä̱ꜘ. Mahꜗ jnäꜘ baˊ miˊji̱i̱hˋ jnihꜘ waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ lla̱a̱ꜙ jmɨˉgyʉʉꜙ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ dsaˉ heꜘ.
40 Esta é a vontade de meu Pai: que todo aquele que vê o Filho e nele crê, tenha a vida eterna; e eu o ressuscitarei no último dia.
41 Heˉja̱ˉ gaꜙløøꜗ dsaˉ judiu heꜘ chaˉhä̱ä̱y˜ hlëëyhꜙ wɨɨꜘ kihꜗ Jesús, kihꜗ heˉ maˊ jäyhꜘ, la̱a̱yꜗ heˊñiihꜚ heˉ gaꜙjyooꜗ gyʉʉhˈ.
41 Murmuravam então dele os judeus, porque dissera: Eu sou o pão que desceu do céu.
42 Läꜙlaˉ gaꜙjäyhꜘ: —¿Ja̱ˈ heꜘ hi̱ˉ naˉ jo̱o̱ꜘ José? Kyu̱u̱ꜙ baˊ jneˊ choˈjmiiyˉ. ¿Haˉ läꜙja̱ˉ heˉ jäyhꜘ, gaꜙjña̱a̱yꜗ gyʉʉhˈ?
42 E perguntavam: Porventura não é ele Jesus, o filho de José, cujo pai e mãe conhecemos? Como, pois, diz ele: Desci do céu?
43 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ kaˉlähꜘ: —Tʉˊ hnähꜘ heˉ chaˉhä̱ä̱hꜙ jnäꜘ.
43 Respondeu-lhes Jesus: Não murmureis entre vós.
44 Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ leꜘ jäꜙ kihꜗ hñiiꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ cherˊmahꜗ Tääˋ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ saꜙ gaꜙta̱a̱yhˉ goonꜙ. Mahꜗ jnäꜘ baˊ miˊji̱i̱hˋ jnihꜘ waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ lla̱a̱ꜙ jmɨˉgyʉʉꜙ.
44 Ninguém pode vir a mim se o Pai, que me enviou, não o atrair; e eu hei de ressuscitá-lo no último dia.
45 Läꜙlaˉ naˉsɨɨˉ kooh˜ ko̱ˉlla̱a̱ˊ hi̱ˉ maˊ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio lloꜘjooꜗ: “Dio baˊ miˉtë̱ë̱ꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ.” Läꜙja̱ˉ, läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙnuuꜘ hiꜙ gaꜙläꜙtë̱ë̱yꜙ kihꜗ Tääˋ, yaˉnääyꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ.
45 Está escrito nos profetas: Todos serão ensinados por Deus {Is 54,13}. Assim, todo aquele que ouviu o Pai e foi por ele instruído vem a mim.
46 ʼSaꜙ cha̱a̱ˉ hi̱ˉ maˉjë̱ë̱ꜙ Tääˋ. Maꜙlaꜙ hi̱ˉ jaꜗ jeeˊ gyaˈ Dio baˊ, hi̱ˉ heꜘ baˊ maˉjë̱ë̱ꜙ Tääˋ.
46 Não que alguém tenha visto o Pai, pois só aquele que vem de Deus, esse é que viu o Pai.
47 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜hnähꜘ, hi̱ˉ jmeeꜙ dsooꜘ dsëꜗ kinꜙ, hi̱ˉ heꜘ baˊ cha̱a̱ˉ tä̱ä̱ꜘ.
47 Em verdade, em verdade vos digo: quem crê em mim tem a vida eterna.
48 Jnäꜘ heꜘ la̱a̱nꜗ heˊñiihꜚ heˉ jmeeꜙ cha̱a̱ˉ dsaˉ.
48 Eu sou o pão da vida.
49 Dsaˉ maˉgyu̱hˉ jnänˋ gaꜙkuyhˉ maná jeeˊ laˈ hwaꜗ ki̱i̱ꜙ ja̱ˉ, pero gaꜙju̱u̱yꜗ.
49 Vossos pais, no deserto, comeram o maná e morreram.
50 Pero hi̱ˉ laˉ heꜘ heˊñiihꜚ heˉ gaꜙjyooꜗ gyʉʉhˈ mahꜗ läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ gaꜙkuhˉ kiyhꜗ moꜙsoꜙ ju̱u̱yꜘ.
50 Este é o pão que desceu do céu, para que não morra todo aquele que dele comer.
51 Jnäꜘ heꜘ la̱a̱nꜗ heˊñiihꜚ ji̱i̱hꜙ heˉ gaꜙjyooꜗ gyʉʉhˈ. Hi̱ˉ kuhꜙ kihꜗ heˊñiihꜚ laˉ, cha̱a̱yˉ tä̱ä̱ꜘ baˊ. Heˊñiihꜚ heˉ kwaˋ jnäꜘ, laꜗ ngoꜗ kinꜙ. Heˉ ja̱ˉ kwanˋ mahꜗ läꜙja̱ˉ jmeeꜗ cha̱a̱ˉ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
51 Eu sou o pão vivo que desceu do céu. Quem comer deste pão viverá eternamente. E o pão, que eu hei de dar, é a minha carne para a salvação do mundo.
52 Heˉja̱ˉ dsaˉ judiu heꜘ gaꜙtiˉ gaꜙchooyꜘ juuˈ kya̱a̱hˊ ø̱ø̱yhꜚ: —¿Haˉ läꜙja̱ˉ kwaꜗ dsaˉ naˉ ngoꜗ kihꜗ mahꜗ kihnˊ? —gaꜙjäyhꜘ.
52 A essas palavras, os judeus começaram a discutir, dizendo: Como pode este homem dar-nos de comer a sua carne?
53 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙkuhꜗ hnähꜘ ngoꜗ kihꜗ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ, hiꜙ saꜙ huhˈ hnähꜘ jmaˉ kiyhꜗ kaˉlähꜘ, saꜙ të̱ë̱hꜗ hnähꜘ jeeˊ jmeeˈ cha̱a̱hˉ hnähꜘ tä̱ä̱ꜘ.
53 Então Jesus lhes disse: Em verdade, em verdade vos digo: se não comerdes a carne do Filho do Homem, e não beberdes o seu sangue, não tereis a vida em vós mesmos.
54 Hi̱ˉ kuhꜙ ngoꜗ kinꜙ mahꜗ hɨ̱yhꜗ jmaˉ kinꜙ kaˉlähꜘ, cha̱a̱yˉ tä̱ä̱ꜘ baˊ. Hiꜙ jnäꜘ miˊji̱i̱hˋ jnihꜘ waˊraˉ gaꜙtëꜘ jeeˊ lla̱a̱ꜙ jmɨˉgyʉʉꜙ.
54 Quem come a minha carne e bebe o meu sangue tem a vida eterna; e eu o ressuscitarei no último dia.
55 Jëëhꜘ ngoꜗ kinꜙ, ko̱o̱ˉ heˉ laˉ baˊ maˈ heˉ jmeeꜗ cha̱a̱ˉ dsaˉ, läꜙja̱ˉ kaˉlähꜘ kihꜗ hi̱ˉ hɨ̱hꜗ jmaˉ kinꜙ, ko̱o̱ˉ heˉ laˉ baˊ jmeeˈ cha̱a̱yˉ.
55 Pois a minha carne é verdadeiramente uma comida e o meu sangue, verdadeiramente uma bebida.
56 Hi̱ˉ kuhˉ ngoꜗ kinꜙ mahꜗ hɨ̱yhꜗ jmaˉ kinꜙ jä̱yꜗ ko̱o̱ˉ hwehˉ kya̱a̱hˊ jnäꜘ hiꜙ jnäꜘ jä̱nˋ kya̱a̱yhˊ kaˉlähꜘ.
56 Quem come a minha carne e bebe o meu sangue permanece em mim e eu nele.
57 Tääˋ hi̱ˉ naˊji̱i̱hꜙ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ, hiꜙ jnäꜘ cha̱a̱nˉ taꜙlaꜙ kihꜗ Tääˋ. Ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ, hi̱ˉ kuhꜙ kiꜙ jnäꜘ, taꜙlaꜙ kiꜙ jnäꜘ baˊ cha̱a̱yˉ.
57 Assim como o Pai que me enviou vive, e eu vivo pelo Pai, assim também aquele que comer a minha carne viverá por mim.
58 Heˉ laˉ ja̱ˉ, heˊñiihꜚ heˉ gaꜙjyooꜗ gyʉʉhˈ. Saꜙ laꜗ läꜙ laꜗ maná heˉ gaꜙkuhˉ dsaˉ maˉgyu̱hˉ jnänˋ hiꜙ maꜙraꜙ heˉ gaꜙju̱u̱ꜗ bihꜗ. Pero hi̱ˉ kuhꜙ heˊñiihꜚ laˉ, cha̱a̱yˉ tä̱ä̱ꜘ gaꜙläꜙjëꜙ johꜘ jmɨɨˊ chaˉ baˊ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨhꜙ dsaˉ heꜘ.
58 Este é o pão que desceu do céu. Não como o maná que vossos pais comeram e morreram. Quem come deste pão viverá eternamente.
59 Läꜙjëꜙ juuˈ laˉ gaꜙkwaꜘ Jesús nehꜙ gwahꜙ mähˉ kihꜗ dsaˉ judiu jeeˊ jwɨɨˉ Capernaum.
59 Tal foi o ensinamento de Jesus na sinagoga de Cafarnaum.
60 Läꜙ maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ ja̱ˉ, jwë̱ë̱ꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ gaꜙjähꜘ: —Jwë̱ë̱hˋ laˈ juuˈ naˉ. ¿Hi̱i̱ˉ gaˊ moꜙ tɨhꜗ dsëꜗ nuuꜗ juuˈ naˉ?
60 Muitos dos seus discípulos, ouvindo-o, disseram: Isto é muito duro! Quem o pode admitir?
61 Ñeˊ baˊ Jesús heˉ maˊ tä̱ä̱yhˊ maˊ chaˉ maˊ hä̱ä̱y˜ kwa̱a̱t˜ kihꜗ juuˈ heˉ gaꜙhlëëyhꜘ ja̱ˉ, heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¿Cheˊ maˉtohꜘ wɨɨꜘ kyahꜗ hnähꜘ juuˈ kinꜙ?
61 Sabendo Jesus que os discípulos murmuravam por isso, perguntou-lhes: Isso vos escandaliza?
62 Haˉ baˊ läꜙ jmeehˈ hnähꜘ ja̱ˉ, waˊraˉ jähꜘ kihꜗ jë̱ë̱hˈ hnähꜘ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ wɨɨꜗ kaˉlähꜘ jeeˊ maˊ gyayˈ jä̱ä̱ꜗ.
62 Que será, quando virdes subir o Filho do Homem para onde ele estava antes?...
63 Jmɨˉlleꜘ baˊ heˉ jmeeꜙ cha̱a̱ˉ dsaˉ, pero jmɨˉngoꜗ saꜙ chaˉ heˉ leꜘ jmeeꜗ niꜙ miihˉ. Läꜙjëꜙ juuˈ heˉ maˉjwë̱ë̱hnꜗ hnähꜘ, gwaꜘ kihꜗ jmɨˉlleꜘ baˊ naˉ, hiꜙ läꜙja̱ˉ jmeeꜙ cha̱a̱ˉ dsaˉ.
63 O espírito é que vivifica, a carne de nada serve. As palavras que vos tenho dito são espírito e vida.
64 Pero cha̱a̱ˉ ko̱ˉlla̱a̱ˊ hnähꜘ hi̱ˉ saꜙ maˉjmeeꜘ dsooꜘ dsëꜗ kinꜙ —gaꜙjähꜘ Jesús. Jëëhꜘ maˉkyu̱u̱ꜙ bihꜗ jä̱ä̱ꜗ hi̱i̱ˉ naˉ hi̱ˉ saꜙ läꜙdsooꜘ dsëꜗ kiyhꜗ, hiꜙ kyu̱u̱yꜙ hi̱i̱ˉ naˉ hi̱ˉ ngëëyꜗ kihꜗ dsaꜙ.
64 Mas há alguns entre vós que não crêem... Pois desde o princípio Jesus sabia quais eram os que não criam e quem o havia de trair.
65 Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ kaˉlähꜘ: —Heˉja̱ˉ baˊ naˉ maˉjwë̱ë̱hnꜗ hnähꜘ: “Niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ leꜘ jäꜙ kihꜗ hñiiꜘ kiꜙ jnäꜘ cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙta̱a̱hˉ Tääˋ goonꜙ.”
65 Ele prosseguiu: Por isso vos disse: Ninguém pode vir a mim, se por meu Pai não lho for concedido.
66 Maˉngëëꜘ maˉjäyhꜘ läꜙja̱ˉ, jwë̱ë̱ꜘ discípulo kya̱a̱yꜗ gaꜙbiiyꜗ kihꜗ, moꜙsoꜙ gaꜙjmeeyꜘ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱yhˊ.
66 Desde então, muitos dos seus discípulos se retiraram e já não andavam com ele.
67 Ja̱ˉgaˊ gaꜙsɨɨyhꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ jnäähˈ discípulo kya̱a̱yꜗ: —¿Cheˊ hnoohˉ hnähꜘ goˊnäähˊ hnähꜘ kaˉlähꜘ läꜙnaˉ?
67 Então Jesus perguntou aos Doze: Quereis vós também retirar-vos?
68 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Simón Peeˊ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, hi̱i̱ˉ gaˊ naˉ kihꜗ dsaˊnøøˈ jnäähꜗ. Ja̱a̱ˉ hneˉ baˊ kye̱hˊ juuˈ heˉ jmeeꜙ cha̱a̱ˉ dsaˉ tä̱ä̱ꜘ gaꜙläꜙjëꜙ johꜘ jmɨɨˊ chaˉ.
68 Respondeu-lhe Simão Pedro: Senhor, a quem iríamos nós? Tu tens as palavras da vida eterna.
69 Maˉdsooꜘ baˊ dsëˉ jnäähˈ kyahꜗ, maˉñeˊ baˊ jnäähꜗ hneˉ heꜘ Cristo, Jo̱o̱ꜘ Dio ji̱i̱hꜙ —gaꜙjähꜘ Peeˊ sɨɨyhꜙ.
69 E nós cremos e sabemos que tu és o Santo de Deus!
70 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ: —¿Ja̱ˈ gaꜙlle̱e̱hnꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ hnähꜘ mahꜗ ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ la̱a̱ꜗ dsaˉ kya̱a̱ꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ? —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
70 Jesus acrescentou: Não vos escolhi eu todos os doze? Contudo, um de vós é um demônio!...
71 Heˉ maˊ hlëëyhꜙ kihꜗ Juda Iscariote, jo̱o̱ꜘ Simón baˊ ja̱ˉ. Jëëhꜘ Juda heꜘ, hi̱ˉ gaꜙngëëyꜗ kë̱ë̱ˉ gaˊ, maˊ la̱a̱ˈ ja̱a̱ˉ kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ gyaꜙtu̱u̱ꜘ jnäähˈ.
71 Ele se referia a Judas, filho de Simão Iscariotes, porque era quem o havia de entregar não obstante ser um dos Doze.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.