João 4

Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Gaꜙnuuꜘ dsaˉ fariseo hlëëhꜙ dsaˉ kihꜗ Jesús, maˊ jäyhꜘ jwë̱ë̱ꜘ gaˊ dsaˉ jä̱ä̱ꜙ Jesús hiꜙ jwë̱ë̱ꜘ gaˊ dsaˉ cha̱a̱y˜ jmɨɨˉ läꜙko̱hꜘ gaˊ Jwa̱a̱ꜚ. Hiꜙ gaꜙläꜙñeꜙ Dsaˉjø̱ø̱hˈ jnänˋ heˉ gaꜙnuuꜘ dsaˉ fariseo juuˈ ja̱ˉ.
1 Os fariseus ouviram falar que Jesus estava fazendo e batizando mais discípulos do que João,
2 (Maꜙkeꜙ ja̱ꜙ heꜘ hñiiꜘ Jesús hi̱ˉ maˊ choo˜ jmɨɨˉ. Jnäähˈ discípulo baˊ hi̱ˉ maˊ choo˜ jmɨɨˉ.)
2 embora não fosse Jesus quem batizasse, mas os seus discípulos.
3 Heˉja̱ˉ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús hwaꜗ Judea ja̱ˉ mahꜗ ngaayhꜗ taꜙ Galilea kaˉlähꜘ.
3 Quando o Senhor ficou sabendo disso, saiu da Judéia e voltou uma vez mais à Galiléia.
4 Gaꜙjmeeꜘ biiꜗ kiyhꜗ ngooyꜗ taꜙ hwaꜗ kihꜗ Samária.
4 Era-lhe necessário passar por Samaria.
5 Gaꜙtë̱ë̱yꜘ ko̱o̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ kihꜗ Samária heˉ maˊ che̱e̱ˉ Sicar, jä̱hꜙ kihꜗ hwaꜗ heˉ gaꜙkwëëhꜗ Jacob jo̱o̱yꜘ José.
5 Assim, chegou a uma cidade de Samaria, chamada Sicar, perto das terras que Jacó dera a seu filho José.
6 Jeeˊ ja̱ˉ maˊ chihˈ ko̱o̱ˉ jmɨˉtooˉ heˉ gaꜙjmeeꜘ Jacob. Gaꜙhwa̱a̱ꜘ Jesús jeeˊ hä̱ä̱yˊ jwëꜗ mahꜗ gaꜙgyayˉ gaꜙte̱e̱yhˉ dsëyꜗ kooꜘ jmɨˉtooˉ ja̱ˉ. Hor˜ ja̱ˉ maˉngooꜗ gaꜙtëꜘ lla̱ꜗhyooꜙ.
6 Havia ali o poço de Jacó. Jesus, cansado da viagem, sentou-se à beira do poço. Isto se deu por volta do meio-dia.
7 Jaꜗ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ Samária, yaꜙkye̱ꜘ jmɨɨˉ. Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Kwëëhˋ jnäꜘ miihˉ jmɨɨˉ kyahꜗ huhnˋ.
7 Nisso veio uma mulher samaritana tirar água. Disse-lhe Jesus: "Dê-me um pouco de água".
8 (Jnäähˈ discípulo kya̱a̱yꜗ naˊnøøˈ jnäähꜗ taꜙ jeeˊ jwɨɨˉ naˊläˊ jnäähꜗ heˉ gaꜙkihˊ jnäähꜗ.)
8 ( Os seus discípulos tinham ido à cidade comprar comida. )
9 Hiꜙ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ Samária heꜘ gaꜙsɨɨyhꜙ Jesús: —¿Haˉ läꜙja̱ˉ hneˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ dsaˉ judiu ngɨɨhˊ jmɨɨˉ kinꜙ mahꜗ huhˈ, jnäꜘ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ dsaˉ cha̱a̱ˉ Samária? (Jëëhꜘ, dsaˉ judiu saꜙ jwa̱yhꜘ kya̱a̱hˊ dsaˉ samaritano.)
9 A mulher samaritana lhe perguntou: "Como o senhor, sendo judeu, pede a mim, uma samaritana, água para beber? " ( Pois os judeus não se dão bem com os samaritanos. )
10 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Waˊraˉ jähꜘ kihꜗ ñehˊ heeˉ naˉ heˉ laˊ kwaꜙ Dio, hiꜙ hi̱i̱ˉ naˉ hi̱ˉ ngɨɨꜙ jmɨɨˉ kyahꜗ mahꜗ hɨ̱yhꜗ, hneˉ baˊ ngɨɨhˊ kiyhˈ jmɨɨˉ heˉ huhˈ hiꜙ hñiiyꜘ kwëëyhꜗ hneˉ jmɨɨˉ ji̱i̱hꜙ.
10 Jesus lhe respondeu: "Se você conhecesse o dom de Deus e quem lhe está pedindo água, você lhe teria pedido e ele lhe teria dado água viva".
11 Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ kaˉlähꜘ: —¿Haˉ läꜙ jmeehˈ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ? Saꜙ chaˉ niꜙ miihˉ heˉ kye̱hˊ heˉ kya̱a̱hˊ choohˊ jmɨɨˉ, hiꜙ juuhˉ jwërte jmɨˉtooˉ laˉ. ¿Haˉ baˊ taꜙ haaˊ jmɨɨˉ ji̱i̱hꜙ ja̱ˉ heˉ kwahˈ?
11 Disse a mulher: "O senhor não tem com que tirar a água, e o poço é fundo. Onde pode conseguir essa água viva?
12 ¿Cheˊ jø̱ø̱hˈ gaˊ hneˉ läꜙko̱hꜘ gaˊ Jacob dsaˉ maˉgyu̱hˉ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ, hi̱ˉ gaꜙkwëëhꜗ jnäähˈ jmɨˉtooˉ laˉ? Jeeˊ laˉ gaꜙhɨ̱yhꜗ kya̱a̱hˊ jo̱o̱yꜘ hiꜙ kya̱a̱hˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ jahꜘ kya̱a̱yꜗ kaˉlähꜘ.
12 Acaso o senhor é maior do que o nosso pai Jacó, que nos deu o poço, do qual ele mesmo bebeu, bem como seus filhos e seu gado? "
13 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kihꜗ dsaˉmëꜘ heꜘ: —Waˊ hi̱ˉ chaˉ hi̱ˉ, hi̱ˉ hɨ̱hꜗ jmɨɨˉ heˉ haaˊ laˉ, ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ jäꜙ läˉki̱i̱ˉ dsëyꜗ.
13 Jesus respondeu: "Quem beber desta água terá sede outra vez,
14 Pero hi̱ˉ hɨ̱hꜗ jmɨɨˉ heˉ kwaˋ jnäꜘ, ji̱hˊko̱hꜘ ji̱hˊlɨhꜘ saꜙ jäꜙ läˉki̱i̱ˉ dsëyꜗ. Jmɨɨˉ heˉ kwaˋ jnäꜘ, heˉ ja̱ˉ hyaꜙ läꜙ maˉhyaˉ ja̱ˉbaˊ nehꜙ tuhˉdsëyꜗ heˉ jmeeꜙ cha̱a̱yˉ tä̱ä̱ꜘ.
14 mas quem beber da água que eu lhe der nunca mais terá sede. Pelo contrário, a água que eu lhe der se tornará nele uma fonte de água a jorrar para a vida eterna".
15 Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ sɨɨyhꜙ: —Kwëëhˋ jnäꜘ jmɨɨˉ ja̱ˉ, Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, mahꜗ saꜙ jäꜙ läˉki̱i̱ˉ dsënꜙ. Läꜙja̱ˉ moꜙsoꜙ jänˉ jeeˊ laˉ yaˊkye̱nˈ jmɨɨˉ —gaꜙjähꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ.
15 A mulher lhe disse: "Senhor, dê-me dessa água, para que eu não tenha mais sede, nem precise voltar aqui para tirar água".
16 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Gwa̱a̱hˉ mahꜗ goˉkya̱a̱ꜙ dsaˉñʉʉhˉ kya̱a̱hꜗ taꜙ laꜙ.
16 Ele lhe disse: "Vá, chame o seu marido e volte".
17 —Saꜙ cha̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ kya̱a̱nꜙ —gaꜙjähꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ sɨɨyhꜙ. —Ja̱ˉbaˊ dsooꜘ heˉ maˉjähˊ, saꜙ cha̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ kya̱a̱hꜗ.
17 "Não tenho marido", respondeu ela. Disse-lhe Jesus: "Você falou corretamente, dizendo que não tem marido.
18 Jëëhꜘ hña̱a̱ꜘ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˉläˉkya̱a̱hˋ, hi̱hꜗ hi̱ˉ kya̱a̱hˊ naˈ, ja̱ꜙ heꜘ dsaˉñʉʉhˉ kya̱a̱hꜗ heꜘ. Heˉ dsooꜘ naˉ maˉjähˊ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
18 O fato é que você já teve cinco; e o homem com quem agora vive não é seu marido. O que você acabou de dizer é verdade".
19 —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, goꜚ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio baˊ hneˉ la̱a̱nꜙ.
19 Disse a mulher: "Senhor, vejo que é profeta.
20 Läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ maˉgyu̱hˉ kya̱a̱ꜗ jnäähˈ dsaˉ samaritano gaꜙhnaayhˉ Dio jeeˊ chihˈ mohꜘ laˉ, mahꜗ hnähꜘ dsaˉ judiu jwahꜘ hnähꜘ, jwɨɨˉ Jerusalén baˊ jeeˊ hnäähnˊ Dio —gaꜙjähꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ sɨɨyhꜙ.
20 Nossos antepassados adoraram neste monte, mas vocês, judeus, dizem que Jerusalém é o lugar onde se deve adorar".
21 —Dsaˉmëꜘ, jmeeˊ dsooꜘ heˉ jwahnꜙ laˉ. Lloo˜ ko̱o̱ˉ jmɨɨˊ, niꜙ mohꜘ laˉ niꜙ jwɨɨˉ Jerusalén saꜙ hnaahˈ hnähꜘ Tääˋ.
21 Jesus declarou: "Creia em mim, mulher: está próxima a hora em que vocês não adorarão o Pai nem neste monte, nem em Jerusalém.
22 Saꜙ kyu̱u̱hꜙ hnähꜘ hi̱i̱ˉ naˉ hnaahꜙ hnähꜘ. Pero jnäähˈ dsaˉ judiu, kyu̱u̱ꜙ baˊ jnäähꜗ, hi̱i̱ˉ naˉ hi̱ˉ hnäähꜙ jnäähˈ, jëëhꜘ taꜙlaꜙ kihꜗ dsaˉ judiu baˊ jaˈ heˉ dsaˉlä̱ä̱ꜘ dsaˉ.
22 Vocês, samaritanos, adoram o que não conhecem; nós adoramos o que conhecemos, pois a salvação vem dos judeus.
23 Jäꜙ ko̱o̱ˉ hor˜, hiꜙ hor˜ ja̱ˉ laꜗ naꜗ gaˉjʉhˉ. Hi̱ˉ dsooꜘ hnaahꜙ Tääˋ, hnaayhˉ läꜙ hnøøꜗ Jmɨˉlleꜘ Naˉjngɨɨˈ hiꜙ kya̱a̱hˊ juˈdsooꜘ kaˉlähꜘ. Jëëhꜘ Tääˋ hnääyꜗ dsaˉ hi̱ˉ hnaayhˉ läꜙja̱ˉ.
23 No entanto, está chegando a hora, e de fato já chegou, em que os verdadeiros adoradores adorarão o Pai em espírito e em verdade. São estes os adoradores que o Pai procura.
24 Jmɨˉlleꜘ baˊ la̱a̱ˈ Dio. Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ hnaayhˉ, jmeeꜙ biiꜗ kiyhꜗ hnaayhˉ kya̱a̱hˊ jmɨˉlleꜘ hiꜙ kya̱a̱hˊ juˈdsooꜘ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
24 Deus é espírito, e é necessário que os seus adoradores o adorem em espírito e em verdade".
25 —Jnäꜘ manꜙ heˉ jäꜙ hi̱ˉ jäyhꜘ Mesía kihꜗ, hi̱ˉ jähꜘ dsaˉ che̱e̱ˉ Cristo. Waˊraˉ jayꜗ, hi̱ˉ heꜘ miˉjnääꜙ haˉ läꜙ laꜗ läꜙjëꜙ juuˈ laˉ —gaꜙjähꜘ dsaˉmëꜘ heꜘ sɨɨyhꜙ.
25 Disse a mulher: "Eu sei que o Messias ( chamado Cristo ) está para vir. Quando ele vier, explicará tudo para nós".
26 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús: —Hi̱ˉ heꜘ heꜘ jnäꜘ hi̱ˉ hlëëhꜙ kya̱a̱hˊ hneˉ.
26 Então Jesus declarou: "Eu sou o Messias! Eu, que estou falando com você".
27 Hor˜ ja̱ˉ yaˉnøøˋ jnäähꜗ discípulo kya̱a̱yꜗ. Peerꜙ gaꜙläꜙdsa̱a̱˜ dsëˉ jnäähˈ maˊ gaꜙjëëˊ jnäähꜗ llaꜙ Jesús juuˈ kya̱a̱hˊ ja̱a̱ˉ dsaˉmëꜘ. Pero niꜙ ja̱a̱ˉ saꜙ gaꜙtu̱u̱ˉ dsëꜗ maˊ ngɨɨˈ juuˈ heeˉ juuˈ ja̱ˉ maˊ llayꜙ, hiꜙ heˉlaˈ maˊ hlëëyhꜙ kya̱a̱hˊ dsaˉmëꜘ heꜘ.
27 Naquele momento os seus discípulos voltaram e ficaram surpresos ao encontrá-lo conversando com uma mulher. Mas ninguém perguntou: "Que queres saber? " ou: "Por que estás conversando com ela? "
28 Jeeˊ ja̱ˉ gaꜙchihꜘ dsaˉmëꜘ mɨˈdsuuˊ kiyhˈ mahꜗ ngaayhꜗ taꜙ jeeˊ jwɨɨˉ, naˊchiiyhˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ dsaˉ:
28 Então, deixando o seu cântaro, a mulher voltou à cidade e disse ao povo:
29 —Maꜙnøønˈ maꜙjë̱ë̱nˊ ja̱a̱ˉ dsaˉñʉʉhˉ hi̱ˉ maˉsɨɨhꜙ jnäꜘ läꜙjëꜙ goˉteˈ heˉ maˉjmeenꜗ. ¿Cheˊ ja̱ꜙ hi̱ˉ heꜘ ooꜙ Cristo hi̱ˉ hiiꜘ juuˈ kihꜗ?
29 "Venham ver um homem que me disse tudo o que tenho feito. Será que ele não é o Cristo? "
30 Läꜙcha̱hꜘ ja̱ˉ gaꜙhwë̱ë̱ˉ dsaˉ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ, naˊnääyˈ naˊjë̱ë̱yˉ.
30 Então saíram da cidade e foram para onde ele estava.
31 Taˊko̱ˉji̱i̱hˈ ja̱ˉ maˊ chu̱u̱ꜘ jnäähˈ kya̱a̱yhˊ: —Taˉjwohꜗ, kuhˉhi̱hꜘ.
31 Enquanto isso, os discípulos insistiam com ele: "Mestre, come alguma coisa".
32 Mahꜗ gaꜙsɨɨyhꜙ jnäähˈ: —Chaˉ baˊ heˉ kuhnˋ heˉ saꜙ kyu̱u̱h˜ hnähꜘ.
32 Mas ele lhes disse: "Tenho algo para comer que vocês não conhecem".
33 Heˉja̱ˉ gaꜙngɨɨˊ jnäähꜗ juuˈ kihꜗ dsaˉkya̱a̱hˊ jnäähꜗ: —¿Cheˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˉja˜ hi̱ˉ maˉyaˉka̱ꜙ heˉ kuyhꜙ?
33 Então os seus discípulos disseram uns aos outros: "Será que alguém lhe trouxe comida? "
34 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ kaˉlähꜘ: —Heˉ jmeenˋ läꜙ hnøøꜗ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ mahꜗ miˊhñaanꜗ taˊ kiyhˈ, heˉ ja̱ˉ baˊ maˈ heˉ jmeeꜙ dsaˉkë̱ë̱nꜗ.
34 Disse Jesus: "A minha comida é fazer a vontade daquele que me enviou e concluir a sua obra.
35 ¿Ja̱ˈ jwahꜘ hnähꜘ, hnøøꜗ gaˊ kye̱ꜘ sɨhˉ mahꜗ choohꜗ dsaˉ taˊ kihˈ? Pero jnäꜘ jwahnꜙ, choohˊ hnähꜘ nëhˊ mahꜗ jëëˋ daˊ hnähꜘ läꜙka̱a̱ˉ jeeˊ tä̱ä̱hˊ dsaˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ läꜙko̱o̱ˉ mɨˈju̱ˉ heˉ maˉä̱ä̱ˉ heˉ maˉleꜘ choohꜗ dsaˉ.
35 Vocês não dizem: ‘Daqui a quatro meses haverá a colheita’? Eu lhes digo: Abram os olhos e vejam os campos! Eles estão maduros para a colheita.
36 Hi̱ˉ cha̱a̱hˉ dsaˉ liyhꜙ baˊ jñeeyˈ. Heˉ cha̱a̱yhˉ dsaˉ mahꜗ cha̱a̱ˉ tä̱ä̱ꜘ, laꜗ läꜙko̱o̱ˉ heˉ chooyh˜ mɨˈju̱ˉ mahꜗ saꜙ he̱e̱ꜘ ji̱hˊko̱hꜘ. Kya̱a̱hˊ läꜙja̱ˉ, ko̱ˉjø̱hꜘ baˊ läꜙcha̱a̱ˉ lluꜗ hi̱ˉ gaꜙjngëëꜘ kya̱a̱hˊ hi̱ˉ gaꜙchoohꜗ taˊ.
36 Aquele que colhe já recebe o seu salário e colhe fruto para a vida eterna, de forma que se alegram juntos o que semeia e o que colhe.
37 Hehꜗ läꜙ jähꜘ juuˈ laˉ, laꜗ juˈdsooꜘ: “Jñahꜘ baˊ hi̱ˉ jngëëˉ, hiꜙ jñahꜘ baˊ hi̱ˉ chooh˜ taˊ.”
37 Assim é verdadeiro o ditado: ‘Um semeia, e outro colhe’.
38 Jnäꜘ gaꜙche̱e̱nꜙ hnähꜘ mahꜗ choohˊ hnähꜘ taˊ heˉ saꜙ gaꜙjñeehˊ hnähꜘ. Jñahꜘ baˊ gaꜙkë̱ë̱ꜘ taˊ kihˈ, mahꜗ hnähꜘ gaꜙta̱a̱hˋ hnähꜘ jeeˊ laˈ taˊ kiyhˈ mahꜗ ko̱o̱ˉ choohˊ baˊ hnähꜘ taˊ ja̱ˉ —gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ.
38 Eu os enviei para colherem o que vocês não cultivaram. Outros realizaram o trabalho árduo, e vocês vieram a usufruir do trabalho deles".
39 Heˉja̱ˉ jwë̱ë̱ꜘ samaritano, hi̱ˉ cha̱a̱ˉ jeeˊ jwɨɨˉ ja̱ˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ kihꜗ Jesús, läꜙko̱o̱ˉ maˊ gaꜙnuuyꜘ juuˈ kihꜗ dsaˉmëꜘ hi̱ˉ gaꜙjähꜘ: “Läꜙjëꜙ baˊ heˉ maˉjmeenꜗ maˉsɨɨyhꜙ jnäꜘ.”
39 Muitos samaritanos daquela cidade creram nele por causa do seguinte testemunho dado pela mulher: "Ele me disse tudo o que tenho feito".
40 Heˉja̱ˉ yaꜙnääꜗ samaritano heꜘ yaꜙjë̱ë̱yꜙ Jesús mahꜗ gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱yhˊ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Jä̱ˊ kya̱a̱hˊ jnäähꜗ jeeˊ laˉ. Heˉja̱ˉ gaꜙjä̱yꜘ to̱ꜗ jmɨɨˋ jeeˊ ja̱ˉ.
40 Assim, quando se aproximaram dele, os samaritanos insistiram em que ficasse com eles, e ele ficou dois dias.
41 Jwë̱ë̱ꜘ gaˊ dsaˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëꜗ maˊ gaꜙnuuyꜘ heˉ maˊ hlëëyhꜙ ja̱ˉ.
41 E por causa da sua palavra, muitos outros creram.
42 Läꜙjë̱ë̱ꜙ hi̱ˉ heꜘ maˊ sɨɨhꜙ dsaˉmëꜘ heꜘ: —Ja̱ꜙ maꜙlaꜙ juuˈ kyahꜗ hneˉ jmeeˉ jnäähˈ dsooꜘ, hñaaꜗ jnäähˈ maˉnʉʉˊ jnäähꜗ juuˈ kiyhꜗ. Naꜗ baˊ raꜘ si˜ maˉñeˊ jnäähꜗ maꜙraꜙ juˈdsooꜘ, hi̱ˉ heꜘ heꜘ Cristo, hi̱ˉ lä̱ä̱˜ dsaˉ jmɨˉgyʉʉꜙ.
42 E disseram à mulher: "Agora cremos não somente por causa do que você disse, pois nós mesmos o ouvimos e sabemos que este é realmente o Salvador do mundo".
43 Maˉngëëꜘ to̱ꜗ jmɨɨˋ ja̱ˉ, yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús jeeˊ ja̱ˉ, ngaayhꜗ taꜙ Galilea.
43 Depois daqueles dois dias, ele partiu para a Galiléia.
44 (Hñiiꜘ Jesús gaꜙjähꜘ, ja̱a̱ˉ hi̱ˉ ngëë˜ juuˈ kihꜗ Dio jeeˊ jwɨɨˉ gooyˈ saꜙ hnääꜗ dsihꜘ.)
44 ( Jesus tinha afirmado que nenhum profeta tem honra em sua própria terra. )
45 Maˊ gaꜙlla̱a̱yhꜗ hwaꜗ Galilea, dsaˉ hi̱ˉ maˊ cha̱a̱ˉ jeeˊ ja̱ˉ gaꜙhe̱e̱yhˉ bihꜗ lluꜗ, kihꜗ heˉ gaꜙjëëyꜗ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús maˊ gaꜙtëꜘ jmɨɨˊ ku̱yhˉ borrego mähꜗ jwɨɨˉ Jerusalén. Jëëhꜘ naˊnääˈ dsaˉ heꜘ kaˉlähꜘ maˊ gaꜙtëꜘ jmɨɨˊ ja̱ˉ.
45 Quando chegou à Galiléia, os galileus deram-lhe boas-vindas. Eles tinham visto tudo o que ele fizera em Jerusalém, por ocasião da festa da Páscoa, pois também haviam estado lá.
46 Ko̱o̱ˉ kaˉlähꜘ gaꜙllooyꜗ jwɨɨˉ Caná heˉ naˉhe̱e̱ꜚ hwaꜗ Galilea, jeeˊ gaꜙjmeeyꜘ jmɨˉdsëꜚ baˊ gaꜙlɨɨꜗ jmɨhˈ mɨˈjëhꜗ. Jeeˊ jwɨɨˉ Capernaum ja̱ˉ, maˊ cha̱a̱ˉ ja̱a̱ˉ dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱ꜗ rey hi̱ˉ maˉdsaahˊ ja̱a̱ˉ chihˉ kya̱a̱ꜗ.
46 Mais uma vez, ele visitou Caná da Galiléia, onde tinha transformado água em vinho. E havia ali um oficial do rei, cujo filho estava doente em Cafarnaum.
47 Läꜙ maˊ gaꜙnuuꜘ dsaˉjø̱ø̱hˈ heꜘ yaꜙhë̱ë̱ꜗ Jesús hwaꜗ Judea ja̱yhꜗ taꜙ hwaꜗ Galilea, heˉja̱ˉ ñeeyˊ gaꜙmiꜙje̱e̱yꜚ mahꜗ gaꜙchu̱u̱yꜘ kya̱a̱hˊ, gaꜙsɨɨyhꜙ: —Manˋ mahꜗ miˊhlä̱ä̱hꜗ chihˉ kya̱a̱nꜙ hi̱ˉ maˉkya̱a̱ˈ dsaˉju̱u̱ꜘ.
47 Quando ele ouviu falar que Jesus tinha chegado à Galiléia, vindo da Judéia, procurou-o e suplicou-lhe que fosse curar seu filho, que estava à beira da morte.
48 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Saꜙ he̱e̱hꜘ hnähꜘ waˊraˉ jähꜘ kihꜗ saꜙ jmeenˋ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ jëëhˈ hnähꜘ.
48 Disse-lhe Jesus: "Se vocês não virem sinais e maravilhas, nunca crerão".
49 —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, maꜙnøønˈ gaˉjʉhˉ, jä̱ä̱ꜗ saꜙ gaˊ maˉju̱u̱ꜙ chihˉ kya̱a̱nꜙ —gaꜙjähꜘ dsaˉjø̱ø̱hˈ heꜘ sɨɨyhꜙ.
49 O oficial do rei disse: "Senhor, vem, antes que o meu filho morra".
50 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Gwa̱a̱hˉ baˊ hneˉ kyahꜗ, cha̱a̱ˉ baˊ chihˉ kya̱a̱hꜗ. Dsaˉjø̱ø̱hˈ heꜘ gaꜙjmeeyꜘ baˊ dsooꜘ dsëyꜗ maˊ gaꜙjähꜘ Jesús läꜙja̱ˉ, mahꜗ ngaayhꜗ.
50 Jesus respondeu: "Pode ir. O seu filho continuará vivo". O homem confiou na palavra de Jesus e partiu.
51 Niꜙ saꜙ gaˊ maˉlla̱a̱yhꜗ kiyhꜗ, yaꜙnääꜗ dsaˉ kya̱a̱yꜗ gaꜙmiꜙje̱e̱yꜚ, mahꜗ gaꜙjmeeyhꜗ juuˈ, gaꜙjäyhꜘ: —Maˉjä̱ꜗ baˊ kihˈ chihˉ kya̱a̱hꜗ.
51 Estando ele ainda a caminho, seus servos vieram ao seu encontro com notícias de que o menino estava vivo.
52 Mahꜗ gaꜙngɨɨꜘ dsaˉjø̱ø̱hˈ heꜘ juuˈ kihꜗ dsaˉ kya̱a̱yꜗ: —¿Heeˉ hor˜ gaꜙløøꜗ cha̱a̱yˉ lluꜗ? Mahꜗ gaꜙjähꜘ dsaˉ kya̱a̱yꜗ: —Llooꜘ, ko̱ˉhi̱ˊ gyiiˈ, yaꜙhɨɨꜗ lliiꜘ kiyhꜗ.
52 Quando perguntou a que horas o seu filho tinha melhorado, eles lhe disseram: "A febre o deixou ontem, à uma hora da tarde".
53 Mahꜗ gaꜙläꜙdsooh˜ dsëꜗ jmiiˉ chihˉ heꜘ, ja̱ˉbaˊ hor˜ ja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús: “Cha̱a̱ˉ baˊ chihˉ kya̱a̱hꜗ.” Heˉja̱ˉ chaˉgaˊmiihˉ gaꜙläꜙdsooꜘ dsëyꜗ läꜙkye̱ˉ hi̱ˉ cha̱a̱ˉ chaˊnehꜙ kiyhꜗ.
53 Então o pai percebeu que aquela fora exatamente a hora em que Jesus lhe dissera: "O seu filho continuará vivo". Assim, creram ele e todos os de sua casa.
54 Jeeˊ laˉ gaꜙtëꜘ to̱ꜗ heˉ jʉhˉga̱a̱ˉ heˉ gaꜙjmeeꜘ Jesús, maˊ yaꜙhë̱ë̱yꜗ hwaꜗ Judea ngaayhꜗ taꜙ hwaꜗ Galilea.
54 Esse foi o segundo sinal miraculoso que Jesus realizou, depois que veio da Judéia para a Galiléia.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.