João 13

Ozumacín Chinantec NT (CHZ_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Maˉngooꜗ yaꜙjä̱hꜙ jmɨɨˊ heˉ ku̱hˉ dsaˉ borrego mähꜗ, maˉñeˉ baˊ Jesús maˉtëꜘ hor˜ heˉ yaˉhë̱ë̱yˈ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ mahꜗ dsa̱a̱yhꜗ jeeˊ gyaˈ Jmiiyˉ. Gaꜙläꜙhnääyꜗ hi̱ˉ maˊ la̱a̱ˈ kya̱a̱yꜗ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ jmɨˉgyʉʉꜙ laˉ, pero hwëˈ ja̱ˉ gaꜙmiꜙjnääyˉ heˉ gaꜙläꜙhnääyꜗ chaˉmiihˉ hi̱ˉ la̱a̱ꜗ kya̱a̱yꜗ.
1 Faltava somente um dia para a Festa da Páscoa . Jesus sabia que tinha chegado a hora de deixar este mundo e ir para o Pai. Ele sempre havia amado os seus que estavam neste mundo e os amou até o fim.
2 Ja̱ˉgaˊ dsaˉta̱a̱yhˋ kuyhꜙ maꜙnʉʉꜙ maˉhäˊ baˊ hʉʉˊdsëˉ kihꜗ hi̱ˉsaꜙllu̱ꜗ nehꜙ tuhˉdsëꜗ Juda Iscariote jo̱o̱ꜘ Simón haˉ läꜙ jmeeyꜗ mahꜗ ngëëyꜗ Jesús.
2 Jesus e os seus discípulos estavam jantando. O Diabo já havia posto na cabeça de Judas, filho de Simão Iscariotes, a ideia de trair Jesus.
3 Pero Jesús maˉñeˉ bihꜗ heˉ gaꜙtoohˉ Tääˋ gooyˉ hñiiꜘ läꜙjëꜙ goˉteˈ heˉ naˉhña̱a̱yˊ jmeeyˈ hiꜙ läꜙja̱ˉ ñeyˉ heˉ yaꜙhë̱ë̱yꜗ kihꜗ Dio, hiꜙ ja̱ˉbaˊ kihˈ Dio dsa̱a̱yhꜗ kaˉlähꜘ.
3 Jesus sabia que o Pai lhe tinha dado todo o poder. E sabia também que tinha vindo de Deus e ia para Deus.
4 Heˉja̱ˉ gaꜙnooyˉ jeeˊ tä̱ä̱yhˊ kuyhˉ maꜙnʉʉꜙ ja̱ˉ, gaꜙjñuuyhꜗ hmɨɨhˉ heˉ maˊ kye̱yhˊ nëˊ, gaꜙka̱yꜗ hmɨɨhˉ tuˉjla̱ˊ mahꜗ gaꜙbä̱ä̱yhˉ hñiiyꜘ.
4 Então se levantou, tirou a sua capa , pegou uma toalha e amarrou na cintura.
5 Hiꜙ gaꜙka̱yꜗ ko̱o̱ˉ jeeˊ gaꜙchiyhꜗ jmɨɨˉ mahꜗ gaꜙløøyꜗ gyiyh˜ maˉtɨɨˊ jnäähꜗ discípulo. Ja̱ˉgaˊ gaꜙmiꜙki̱yhꜘ kya̱a̱hˊ hmɨɨhˉ tuˉjla̱ˊ heˉ maˊ naˉbä̱ä̱yhˋ ja̱ˉ.
5 Em seguida pôs água numa bacia e começou a lavar os pés dos discípulos e a enxugá-los com a toalha.
6 Maˊ gaꜙtë̱ë̱yꜘ jeeˊ maˊ gyaˈ Simón Peeˊ, mahꜗ gaꜙjähꜘ Peeˊ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, ¿cheˊ hneˉ baˊ gyihꜗ maˉtɨɨnꜙ?
6 Quando chegou perto de Simão Pedro, este lhe perguntou: — Vai lavar os meus pés, Senhor?
7 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Heˉ jmeenꜙ laˉ, saꜙ läꜙngëëhꜘ hneˉ naꜗ gaˉjʉhˉ. Kë̱ë̱ˉ baˊ läꜙngëëhꜘ.
7 Jesus respondeu:
8 —Saꜙ gyihˈ hneˉ maˉtɨɨnꜙ ji̱hˊko̱hꜘ —gaꜙjähꜘ Peeˊ sɨɨyhꜙ. Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Cherˊmahꜗ saꜙ gaꜙgyihnꜙ maˉtɨɨhˊ, saꜙ leꜘ jmeehˈ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ.
8 — O senhor nunca lavará os meus pés! — disse Pedro.
9 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Simón Peeˊ sɨɨyhꜙ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, ja̱ꜙ maꜙlaꜙ maˉtɨɨnꜙ hnøøꜗ jñiiꜘ, läꜙja̱ˉ maˉgoonꜙ kya̱a̱hˊ kaˊllenꜙ hnøøꜗ jñiiꜘ kaˉlähꜘ.
9 — Então, Senhor, não lave somente os meus pés; lave também as minhas mãos e a minha cabeça! — pediu Simão Pedro.
10 Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús kaˉlähꜘ: —Hi̱ˉ maˉnaˉjngëëˈ, saꜙ jmeeꜙ biiꜗ jñiiꜘ läꜙka̱a̱ˉ kiyhꜗ. Maꜙlaꜙ maˉtɨɨyˊ baˊ hnøøˈ jñiiꜘ, jëëhꜘ läꜙka̱a̱ˉ baˊ kiyhˈ maˉnaˉjngɨɨˈ. Hiꜙ maˉnaˉjngëëˈ baˊ hnähꜘ, maꜙkeꜙ ja̱ꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ.
10 Aí Jesus disse:
11 Jëëhꜘ maˊ ñeˉ bihꜗ hi̱i̱ˉ naˉ maˊ ngëëyˈ, heˉja̱ˉ baˊ ja̱ˉ maˊ jäyhꜘ: “Maꜙkeꜙ ja̱ꜙ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ naˉjngëëˈ.”
11 Jesus sabia quem era o traidor. Foi por isso que disse: “Todos menos um.”
12 Maˉlaꜙ maˉgyiyhꜗ maˉtɨɨˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ, gaꜙkë̱yhˉ hmɨɨhˉ kiyhꜗ mahꜗ ngaayhꜗ naˊgyayˉ nëˊ mes˜ kaˉlähꜘ. Mahꜗ gaꜙjäyhꜘ: —¿Cheˊ maˉläˉngëëhꜘ hnähꜘ, heeˉ naˉ maˉjmeenꜗ kyahꜗ hnähꜘ?
12 Depois de lavar os pés dos seus discípulos, Jesus vestiu de novo a capa, sentou-se outra vez à mesa e perguntou:
13 Tëëhꜙ jnäꜘ Taˉjwohꜗ hiꜙ jwahꜘ hnähꜘ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ. Lluꜗ baˊ jwahꜘ hnähꜘ, jëëhꜘ heˉ ja̱ˉ la̱a̱nꜗ.
13 Vocês me chamam de “Mestre” e de “Senhor” e têm razão, pois eu sou mesmo.
14 Jnäꜘ heꜘ la̱a̱nꜗ taˉjwohꜗ kya̱a̱hꜗ hnähꜘ, hiꜙ la̱a̱nꜗ Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱hꜗ hnähꜘ, mahꜗ maˉgyihnꜙ maˉtɨɨhˊ hnähꜘ. Läꜙnaˉ hnøøꜗ jmeehˈ hnähꜘ kaˉlähꜘ, gyihˈ hnähꜘ maˉtɨɨˊ dsaˉkya̱a̱hˊ hnähꜘ.
14 Se eu, o Senhor e o Mestre, lavei os pés de vocês, então vocês devem lavar os pés uns dos outros.
15 Jeeˊ laˉ maˉheehnꜙ hnähꜘ mahꜗ jmeehˈ hnähꜘ ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ maˉjmeenꜗ kyahꜗ hnähꜘ.
15 Pois eu dei o exemplo para que vocês façam o que eu fiz.
16 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, ja̱a̱ˉ hi̱ˉ nʉʉhˊ kihꜗ jñahꜘ, saꜙ jø̱ø̱yhˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ dsaˉjʉʉˊ. Hiꜙ hi̱ˉ dsoo˜ madaꜚ, saꜙ jø̱ø̱yhˈ gaˊ läꜙko̱hꜘ gaˊ hi̱ˉ che̱e̱yꜙ.
16 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o empregado não é mais importante do que o patrão, e o mensageiro não é mais importante do que aquele que o enviou.
17 Naꜗ heˉ maˉläˉngëëhꜘ hnähꜘ heˉ maˉjmeenꜗ laˉ, lluꜗ laꜗ kyahꜗ hnähꜘ cherˊmahꜗ gaꜙjmeehˊ hnähꜘ läꜙja̱ˉ.
17 Já que vocês conhecem esta verdade, serão felizes se a praticarem.
18 ʼJa̱ꜙ heˉ hlëëhnˊ kihˈ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ laˉ. Kyu̱u̱ꜙ baˊ jnäꜘ hi̱i̱ˉ naˉ maˉlle̱e̱hnꜙ. Mahꜗ läꜙja̱ˉ läꜙteꜗ läꜙko̱o̱ˉ naˉsɨɨˉ juuˈ kihꜗ Dio: “Hi̱ˉ maˊ kuhˉ ko̱ˉjø̱hꜘ kya̱a̱hˊ jnäꜘ, maˉje̱e̱yh˜ maˉnaˉhøøyhˊ kinꜙ.”
18 — Não estou falando de vocês todos; eu conheço aqueles que escolhi. Pois tem de se cumprir o que as
19 Toˉnaꜗ gaˉjʉhˉ jwahnꜙ jä̱ä̱ꜗ saꜙ gaˊ maˉngëëyꜗ jnäꜘ. Mahꜗ waˊraˉ gaꜙlaꜗ heˉ ja̱ˉ, läꜙhe̱e̱hꜘ hnähꜘ, jnäꜘ heꜘ la̱a̱nꜗ heˉ jwahnꜙ la̱a̱nꜗ.
19 Digo isso a vocês agora, antes que aconteça, para que, quando acontecer, vocês creiam que “
20 Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ, hi̱ˉ he̱e̱hˉ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ che̱e̱nꜚ, heˉ he̱e̱yhˉ jnäꜘ baˊ ja̱ˉ. Hiꜙ hi̱ˉ he̱e̱hˉ jnäꜘ, he̱e̱yhˉ hi̱ˉ gaꜙche̱e̱ꜗ jnäꜘ baˊ ja̱ˉ.
20 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem receber aquele que eu enviar estará também me recebendo; e quem me recebe recebe aquele que me enviou.
21 Maˉlaꜙ maˉjähꜘ Jesús läꜙja̱ˉ, pero gaꜙläꜙmeehꜙ dsëyꜗ mahꜗ gaꜙmiꜙjnääyˉ jë̱ë̱ˉ juuˈ ja̱ˉ: —Ja̱a̱ˉ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ hnähꜘ hnëëhˈ jnäꜘ.
21 Depois de dizer isso, Jesus ficou muito aflito e declarou abertamente aos discípulos:
22 Ja̱ˉgaˊ gaꜙtoohˋ jnäähꜗ jëëꜘ jnäähˈ nëˊ dsaˉkya̱a̱hnˊ, saꜙ ñeˊ jnäähꜗ hi̱i̱ˉ kihꜗ naˉ maˊ hlëëyhꜙ.
22 Então eles olharam uns para os outros, sem saber de quem ele estava falando.
23 Kihꜗ jeeˊ läꜙjë̱ë̱ꜙ jnäähˈ discípulo kya̱a̱yꜗ, ja̱a̱ˉ baˊ gaꜙläꜙhnääꜗ Jesús chaˉmiihˉ. Hi̱ˉ heꜘ maˊ gyaˈ kooꜘ kihꜗ Jesús.
23 Ao lado de Jesus estava sentado um deles, a quem Jesus amava.
24 Kihꜗ hi̱ˉ heꜘ, gaꜙjmeeꜘ Simón Peeˊ lii˜ mahꜗ ngɨɨyꜗ juuˈ kihꜗ Jesús, hi̱i̱ˉ kihꜗ ja̱ˉ maˊ hlëëyhꜙ.
24 Simão Pedro fez um sinal para ele e disse: — Pergunte de quem o Mestre está falando.
25 Hi̱hꜗ hi̱ˉ maˊ gyaˈ kooꜘ kihꜗ Jesús heꜘ, gaꜙngɨɨyꜘ juuˈ kiyhꜗ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, ¿hi̱i̱ˉ heꜘ hi̱ˉ jwahꜘ naˉ?
25 Então aquele discípulo chegou mais perto de Jesus e perguntou: — Senhor, quem é ele?
26 Mahꜗ gaꜙje̱e̱hˉ Jesús juuˈ kiyhꜗ: —Hi̱ˉ kwëëhnꜚ kuhꜙ ko̱o̱ˉ jwɨˊ heˊñiihꜚ gyʉhꜘ, hi̱ˉ heꜘ heꜘ. Mahꜗ gaꜙmiꜙgyʉyhꜘ ko̱o̱ˉ jwɨˊ heˊñiihꜚ, gaꜙkwëëyhꜗ Juda Iscariote, jo̱o̱ꜘ Simón.
26 — É aquele a quem vou dar um pedaço de pão passado no molho! — respondeu Jesus. Em seguida pegou um pedaço de pão, passou no molho e deu a Judas, filho de Simão Iscariotes.
27 Läꜙko̱o̱ˉ ngooyꜗ kuyhˉ heˊñiihꜚ ja̱ˉ, gaꜙheꜗ Tanaˊ nehꜙ tuhˉdsëyꜗ. Ja̱ˉgaˊ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Heˉ hnoohˉ jmeehˈ, jmeeˊ gaˉjʉhˉ toˉnaꜗ.
27 E assim que Judas recebeu o pão, Satanás entrou nele. Então Jesus disse a Judas:
28 Pero niꜙ ja̱a̱ˉ hi̱ˉ maˊ tä̱ä̱hˊ nëˊ mes˜ ja̱ˉ, saꜙ gaꜙläꜙngëëyꜘ heˉlaˈ gaꜙsɨɨyhꜙ hi̱ˉ heꜘ läꜙja̱ˉ.
28 Nenhum dos que estavam à mesa entendeu por que Jesus disse isso.
29 Kihꜗ heˉ maˊ høøꜙ Juda saˊtuhˉ jeeˊ maˊ täähˊ kuuˊ, heˉja̱ˉ ko̱ˉlla̱a̱ˊ gaꜙjmeeꜘ hʉʉˊdsëˉ, heˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: “Goˉlähˈ miihˉ heˉ hnøøꜗ jnänˋ kihˈ jmɨɨˊ” o jäyhꜘ: “Goˉkwëëhˋ hi̱ˉ täˉñeeꜘ miihˉ kuuˊ”.
29 Como era Judas que tomava conta da bolsa do dinheiro, alguns pensaram que Jesus tinha mandado que ele comprasse alguma coisa para a festa ou desse alguma ajuda aos pobres.
30 Maˊ gaꜙlaꜗ kihꜗ Juda, maˉkuyhˉ heˊñiihꜚ, cha̱hꜘ baˊ yaꜙhë̱ë̱yꜗ. Maˉnaˉho̱o̱ˉ baˊ hor˜ ja̱ˉ.
30 Judas recebeu o pão e saiu logo. E era noite.
31 Maˉlaꜙ maˉyaˉhë̱ë̱˜ Juda jeeˊ ja̱ˉ, gaꜙjähꜘ Jesús: —Naꜗ läꜙjnäꜘ heˉ la̱a̱ꜗ jø̱ø̱hˈ Hi̱ˉgaꜙlë̱ë̱ꜗngoꜗ laˉ, hiꜙ taꜙlaꜙ kihꜗ hi̱ˉ heꜘ läꜙjnäꜘ heˉ la̱a̱ꜗ jø̱ø̱hˈ Dio.
31 Quando Judas saiu, Jesus disse:
32 Hiꜙ cherˊmahꜗ jo̱o̱yꜘ miˉjnääꜙ heˉ la̱a̱ꜗ jø̱ø̱hˈ Dio, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ Dio miˉjnääꜙ heˉ la̱a̱ꜗ jø̱ø̱hˈ jo̱o̱yꜘ, hiꜙ cha̱hꜘ baˊ jmeeyˈ.
32 E, se por meio dele a natureza gloriosa de Deus for revelada, então Deus revelará em si mesmo a natureza divina do Filho do Homem. E Deus fará isso agora mesmo.
33 Gyʉ̱ʉ̱ˉ mähꜗ kya̱a̱nꜙ, ko̱ˉhwëëꜘ gaˊ gyanˊ kya̱a̱hˊ hnähꜘ. Hnaahˈ hnähꜘ jnäꜘ. Pero ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ maˉjwɨɨnꜗ dsaˉ judiu, jeeˊ naahnꜚ saꜙ leꜘ goˊnäähˈ hnähꜘ, ja̱ˉbaˊ läꜙja̱ˉ jwë̱ë̱hn˜ hnähꜘ kaˉlähꜘ naꜗ.
33 Meus filhos, não vou ficar com vocês por muito tempo. Vocês vão me procurar, mas eu digo agora o que já disse aos líderes judeus: vocês não podem ir para onde eu vou.
34 Jmeenˋ ko̱o̱ˉ madaꜚ hmëëꜘ kyahꜗ hnähꜘ. Waˊ hnaahꜙ hnähꜘ ø̱ø̱hꜗ hnähꜘ. Waˊ hnaahꜙ hnähꜘ läꜙja̱a̱ˉ läꜙja̱a̱ˉ dsaˉkya̱a̱hˊ hnähꜘ, ja̱ˉbaˊ läꜙko̱o̱ˉ maˉläˉhnaanꜙ hnähꜘ.
34 Eu lhes dou este novo mandamento: amem uns aos outros. Assim como eu os amei, amem também uns aos outros.
35 Cherˊmahꜗ gaꜙläꜙhnaahꜙ hnähꜘ dsaˉkya̱a̱hˊ hnähꜘ, läꜙjë̱ë̱ꜙ baˊ dsaˉ läꜙñeˉ la̱a̱hꜗ hnähꜘ discípulo kya̱a̱nꜙ.
35 Se tiverem amor uns pelos outros, todos saberão que vocês são meus discípulos.
36 Heˉja̱ˉ gaꜙngɨɨꜘ Simón Peeˊ juuˈ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, ¿haˉ taꜙ gohˈ hneˉ? Mahꜗ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —Haˉ jeeˊ nɨɨnˋ, saꜙ leꜘ gohˈ kya̱a̱hˊ jnäꜘ naꜗ. Kë̱ë̱ˉ gaˊ gohꜗ kya̱a̱hˊ jnäꜘ.
36 Simão Pedro perguntou a Jesus: — Senhor, para onde é que o senhor vai? Jesus respondeu:
37 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Peeˊ sɨɨyhꜙ: —Dsaˉjø̱ø̱hˈ kya̱a̱nꜙ, ¿heˉlaˈ ja̱ˉ moꜙsoꜙ leꜘ nɨɨnˋ kya̱a̱hˊ hneˉ naꜗ? Maˉllaꜙ baˊ dsënꜙ ju̱u̱nꜘ llahꜘ hneˉ.
37 Pedro tornou a perguntar: — Senhor, por que eu não posso segui-lo agora? Eu estou pronto para morrer pelo senhor!
38 Heˉja̱ˉ gaꜙjähꜘ Jesús sɨɨyhꜙ: —¿Cheˊ juˈdsooꜘ maˉllaꜙ hohꜘ ju̱u̱hꜘ llan˜? Maꜙraꜙ juˈdsooꜘ jwë̱ë̱hn˜ hneˉ, jä̱ä̱ꜗ ja̱ˉgaˊ hoohˈ chaahˊ dsooˈ, hneˉ maˉtëꜘ hnëˉ ji̱i̱h˜ maˉhmähˊ juuˈ heˉ saꜙ kyu̱u̱hꜙ jnäꜘ.
38 — Está mesmo? — perguntou Jesus. — Pois eu afirmo a você que isto é verdade: antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.