Mateus 26

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e cajíngꞌˉ Jesús jaléꞌˋ e júuˆ na, lalab casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 —Jí̱i̱ꞌ˜ laco̱ꞌ ñíˆ ꞌnʉ́ꞌˋ e tú̱ˉ jmɨɨ˜baꞌ ꞌnéˉguɨ e nitɨ́ˉ e jmɨɨ˜ Pascua. Jo̱ ie˜ jmɨɨ˜ jo̱b mɨ˜ nijángꞌˋ dseaˋ jnea˜, dseaˋ cagáˉa fɨˊ ñifɨ́ˉ e lɨ́ɨnˊn jaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ, jo̱ niteáiñˉ jnea˜ fɨˊ dseꞌˋ crúuˆ cartɨˊ nijngáiñꞌˉ jnea˜.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Jo̱ ie˜ jo̱b cajo̱, jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ quiáꞌˉ dseaˋ Israel có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quiáꞌrˉ caseángꞌˋ rúiñꞌˋ fɨˊ lɨ˜ guiing˜ fii˜ jmidseaˋ laniingˉ i̱ siiˋ Caifás quiʉꞌrˊ ta˜,
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 jo̱ casɨ́ɨiñˉ cuaiñ˜ quiáꞌˉ jial nilíꞌrˋ e nijmɨgǿøiñˋ Jesús e laco̱ꞌ nisáiñꞌˊ dseaˋ do jo̱ lajo̱baꞌ nijngángꞌˉneiñꞌ.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Jo̱ dsʉꞌ sɨ́ɨiñˋ e iiñ˜ jmérˉ lajo̱ lajeeˇ e o̱ꞌ e jmɨɨ˜ jo̱, dsʉco̱ꞌ jial fɨng nitáꞌˉ dseaˋ mɨ́ɨꞌ˜.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Jo̱ lajeeˇ jo̱b cangóˉtu̱ Jesús fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e siiˋ Betania; jo̱ lajeeˇ táaiñˋ fɨˊ jo̱, dob dsitíiñꞌ˜ fɨˊ quiáꞌˉ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Simón i̱ nɨnicalɨ́ngˉ jmohuɨ́ɨˊ ꞌlɨꞌˆ fɨˊ ngúuˊ táangˋ lamɨ˜ jéengˊguɨ.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Jo̱ lajeeˇ guiing˜ Jesús fɨˊ jo̱b mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cangoquiéengˊ jaangˋ dseamɨ́ˋ fɨˊ lɨ˜ guiiñ˜, jo̱ quie̱iñꞌˊ do co̱o̱ˋ sɨ́ɨˊ lɨ˜ a˜ jmɨɨˋ jmeafɨɨˋ e ꞌmoꞌˆ eáangˊ. Jo̱ lajeeˇ e guiing˜ Jesús gøꞌˊbre mɨ˜ caꞌéeˉ i̱ dseamɨ́ˋ do e jmɨɨˋ jmeafɨɨˋ e quie̱rˊ do fɨˊ mogui˜ dseaˋ do.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cangáˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do e cajméeˋ i̱ dseamɨ́ˋ do lajo̱, eáamˊ calɨguíiñˉ jo̱ cajíñꞌˉ:
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Co̱faꞌ mɨ˜ jaˋ cajméerˋ lana, jmiguiʉbˊ cuuˉ nicǿngˉ na faco̱ꞌ e cangoꞌnɨɨ˜, jo̱ e cuuˉ jo̱ nilɨꞌíingˆ ta˜ e nilɨcó̱o̱ꞌ˜jiʉ jaléngꞌˋ dseaˋ tiñíingˉ.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Jo̱ dsʉco̱ꞌ Jesús líꞌˆbre lají̱i̱ꞌ˜ e sɨ́ɨngˋ i̱ dseaˋ do, jo̱baꞌ casɨ́ꞌˉreiñꞌ do lala:
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Co̱ꞌ contøømˉ nilɨseengˋ jaléngꞌˋ dseaˋ tiñíingˉ jee˜ ꞌnʉ́ꞌˋ, dsʉꞌ jnea˜guɨ cateáˋbaꞌ cagaꞌeeˉ niiˉ fɨˊ jee˜ ꞌnʉ́ꞌˋ.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Co̱ꞌ e jmɨɨˋ jmeafɨɨˋ e caꞌéeˉ i̱ dseamɨ́ˋ la fɨˊ ngúuˊ táanˋn lɨ́ɨˊ lafaꞌ e nɨcasúuiñˉ jnea˜ e jmeafɨɨˋ quiáꞌˉ mɨ˜ niꞌúˆu fɨˊ dsíiˊ tóˋ é̱e̱ˋ.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Co̱ꞌ e jáꞌˉ e fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e doñiˊ jiéꞌˋ fɨˊ ni˜ guóoꞌ˜ uǿˉ fɨˊ jmɨgüíˋ lɨ˜ niguiáˉ dseaˋ júuˆ quiáꞌˉ jial laangˋ dseaˋ jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌrˉ, ninibꞌˉ júuˆ cajo̱ quiáꞌˉ lají̱i̱ꞌ˜ e cajméeˋ i̱ dseamɨ́ˋ na có̱o̱ꞌ˜ jnea˜, jo̱baꞌ lajo̱b niguiéngꞌˊ dsíiˊ dseaˋ írˋ.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Jo̱ ie˜ jo̱ jaangˋ lajeeˇ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌˉ Jesús i̱ siiˋ Judas Iscariote cangórˉ fɨˊ lɨ˜ neáangˊ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ quiáꞌˉ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel,
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 jo̱ cangosíiꞌˇreiñꞌ do lala:
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Jo̱ latɨˊ ie˜ jo̱b canaangˋ i̱ Judas do e ꞌnóꞌrˊ jial laco̱ꞌ nicuǿˉ quiáꞌrˉ e nijáiñꞌˋ Jesús fɨˊ jaguóˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Jo̱ ie˜ jmɨɨ˜ laꞌuii˜ quiáꞌˉ e jmɨɨ˜ e gøꞌˊ dseaˋ Israel iñíꞌˆ e jaˋ quie̱ꞌˆ quiéengˋ do, cangoquiéengˊ i̱ dseaˋ guitúungˋ do fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Jesús jo̱ cajmɨngɨ́ꞌrˉ dseaˋ do:
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Jo̱baꞌ cañíiˋ dseaˋ do quiáꞌˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Jo̱baꞌ cajméebˋ i̱ dseaˋ guitúungˋ do laco̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ ta˜ caquiʉꞌˊ Jesús e nijmérˉ, jo̱ caguiaˊbre guiʉ́ˉ lají̱i̱ꞌ˜ e nidǿꞌrˉ do quiáꞌˉ lají̱i̱ꞌ˜ e jmɨɨ˜ e nɨjaquiéengˊ do.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ canʉʉˋ e jmɨɨ˜ jo̱, cangɨ́ɨmˊ Jesús fɨˊ mes˜ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Jo̱ lajeeˇ e nɨneáaiñˊ gøꞌˊbre mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cajíngꞌˉ Jesús lala e sɨ́ꞌrˋ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do:
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do lajo̱, dsíngꞌˉ fɨꞌíˆ calɨ́iñˉ, jo̱ canaaiñˋ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do i̱˜ lajeeˇ írˋ nijméˉ ta˜ jo̱, jo̱ lalab cajíngꞌˉ lajaangˋ lajaaiñˋ:
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáiñꞌˉ do:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Co̱ꞌ dseángꞌˉ nɨsɨꞌíˆbaꞌ e lajo̱ nidsingɨ́ɨnˉn jnea˜, dseaˋ i̱ cajáˉ fɨˊ ñifɨ́ˉ e lɨ́ɨnˊn jaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ, lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ la féꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ. Jo̱ dsʉꞌ ¡e ngɨ˜ fɨ́ɨbˆ i̱ dseaˋ i̱ nijángꞌˋ jnea˜ do! Co̱ꞌ guiʉ́ˉguɨb quiáꞌˉ i̱ dseaˋ íˋ faꞌ mɨ˜ jaˋ calɨséiñˋ.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Jo̱ i̱ Judas i̱ nɨguiaˊ guiʉ́ˉ e nijáiñꞌˋ dseaˋ do, jo̱ ꞌñiaꞌˊbiñꞌ do cajíñꞌˉ casɨ́ꞌrˉ Jesús lala:
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Jo̱ lajeeˇ e neáaiñˊ gøꞌrˊ íˋbre mɨ˜ catɨ́ɨngˉ Jesús co̱o̱ˋ iñíꞌˆ, jo̱ cacuøꞌrˊ guiꞌmáangꞌˇ Fidiéeˇ, jo̱ lɨ́ˉ jo̱ cajméerˋ jmáꞌˉ caꞌnáꞌˆ quiáꞌˉ lajaangˋ lajaangˋ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Jo̱ ngɨ́ˋ jo̱ catɨ́ɨiñˉ co̱o̱ˋ cóoˆ e a˜ jmɨ́ꞌˆ mɨ́ꞌˆ huɨɨngˋ jǿꞌˆ, jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e cacuøꞌrˊ guiꞌmáangꞌˇ Fidiéeˇ, jo̱ jo̱guɨbaꞌ cacuøꞌrˊ lajaangˋ lajaangˋ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ do:
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 co̱ꞌ e lab jmɨꞌøønˉ e nitʉ̱́ˋ mɨ˜ nitánˉn fɨˊ dseꞌˋ crúuˆ e laco̱ꞌ niꞌíingˉ dseeˉ quiáꞌˉ lajaléngꞌˋ dseaˋ jmɨgüíˋ. Jo̱ e jo̱ lɨ́ɨˊ júuˆ tɨguaˇ e ꞌmɨ́ɨˉ e jmɨrǿˋ Fidiéeˇ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ jmɨgüíˋ.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Dsʉꞌ e jáꞌˉ e fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e joˋ nidúuꞌ˜guɨ́ɨ jmɨ́ꞌˆ mɨ́ꞌˆ huɨɨngˋ jǿꞌˆ cartɨˊ mɨ˜ niꞌnéꞌˆtú̱u̱ꞌ co̱lɨɨng˜ e jmɨ́ꞌˆ mɨ́ꞌˆ huɨɨngˋ jǿꞌˆ e ꞌmɨ́ɨˉ mɨ˜ nitɨ́ˉ íꞌˋ e Tiquiéˆe Fidiéeˇ nicá̱rˋ nifɨˊ quiáꞌˉ lajaangˋ lajaangˋ dseaˋ.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caꞌørˊ quiáꞌˉ e jmiféiñꞌˊ Fidiéeˇ, jo̱ caꞌuøømˋbre jo̱ cangolíingˆtu̱r fɨˊ móꞌˋ Olivos.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do lala:
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Jo̱ cajíngꞌˉguɨ Jesús lala:
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Jo̱ cañíiˋ Tʉ́ˆ Simón quiáꞌˉ Jesús:
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 —E labaꞌ jmɨtaaˆ oꞌˊ, Tʉ́ˆ Simón, e uǿøˋ na, nʉ́ꞌˉguɨ e niquíꞌˉ tuidséeˆ, ꞌnʉˋ nifoꞌˆ ꞌnɨˊ ya̱ꞌˊ e jaˋ cuíinꞌˋ jnea˜.
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Jo̱baꞌ cañíiˋ Tʉ́ˆ Simón quiáꞌˉ Jesús:
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cangóbˉ Jesús co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ quiáꞌrˉ fɨˊ co̱o̱ˋ lɨ˜ siiˋ Getsemaní e néeˊ fɨˊ móꞌˋ Olivos, jo̱ lalab casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ do mɨ˜ caguilíiñˉ fɨˊ jo̱:
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ Tʉ́ˆ Simómbingꞌ jéeiñˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ lajɨˋ gángˉ i̱ jó̱o̱ˊ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Zebedeo, jo̱ mɨ˜ catɨ́ˋ fɨˊ jo̱, canaangˋ e fɨꞌíbˆ lɨ́ɨngˊ Jesús jo̱guɨ lɨjiuung˜ dsíirˊ cajo̱,
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 jo̱ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ gaangˋ do lala:
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Jo̱ cangóbˉ Jesús cartɨˊ doguɨ capíꞌˆ laco̱ꞌ caje̱ˊ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do, jo̱ fɨˊ jo̱b catúuiñˊ cartɨˊ cajnúuˉ nir˜ fɨˊ ni˜ uǿˆ jo̱ canaaiñˋ féiñꞌˊ Fidiéeˇ lala:
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caquɨmꞌˉtu̱r lɨ˜ caseáaiñˊ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do, jo̱ cadséngꞌˋneiñꞌ do e teiñꞌˊ güɨɨmˋbre. Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ Tʉ́ˆ Simón:
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 ¿Jialɨꞌˊ güɨɨngˋ ꞌnʉ́ꞌˋ? Jmɨnáˉ ráangˉnaꞌ jo̱ féengꞌ˜naꞌ Fidiéeˇ dseaˋ guiing˜ ñifɨ́ˉ uii˜ quíiˉnaꞌ yaang˜naꞌ, jo̱ lajo̱baꞌ jaˋ dseáangꞌ˜ e nijiúngꞌˋnaꞌ fɨˊ ni˜ dseeˉ. Co̱ꞌ eáamˊ iing˜naꞌ e nitéꞌˋnaꞌ e sɨjnéeˋ áaˊnaꞌ, dsʉꞌ ngúuˊ táangˋnaꞌ jaˋ cuøˊ fɨˊ e nijmeeˉnaꞌ lajo̱.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Jo̱ mɨꞌmɨ́ɨngˉguɨjiʉ lajo̱ cangóbˉtu̱ Jesús e fɨˊ jo̱ e catɨˊ tú̱ˉ ya̱ꞌˊ e féiñꞌˊ Fidiéeˇ jo̱ cajíñꞌˉ lala:
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ caquɨngꞌˉtu̱r fɨˊ lɨ˜ caseáaiñˊ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do, cadséngꞌˋneiñꞌ e güɨɨmˋtu̱iñꞌ do, co̱ꞌ dseángꞌˉ eáamˊ jaˋ líˋ güɨ́iñˋ.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Jo̱ cangóbˉtu̱r e catɨ́ˋ ꞌnɨˊ ya̱ꞌˊ e cangoféiñꞌˊ Fidiéeˇ, jo̱ dob caseáaiñˊ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do e güɨɨiñˋ, jo̱ camɨ́ɨꞌˇtu̱r Fidiéeˇ laco̱ꞌ nɨcajíñꞌˉ lamɨ˜ jéengˊguɨ do.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caquɨmꞌˉtu̱r fɨˊ lɨ˜ caseáaiñˊ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do jo̱ lalab casɨ́ꞌˉreiñꞌ do:
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Jo̱ jmɨnáˉ ráangˉnaꞌ jo̱ máˆaaꞌ, co̱ꞌ nɨjaquiéemˊ i̱ dseaˋ i̱ nijángꞌˋ jnea˜ do.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Jo̱ lajeeˇ guiꞌnáꞌˆ singꞌˊ Jesús féꞌrˋ, jo̱b mɨ˜ caguiéˉ Judas Iscariote, jaangˋ lajeeˇ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌˉ Jesús, jo̱ caguiérˉ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ i̱ fɨ́ɨngˊ dseaˋ i̱ quie̱ˊ jaléꞌˋ ñisʉ̱ꞌˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléꞌˋ ꞌmaˋ. Jo̱ jaléiñꞌˋ do ngolíiñˉ lají̱i̱ꞌ˜ ta˜ quiʉꞌˊ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ quiáꞌˉ dseaˋ Israel có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ yʉ́ʉꞌ˜ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quiáꞌrˉ.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Co̱ꞌ i̱ Judas do jéemˊ nɨcajmeaꞌrˊ júuˆ i̱ dseaˋ ngolíingˉ có̱o̱ꞌr˜ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ lala:
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Jo̱ lajo̱b cajméeˋ Judas, cangoquiéemˊbre fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Jesús mɨ˜ caguiérˉ jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do:
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ dseaˋ do:
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Jo̱ lajeeˇ jo̱, jaangˋ lajeeˇ dseaˋ quiáꞌˉ Jesús caguirˊ ñisʉ̱ꞌˋ quiáꞌrˉ jo̱ caquiʉꞌrˊ cataangˋ logua˜ i̱ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ quiáꞌˉ i̱ jmidseaˋ laniingˉ do.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 ¿Su jaˋ ñíˆ ꞌnʉˋ e cuǿømˋ fɨ́ɨˉ jnea˜ Tiquiéˆe, jo̱ nimɨ́ɨnꞌ˜nre lɨ́ɨˊguɨ guitúungˋ ꞌléꞌˋ ꞌléeˉ i̱ lɨ́ɨngˊ ángeles i̱ lɨ́ɨngˊ guotɨɨrˉ, jo̱ ladsifɨˊ lanab nisíñˉ?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Jo̱ dsʉꞌ faco̱ꞌ lajo̱, ¿jial nilɨti˜ jóng lají̱i̱ꞌ˜ e féꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ? Co̱ꞌ lajalébꞌˋ e jo̱ dseángꞌˉ ꞌnéˉ e nidsijéebˊ dseángꞌˉ.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Jo̱ mɨꞌmɨ́ɨngˉguɨjiʉ lajo̱ cajmɨngɨ́ꞌˉ Jesús i̱ dseaˋ i̱ caguilíingˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Jo̱ dsʉꞌ lajaléꞌˋ e na nidsijéeˊ jmɨɨ˜ na e lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ nilɨti˜ laco̱ꞌ féꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ dseaˋ i̱ caféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌrˉ malɨɨ˜guɨ eáangˊ.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Jo̱ catǿbˉ i̱ dseaˋ do Jesús jo̱ cangojeáaiñˆ dseaˋ do fɨˊ quiniˇ i̱ jmidseaˋ laniingˉ quiáꞌˉ dseaˋ Israel i̱ siiˋ Caifás, co̱ꞌ fɨˊ jo̱b nɨsɨseángꞌˊ jaléngꞌˋ tɨfaꞌˊ quiáꞌˉ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ yʉ́ʉꞌ˜ dseaˋ cǿøngꞌ˜ quiáꞌrˉ cajo̱.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Jo̱ cangámꞌˉ Tʉ́ˆ Simón tɨꞌleáaiñˊ laco̱ꞌ cangolíiñˋ téerˋ Jesús cartɨˊ caguilíiñˋ fɨˊ siguiˊ quiáꞌˉ e ꞌnʉ́ʉˊ lɨ˜ guiing˜ i̱ jmidseaˋ laniingˉ do. Jo̱ dob jí̱i̱ꞌ˜ caje̱ˊ Tʉ́ˆ Simón e fɨˊ siguiˊ do co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ i̱ jmóoˋ íˆ guáꞌˉ e sɨjeeiñˇ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ nitɨguaˇ quiáꞌˉ i̱ jmidseaˋ laniingˉ do có̱o̱ꞌ˜ Jesús.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Jo̱ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ lajɨɨngˋ i̱ dseaˋ cǿøngꞌ˜ i̱ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel do ꞌnóꞌrˊ jial e laco̱ꞌ niguiéꞌrˊ e niꞌnɨ́iñˉ Jesús có̱o̱ꞌ˜ júuˆ e o̱ꞌ jáꞌˉ, jo̱ lajo̱baꞌ nilíꞌrˋ e nijngáiñꞌˉ dseaˋ do.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Jo̱ dsʉꞌ jaˋ cadséꞌrˋ jial laco̱ꞌ nijmérˉ lajo̱, nañiˊ faꞌ fɨ́ɨmˊ dseaˋ caguilíingˉ e ꞌnɨ́ɨiñˋ Jesús có̱o̱ꞌ˜ e júuˆ lajo̱ cajo̱. Jo̱ mɨꞌmɨ́ɨngˉguɨjiʉ lajo̱ caguilíingˉ gángˉguɨ dseaˋ jiéngꞌˋ
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 jo̱ cajíngꞌˉ íˋ:
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Jo̱ caró̱o̱ˉ i̱ jmidseaˋ laniingˉ do jo̱ cajmɨngɨ́ꞌrˉ Jesús lala:
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Dsʉꞌ Jesús tiibˉ caje̱rˊ, jaˋ e cañíirˋ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ. Jo̱baꞌ cajíngꞌˉtu̱ i̱ jmidseaˋ laniingˉ do:
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáiñꞌˉ do:
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ i̱ jmidseaˋ laniingˉ do lajo̱, lɨco̱ꞌ casíiñˋ sɨ̱ꞌˆbre e cuøˊ li˜ e lɨguíimˉbre jo̱ cajíñꞌˉ:
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Jo̱baꞌ ¿jial ɨˊ óoˊ ꞌnʉ́ꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ e júuˆ jo̱?
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Jo̱ canaaiñˋ ꞌñíimˊbre dseaˋ do jo̱guɨ jmɨhuɨ́ɨmˋbreiñꞌ cajo̱, jo̱guɨ i̱ lɨɨng˜guɨ dseaˋ bárˋ moni˜ dseaˋ do
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 jo̱ sɨ́ꞌrˋ lala:
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Jo̱ lajeeˇ jo̱, dob guiing˜ Tʉ́ˆ Simón fɨˊ siguiˊ fɨˊ lɨ˜ siꞌˊ ꞌnʉ˜ i̱ jmidseaˋ laniingˉ do fɨˊ lɨ˜ quiʉꞌrˊ ta˜. Jo̱ lajeeˇ jo̱ jaangˋ dseamɨ́ˋ i̱ nijmóoˋ ta˜ e fɨˊ jo̱ cangoquiéeiñˊ fɨˊ lɨ˜ guiing˜ Tʉ́ˆ Simón jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Jo̱ Tʉ́ˆ Simón cañíirˋ quiáꞌˉ i̱ dseamɨ́ˋ do jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Jo̱ mɨꞌmɨ́ɨngˆguɨjiʉ lajo̱ cangoquiéengˊ Tʉ́ˆ Simón fɨˊ oꞌnʉ́ˆ quiáꞌˉ e ꞌnʉ́ʉˊ lɨ˜ guiing˜ i̱ jmidseaˋ laniingˉ do e quiʉꞌrˊ ta˜, jo̱ fɨˊ jo̱b jiéngꞌˋguɨ jaangˋ dseamɨ́ˋ cangáˉ quiáꞌrˉ, jo̱ cajmeaꞌrˊ júuˆ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ caguiaangˉguɨ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Jo̱ caleábˋ catú̱ˉ cañíiˋ Tʉ́ˆ Simón jo̱ cajíñꞌˉ:
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Jo̱ mɨꞌmɨ́ɨngˉguɨjiʉ lajo̱ i̱ dseaˋ i̱ neáangˊ quiá̱ꞌˉ doguɨ cangoquiéeiñˊ fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Tʉ́ˆ Simón jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ do:
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Jo̱baꞌ cañíiˋtu̱ Tʉ́ˆ Simón jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ do:
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Jo̱ jo̱guɨb mɨ˜ cadseꞌˉ dsíiˊ Tʉ́ˆ Simón e lajo̱b cajíngꞌˉ Jesús lamɨ˜ jéengˊguɨ mɨ˜ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala: “Lajeeˇ e nʉ́ꞌˉguɨ e niquíꞌˉ jaangˋ tuidséeˆ, ꞌnʉˋ nifoꞌˆ ꞌnɨˊ ya̱ꞌˊ e jaˋ cuíinꞌˋ jnea˜.” Jo̱ cagüɨꞌɨ́ɨbˊ Tʉ́ˆ Simón fɨˊ caluuˇ, jo̱ caquiꞌrˊ dseángꞌˉ e ngocángˋ dsíirˊ uíiꞌ˜ e calɨ́iñˉ fɨꞌíˆ eáangˊ.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.