Mateus 19

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e cajíngꞌˉ Jesús jaléꞌˋ e júuˆ na, jo̱ cagüɨꞌɨ́ɨˊbre fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Galilea jo̱ caguiéˉtu̱r fɨˊ lɨ˜ se̱ꞌˊ Judea e néeˊ lɨ́ꞌˉ ꞌngóoꞌ˜ cataangˋ laco̱ꞌ iʉ˜ guaˋ Jordán.
1 Jesu iti tur eo in sawar ufunamaim, Galilee ihamiy in Judea wanawananamaim tit, Jordan harew rewan rounane.
2 Jo̱ i̱ ꞌleáamˉ dseaˋ ngolíingˉ laco̱ꞌ ngóorˊ, jo̱guɨ cajmiꞌleáamˉbre jaléngꞌˋ dseaˋ dséeꞌ˜ ie˜ jo̱.
2 Sabuw rou’ay gagamin hi’ufunun hinan etei iyawasih.
3 Jo̱ lajeeˇ táangˋ Jesús fɨˊ jo̱, cangoquiéengˊ fɨˊ lɨ˜ siñꞌˊ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo e lɨco̱ꞌ iiñꞌ˜ do e niténgꞌˋ dseaˋ do fɨˊ ni˜ dseeˉ, jo̱baꞌ cajmɨngɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala:
3 Ofafar bai’obaiyenayah hina Jesu an hitain hibatiy hio, “Orot aawan nasisinaf kakaf isan karam boro nakwahir, naatu na kwakwahir i ofafar e’astu’ub ai en?”
4 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ fariseo do lala:
4 Jesu iyafutih eo, “Bo aneika God orot babin hairi sinafih himamatar isan Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?”
5 Jo̱guɨ féꞌˋ cajo̱: “Uíiꞌ˜ e cúngꞌˋ dseañʉꞌˋ guóorˋ, jo̱baꞌ ꞌnaaiñˋ quiáꞌˉ tiquiáꞌˆ niquiáꞌrˆ e laco̱ꞌ nilɨseeiñˋ co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ dseamɨ́ˋ quiáꞌrˉ, jo̱ lajo̱baꞌ lafaꞌ jaamˋbre niꞌuíiñˉ lajeeˇ lajɨˋ huáaiñꞌˉ do.”
5 Tur an i nati imih God eo, “Orot boro hinah tamah nihamiyih, aawan hairi hinita’imon biyah rou’ab, baise hairi hinita’imon biyah ta’imon namatar.
6 Jo̱ lajo̱b fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ, joˋ tíiˊguɨr gáiñˉ, co̱ꞌ lafaꞌ jaamˋbre nɨcaꞌuíiñˉ. Co̱ꞌ Fidiéeˇbingꞌ caguiaˊ uiing˜ e cúngꞌˋ dseaˋ guóorˋ, jo̱baꞌ joˋ cuǿøngˋ faꞌ e nitiúungˉguɨ dseaˋ rúiñꞌˋ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ e cacúiñꞌˋ guóorˋ.
6 Imih hairi men biyah rou’ab baise ta’imon. Abisa God bita’imon men yait ta natarbounih.”
7 Jo̱ cajmɨngɨ́ꞌˉtu̱ i̱ dseaˋ fariseo do Jesús:
7 Ofafar bai’obaiyenayah hibatiy maiye hio, “Bo aisim Moses ana ofafar ta kirum eo, ‘Orot aawan kwahirinamih, kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab nan.’”
8 Jo̱ cañíiˋtu̱ Jesús quiáiñꞌˉ do:
8 Jesu iyafutih eo, “Kwa a tafa’asaramaim, imih Moses ibasit baibin kwahiren isan eo, baise aneika i men iti na’atube ma’ama’amih.
9 Jo̱ jnea˜guɨ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e doñiˊ i̱i̱ˋ i̱ tiúungˉ dseamɨ́ˋ quiáꞌˉ e jí̱i̱ꞌ˜ jaˋ caꞌléeˊ i̱ dseamɨ́ˋ quiáꞌrˉ do e güɨɨiñˋ có̱o̱ꞌ˜ dseañʉꞌˋ jiéngꞌˋ, jo̱guɨ e nicúngꞌˋtu̱r guóorˋ có̱o̱ꞌ˜ jaangˋguɨ dseamɨ́ˋ jiéngꞌˋ, jo̱baꞌ dseebˉ éerˋ jóng fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ.
9 Anababatun a tur ao’owen, orot yait aawan anayabin en asir nakwahir, naatu nare babin ta ufun nan hairi hinibiwa’an i bowabow kakafin esisinaf.”
10 Jo̱guɨ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Jesús do casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala:
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Orot babin hairi hai ma kakaf nati na’atube tama’am, gewasin men hitatabin, monok baibitar hitama.”
11 Jo̱baꞌ cañíiˋtu̱ Jesús quiáiñꞌˉ do:
11 Baise Jesu iuwih eo, “Men orot etei boro iti bai’obaiyen hini’ufununimih, baise iyabowat God rurubinihiwat boro hini’ufunun.
12 Jo̱ jmiguiʉbˊ uiing˜ seaˋ e jmóoˋ huɨ́ɨngˊ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseañʉꞌˋ e jaˋ cuǿøngˋ e nicúiñꞌˋ guóorˋ: co̱ꞌ seemˋ dseañʉꞌˋ e latɨˊ mɨ˜ ngáamꞌ˜bre jaˋ sɨꞌíiñˆ faꞌ e nicúiñꞌˋ guóorˋ, jo̱guɨ seemˋbɨ cajo̱ e dseañʉꞌˋ rúmꞌˋbre nɨcajmiꞌléngꞌˋ írˋ, jo̱guɨ seemˋbɨ i̱ jaˋ cuøꞌˊ fɨˊ yaang˜ faꞌ e nicúiñꞌˋ guóorˋ dsʉꞌ uíiꞌ˜ e Fidiéeˇ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌrˉ. Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ quɨ́ɨꞌ˜ jmɨɨ˜ nijméˉ lajo̱, jo̱baꞌ güɨjméeˋbre lajo̱.
12 Ef hai yabih moumurih na’in, imih orot men tetatabinamih, afa men tetatabin anayabin afa i yahoh fim, orot afa i yahoh tebowabow, naatu afa i God ana bowabow isan tenotanot, imih men tetatabin. Orot yait iti bai’obaiyen bainamih nakok, basit nab i akisin.”
13 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caguilíingˉ jaléngꞌˋ dseaˋ e jéeiñˋ jiuung˜ quiáꞌrˉ fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Jesús e laco̱ꞌ niquidsiˊ dseaˋ do guóorˋ fɨˊ yʉ́ꞌˆ mogui˜ lajaangˋ lajaangˋ i̱ jiuung˜ do jo̱guɨ e niféiñꞌˊ Fidiéeˇ uii˜ quiáiñꞌˉ do, jo̱ lajo̱baꞌ nilɨgüeaiñꞌˆ do. Jo̱ dsʉꞌ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Jesús do cajníimˊbre quiáꞌˉ jaléngꞌˋ sejmiiˋ i̱ jiuung˜ do jo̱guɨ cajíimˉbreiñꞌ do cajo̱.
13 Sabuw afa kek gidigidih Jesu uman tafah tayara’aten yoyoban isan hibow hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do:
14 Baise Jesu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyau tetit, men kwana’otanih. Anayabin sabuw iyab iti kek hai baitumatum na’atube God ana aiwobomaim tema’am.”
15 Jo̱ caquidsibˊ Jesús guóorˋ fɨˊ yʉ́ꞌˆ mogui˜ lajaangˋ lajaangˋ i̱ jiuung˜ do, jo̱ ngɨ́ˋ jo̱, cagüɨꞌɨ́ɨˊbre fɨˊ jo̱.
15 Basit Jesu kek tafah yara’aten isah yoyoban sawar, imaibo ihamiyih in.
16 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caguiéˉ jaangˋ sɨmingꞌˋ fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Jesús jo̱ cajmɨngɨ́ꞌrˉ dseaˋ do:
16 Ana veya ta orot ta na Jesu ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, sawar menatan gewasin anasinaf boro ma’ama wanatowan anab?”
17 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ sɨmingꞌˋ do:
17 Jesu orot iya’afut eo, “Aisim sawar gewasin isan ayu kubibatiyu? God akisinamo i orot gewasin. O inakok ma’ama wanatowan bain ma’amih, basit ofafar ini’ufunun.”
18 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ sɨmingꞌˋ do quiáꞌˉ Jesús:
18 Orot Jesu ibatiy eo, “Ofafar i menatan?” Jesu iya’afut eo, “Men tura ina’asabun, turanah a’aawah bairi men kwaniwa’an, men inabain, men orot babin afa isah inayanuw,
19 jo̱guɨ jmɨꞌgooˋ tiquíiꞌˆ có̱o̱ꞌ˜guɨ niquíiꞌˆ; jo̱guɨ jmiꞌneáanꞌˋ jaléngꞌˋ dseaˋ rúnꞌˋ lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ jmiꞌneáanꞌˋ uøꞌˊ.
19 hinat tamat inakakafiyih naatu o taiyuw isa kubiyabow na’atube taituwa isah iniyabow.”
20 Jo̱baꞌ cañíiˋtu̱ i̱ sɨmingꞌˋ do quiáꞌˉ Jesús jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do:
20 Orot iya’afut eo, “Iti ofafar etei asinaf sawar, abisa’awat tema’am boro anasinaf?”
21 Jo̱baꞌ cañíiˋtu̱ Jesús quiáiñꞌˉ do jo̱ cajíñꞌˉ:
21 Jesu iu eo, “O inakok a yawas baigewasinamih. Basit inan a sawar etei sabuw hai sawaramih initih hinatobon, naatu kabay inab yababan wairafih initih. O inan ini’ufununu, nati na’atube inasinaf maramaim o boro isa sawar nakaram.”
22 Jo̱ dsʉꞌ mɨ˜ canúuˉ i̱ sɨmingꞌˋ do jaléꞌˋ júuˆ e cajíngꞌˉ Jesús, jo̱baꞌ fɨꞌíbˆ cangáiñꞌˉ, co̱ꞌ eáamˊ seaˋ cuuˉ quiáꞌrˉ.
22 Orot iti tur nonowar ana maramaim yababan auman ana ubar in, anayabin i aurin sawar etei karam.
23 Jo̱baꞌ casɨ́ꞌˉ Jesús i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do jo̱ cajíñꞌˉ lala:
23 Naatu Jesu tatabir ana bai’ufununayah iuwih eo, “Tur anababatun au’uwi. Orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.
24 Jo̱guɨ fɨ́ɨˉtú̱u̱ ꞌnʉ́ꞌˋ caléꞌˋ catú̱ˉ e jaˋguɨ huɨ́ɨngˊ quiáꞌˉ jaangˋ jóꞌˋ camello e ningɨ́ngˉneꞌ fɨˊ dsíiˊ tooˋ jminiˇ mocuuˉ e laco̱ꞌguɨ jaangˋ dseaˋ seaˋ cuuˉ nijángꞌˋ ꞌñiaꞌrˊ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ e laco̱ꞌ dseaˋ do nicá̱ˋ nifɨˊ quiáꞌrˉ.
24 Au’uwi maiye camel sou’umaim sorabon isan i fokar, anayabin koun butun gagamin. Ef ta’imon nati na’atube orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.”
25 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Jesús do lajo̱, jo̱baꞌ eáangˊguɨb cangogáˋ dsíirˊ jóng, jo̱ canaaiñˋ jmɨngɨꞌˊ rúiñꞌˋ:
25 Bai’ufununayah iti tur hinonowar ana maramaim hifofofor men kafaita. Naatu hio, “Yait i boro yawas nab?”
26 Jo̱ lɨco̱ꞌ cajǿømˉ Jesús i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do, jo̱ cañíirˋ quiáiñꞌˉ do lala jo̱ cajíñꞌˉ:
26 Jesu mutufor nuw itih eo, “Sawar etei orot isah i hifokar, baise God isan sawar etei i men fokarihimih.”
27 Jo̱baꞌ cañíiˋ Tʉ́ˆ Simón quiáꞌˉ Jesús jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala:
27 Basit Peter misir eo, “Kwi’iti, aki ai sawar etei ai hamiyen o abi’ufununi abisa boro anab?”
28 Jo̱baꞌ lalab cañíiˋ Jesús e casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do jo̱ cajíñꞌˉ:
28 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Tafaram nabobotabir ana maramaim, Orot Natun boro ana urama’ama bonamanamarinamaim namare. Naatu kwa ayu au bai’ufununayah na 12 auman boro urama’amamaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih kwanama.
29 Jo̱guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ nɨlɨ́ɨngˊ dseaˋ quiéˉe, jo̱ uíiꞌ˜ e jo̱ nɨcatʉ́rˋ jaléꞌˋ ꞌnʉr˜, o̱si nɨcaꞌnaaiñˋ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ rúiñꞌˋ é, o̱si nɨcaꞌnaaiñˋ quiáꞌˉ tiquiáꞌˆ niquiáꞌrˆ é, o̱si quiáꞌˉ jó̱o̱ˊbɨr é, o̱si nɨcatʉ́rˋ uǿˉ quiáꞌrˉ é, jo̱baꞌ jaléngꞌˋ íˋbingꞌ i̱ niñíingˋ cien ya̱ꞌˊ e jmiguiʉˊguɨ e laco̱ꞌ e catʉ́rˋ do jo̱guɨ niñíimˋbɨr cajo̱ e nilɨseeiñˋ cøøngˋ có̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ carˋ ngongɨ́ɨˋ jmɨɨ˜.
29 Sabuw iyab ayu wabu’umaim hai bar hai me, taituwah, ruburubuh, hinahinah tamahinah hihamiyen ayu tibi’ufununu boro hai yawas tafan ana ya’abar anitih. Naatu yawas wanatowan auman anitih hinab.
30 Jo̱ i̱ lɨɨng˜ dseaˋ i̱ lɨ́ɨngˉ e niiñˉ eáangˊ fɨˊ jmɨgüíˋ la, dsʉꞌ íˋbingꞌ jí̱i̱ꞌ˜ capíꞌˆ jaˋ eeˋ niiñˉ mɨ˜ nitɨ́ˉ e íꞌˋ jo̱; jo̱ dsʉꞌ i̱ lɨɨng˜ dseaˋ i̱ lɨ́ɨngˉ e jaˋ eeˋ niiñˉ jí̱i̱ꞌ˜ capíꞌˆ fɨˊ jmɨgüíˋ la, jo̱baꞌ íˋbingꞌ i̱ eáangˊguɨ nilɨniingˉ mɨ˜ nitɨ́ˉ e íꞌˋ jo̱.
30 Baise sabuw iyab boun wan hi’iyon tenan boro hinan hini’uf naatu sabuw iyab hi’uf tenan boro hinan wan hini’iyon. Imih sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am maramaim boro aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.