Mateus 12

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ ie˜ jo̱, co̱o̱ˋ jmɨɨ˜ lajeeˇ e tɨ́ɨngˋ dseaˋ Israel e jmiꞌíñꞌˊ, cangɨ́ɨngˊ Jesús co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ fɨˊ co̱o̱ˋ guóoꞌ˜ uǿˆ lɨ˜ sɨjneaˇ cuɨꞌieeˋ. Jo̱ lajeeˇ ngɨ́ɨiñˊ fɨˊ jo̱, cadseáˉ jmɨꞌaangˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do, jo̱ canaaiñꞌˋ do éemˉbre láaˊ quiáꞌˉ cuɨꞌieeˋ e seaˋ do jo̱ canaaiñˋ gøꞌˊbre mɨ́ꞌˆ quiáꞌˉ.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Jo̱ ie˜ jo̱, co̱ꞌ quiá̱ꞌˉ dob nitaang˜ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo jo̱ cangáˉbre e caꞌéengˉ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Jesús do cuɨꞌieeˋ, jo̱baꞌ lalab casɨ́ꞌrˉ Jesús:
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Jo̱ lalab cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do:
3 — ausente —
4 Co̱ꞌ ie˜ jo̱ cangɨ́ɨiñˊ cartɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ, jo̱ cagǿꞌrˋ iñíꞌˆ e güeangꞌˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e jí̱i̱ꞌ˜ jmidseaˋbingꞌ sɨꞌíˆ cuǿøngˋ dǿꞌˉ, dsʉꞌ cagǿꞌˋbre co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do.
4 — ausente —
5 Jo̱guɨ té̱e̱ˊ óoˊnaꞌ cajo̱ jial féꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ Moi˜, co̱ꞌ fɨˊ ni˜ jo̱ féꞌˋ e jaˋ dseeˉ éeˋ jaléngꞌˋ jmidseaˋ nañiˊ faꞌ jmóorˋ ta˜ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ féꞌˋ lajeeˇ jmɨɨ˜ e jmiꞌíngꞌˊ jneaa˜aaꞌ, dseaˋ lɨ́ɨˊɨɨꞌ dseaˋ Israel.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Jo̱ dsʉꞌ jnea˜ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e niingˉguɨ júuˆ quiéˉe laco̱ꞌguɨ e guáꞌˉ do.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Dsʉꞌ latɨˊ lana jaˋ mɨˊ cangámꞌˋbɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e˜ guǿngꞌˋ lají̱i̱ꞌ˜ e féꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ lɨ˜ féꞌˋ lala: “Jnea˜ Fidiéeˇ iin˜n e nilíˋ fɨ́ɨˉ lɨ́ɨngˉ rúngꞌˋnaꞌ, jo̱ o̱ꞌ e cuøˋnaꞌ feáꞌˉ fɨˊ quiniiˉ.”
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Jo̱ dsʉꞌ e jáꞌˉ, jnea˜ dseaˋ cagáˉa fɨˊ jmɨgüíˋ la e lɨ́ɨnˊn jaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ, ooˉbaa ta˜ e niquiʉ́ꞌˆʉ ta˜ mɨ˜ jmɨɨ˜ e jmiꞌíngꞌˊ jneaa˜aaꞌ, dseaˋ lɨ́ɨˊnaaꞌ dseaˋ Israel.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cangóˉ Jesús fɨˊ co̱o̱ˋ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Jo̱ mɨ˜ caguiérˉ fɨˊ jo̱, dob niꞌiuungˉ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ caang˜ co̱o̱ˋ guooˋ. Jo̱ ie˜ jo̱, dob niteáangˉ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo e sɨteeiñˆ Jesús e iiñ˜ ninírˋ su nijmiꞌleáangˉ dseaˋ do i̱ dseaˋ i̱ caang˜ guooˋ do ꞌñiaꞌˊ ie˜ jmɨɨ˜ e jmiꞌíngꞌˊ dseaˋ Israel, jo̱ lajo̱baꞌ e niguiéꞌrˊ jial e niꞌnɨ́iñˉ dseaˋ do fɨˊ quiniˇ dseata˜. Jo̱baꞌ cajmɨngɨ́ꞌrˉ Jesús lala:
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáiñꞌˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ lala:
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ, jial tíiˊ laniingˉguɨ quíingˊ jaangˋ dseaˋ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ laco̱ꞌguɨ jaangˋ joꞌseꞌˋ. Jo̱ lajo̱b lɨ́ɨˊ, seabˋ fɨˊ e jméˆnaaꞌ co̱o̱ˋ e guiʉ́ˉ ꞌñiaꞌˊ mɨ˜ jmɨɨ˜ e jmiꞌíngꞌˊnaaꞌ.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Jo̱baꞌ lalab casɨ́ꞌˉ Jesús i̱ dseaˋ caang˜ guooˋ do:
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ caꞌuøøngˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ fariseo do e fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ do, jo̱ canaaiñˋ sɨ́ɨiñˋ quiáꞌˉ jial niguiéꞌrˊ e nijngáiñꞌˉ Jesús.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Jo̱ mɨ˜ calɨlíꞌˆ Jesús e jo̱, cagüɨꞌɨ́ɨˊbre e fɨˊ jo̱, jo̱ cangórˉ fɨˊ lɨ˜ jiéꞌˋ, jo̱ fɨ́ɨmˊ dseaˋ cangolíingˉ có̱o̱ꞌr˜ ie˜ jo̱. Jo̱ laco̱ꞌ ngolíiñˉ teáaiñꞌ˜ fɨˊ lado, jmiꞌleáamˉ dseaˋ do jaléngꞌˋ dseaˋ dséeꞌ˜,
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 jo̱guɨ quiʉꞌrˊ ta˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ jmiꞌleáaiñˉ do e jaˋ niguiáiñꞌˉ do júuˆ quiáꞌˉ jaléꞌˋ e quɨ́ɨꞌ˜ dseaˋ do jmɨɨ˜ jmóorˋ.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Jo̱ cajméerˋ jaléꞌˋ e jo̱ e laco̱ꞌ calɨti˜ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e cajmeꞌˊ Saíiˆ, jaangˋ dseaˋ i̱ caféꞌˋ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ malɨɨ˜guɨ eáangˊ mɨ˜ cajíñꞌˉ lala:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 I̱ lab i̱ dseaˋ i̱ nɨcaguíinꞌ˜n,
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Dsʉꞌ jaˋ nijmérˉ ta˜ jɨ́ɨngˋ o̱ꞌguɨ ta˜ taꞌˊ mɨ́ɨꞌ˜;
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Jo̱ nijmɨcó̱o̱ꞌ˜bre jaléngꞌˋ dseaˋ
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Jo̱ laꞌeáangˊ íbˋ nijáꞌˉ líingˋ
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cangojéengˋ dseaˋ fɨˊ quiniˇ Jesús jaangˋ dseaˋ tiuungˉ jo̱guɨ i̱ jaˋ féꞌˋ cajo̱. Jo̱ i̱ ꞌlɨmꞌˆ jmóoˋ e nilɨ́ɨngˊ i̱ dseaˋ do lado. Jo̱ dsʉꞌ Jesús cajmiꞌleáamˉbre i̱ dseaˋ do, jo̱ calɨjnébꞌˋtu̱iñꞌ do jo̱guɨ caféꞌˋtu̱iñꞌ cajo̱.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ teáangˉ do ie˜ jo̱, eáangˊ cangogáˋ dsíirˊ jo̱ canaaiñˋ sɨ́ꞌˋ rúiñꞌˋ lajeeˇ yaaiñ˜ jo̱ féꞌrˋ lala:
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Jo̱ ie˜ jo̱, dob niteáangˉ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo. Jo̱ mɨ˜ canúurˉ sɨ́ɨngˋ i̱ dseaˋ do lado, jo̱baꞌ cajíñꞌˉ:
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Jo̱ co̱ꞌ ñibˊ Jesús lají̱i̱ꞌ˜ e ɨˊ dsíiˊ i̱ dseaˋ fariseo do, jo̱baꞌ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Jo̱ lajo̱b lɨ́ɨˊ cajo̱ có̱o̱ꞌ˜ Satanás i̱ lɨ́ɨngˊ fii˜ i̱ ꞌlɨngꞌˆ do, song nijmihuíiñˉ i̱ ꞌlɨngꞌˆ quiáꞌrˉ, jo̱baꞌ nilíˋ e ꞌníꞌˋ níimˉ rúiñꞌˋ jo̱ lajo̱baꞌ niꞌíimˉ bíˋ quiáꞌrˉ.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Jo̱ ꞌnʉ́ꞌˋguɨ fóꞌˋnaꞌ e jnea˜ tɨɨnˉ jmihuíinˆn jaléngꞌˋ i̱ ꞌlɨngꞌˆ i̱ teáangꞌ˜ dsíiˊ dseaˋ laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ bíˋ quiáꞌˉ fii˜ i̱ ꞌlɨngꞌˆ i̱ siiˋ Beelzebú; co̱ꞌ faco̱ꞌ lajo̱, ¿i̱˜ i̱ ɨˊ óoˊnaꞌ i̱ jmɨcó̱o̱ꞌ˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ ngɨˊ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉ́ꞌˋ e tɨɨmˋbre jmóorˋ lajo̱ faco̱ꞌ lajo̱? Co̱ꞌ Fidiéeˇbingꞌ i̱ jmɨcó̱o̱ꞌ˜ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ íˋ e tɨɨiñˋ jmóorˋ lajo̱. Jo̱baꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e tɨɨiñˋ do cuøˊ li˜ e jaˋ dseengˋ laco̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ e ɨˊ áaˊnaꞌ.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Co̱ꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e jmóoˋ jnea˜ e jmihuíinˆn jaléngꞌˋ i̱ ꞌlɨngꞌˆ i̱ teáangꞌ˜ dsíiˊ dseaˋ, laꞌeáangˊ có̱o̱ꞌ˜ Jmɨguíˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇbaꞌ e jmóoˋo lajo̱. Jo̱ e jo̱ cuøˊ li˜ e nɨcatɨ́bˋ íꞌˋ e Fidiéeˇ nicá̱rˋ nifɨˊ quíiˉnaꞌ lajaangˋ lajaangˋnaꞌ.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 Jo̱ jíngꞌˉguɨ Jesús:
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 ’Jo̱ i̱i̱ˋ dseaˋ i̱ jaˋ singꞌˊ uii˜ quiéˉe, jo̱baꞌ ꞌníꞌˋ níimˉbre jnea˜; jo̱guɨ i̱i̱ˋ i̱ jaˋ jmɨcó̱o̱ꞌ˜ jnea˜ e laco̱ꞌ nilɨcuíingˋ dseaˋ jnea˜, jo̱baꞌ jaˋ siñꞌˊ uii˜ quiéˉe cajo̱.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 ’Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e íimˉbɨ Fidiéeˇ dseeˉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ jmɨgüíˋ mɨ˜ eeˋgo̱ júuˆ gaˋ féꞌrˋ uii˜ quiáꞌˉ dseaˋ do, o̱si lɨ́ꞌˆ doñiˊ eeˋ dseeˉ e éeiñꞌˋ é; dsʉꞌ joˋ niꞌíiñˉ dseeˉ fɨng song i̱i̱ˋ caféꞌˋ gaˋ uii˜ quiáꞌˉ Jmɨguíˋ quiáꞌrˉ.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉtú̱u̱ ꞌnʉ́ꞌˋ e Fidiéeˇ íimˉbɨr dseeˉ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ jmɨgüíˋ mɨ˜ eeˋgo̱ gaˋ féꞌrˋ uii˜ quiéˉe, jnea˜ dseaˋ gáaˊa fɨˊ ñifɨ́ˉ e lɨ́ɨnˊn jaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ; dsʉꞌ song i̱i̱ˋguɨ caféꞌˋ gaˋ uii˜ quiáꞌˉ Jmɨguíˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ, jo̱baꞌ joˋ tó̱o̱ˋ jmɨɨ˜ faꞌ niꞌíingˉ dseaˋ do dseeˉ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ íˋ lata˜ seeiñˋ fɨˊ jmɨgüíˋ la o̱ꞌguɨ fɨˊ jmɨgüíˋ co̱o̱ˋ cajo̱.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Jo̱ lalab cajíngꞌˉguɨ Jesús e éeiñˋ i̱ dseaˋ teáangˉ do ie˜ jo̱:
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 ¡Jó̱o̱ˊ mɨꞌˋ guíimˉ ꞌnʉ́ꞌˋ! Jaˋ cuǿøngˋ e nifoꞌˆnaꞌ jmangꞌˉ juguiʉ́ˉ, co̱ꞌ jmangꞌˉ jaléꞌˋ e gaˋbaꞌ ɨˊ áaˊnaꞌ. Dsʉco̱ꞌ lají̱i̱ꞌ˜ e ɨˊ dsíibˊ dseaˋ, jí̱i̱ꞌ˜ jo̱baꞌ féꞌrˋ.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Jo̱ jaangˋ dseaˋ i̱ guiúngˉ, jmangꞌˉ júuˆ guiʉ́bˉ féꞌrˋ, co̱ꞌ jmangꞌˉ e guiʉ́ˉbaꞌ ɨˊ dsíirˊ; jo̱guɨ jaangˋ dseaˋ i̱ sooˋ dsíiˊ, jmangꞌˉ júuˆ gabˋ féꞌrˋ, co̱ꞌ jmangꞌˉ e gaˋbaꞌ ɨˊ dsíirˊ.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Jo̱baꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉ́ꞌˋ e mɨ˜ niguiéeˊ jmɨɨ˜ e niquidsiˊ Fidiéeˇ íꞌˋ quiáꞌˉ lajaangˋ lajaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ, ie˜ jo̱b mɨ˜ niguiéeˊ dseaˋ júuˆ fɨˊ quiniˇ dseaˋ do jaléꞌˋ e jaˋ íingˆ ta˜ e caféꞌrˋ lajeeˇ cateáaiñˋ fɨˊ jmɨgüíˋ la.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Jo̱ có̱o̱ꞌ˜ lají̱i̱ꞌ˜ júuˆ e caféꞌˋ dseaˋ, có̱o̱ꞌ˜ jí̱i̱ꞌ˜ jo̱b nija̱ꞌˆ íꞌˋ su røøiñˋ dseeˉ o̱si jaˋ røøiñˋ é mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ nitɨ́ˉ íꞌˋ e nitɨdsiˊ íꞌˋ quiáꞌrˉ.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ tɨfaꞌˊ quiáꞌˉ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel có̱o̱ꞌ˜guɨ co̱o̱ˋ tú̱ˉ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo cangoquiéeiñˊ fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Jesús jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala:
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do:
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Jo̱ laco̱ꞌ caꞌíˉ Jonás ꞌnɨˊ jmɨɨ˜ jo̱guɨ ꞌnɨˊ uǿøˋ fɨˊ dsíiˊ tuꞌˊ jaangˋ ꞌñʉˋ dséeˉ, lajo̱b jnea˜ cajo̱, dseaˋ cagáˉa fɨˊ ñifɨ́ˉ e lɨ́ɨnˊn jaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ, niꞌúˆu ꞌnɨˊ jmɨɨ˜ jo̱guɨ ꞌnɨˊ uǿøˋ fɨˊ nʉ́ꞌˉ uǿˉ.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Jo̱ mɨ˜ nitɨ́ˉ jmɨɨ˜ e niquidsiˊ Fidiéeˇ íꞌˋ quiáꞌˉ lajaangˋ lajaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ, i̱ dseaˋ seengˋ fɨˊ fɨɨˋ Nínive do nicuǿꞌrˉ dseeˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ seengˋ jmɨɨ˜ na; co̱ꞌ mɨ˜ canúuˉ i̱ dseaˋ íˋ júuˆ e caguiaˊ Jonás, dsifɨˊ lajo̱b caquɨ́ꞌˉ jíngꞌˋ yaaiñ˜ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ uíiꞌ˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌrˉ. Dsʉꞌ jnea˜guɨ fáꞌˋa e jnea˜ niingˉguɨ laco̱ꞌguɨ i̱ Jonás do.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Lajo̱bɨ cajo̱ ie˜ malɨɨ˜ do calɨséngˋ jaangˋ reina i̱ caquiʉꞌˊ ta˜ fɨˊ lɨ˜ huí̱i̱ˆ, jo̱ cajárˉ cajanʉ́ʉrˆ jaléꞌˋ júuˆ e tɨɨngˋ jaangˋ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ i̱ siiˋ Salomón. Jo̱ lajo̱b lɨ́ɨˊ, i̱ dseamɨ́ˋ íˋ nicuǿꞌˉbre dseeˉ cajo̱ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ seengˋ jmɨɨ˜ na mɨ˜ nitɨ́ˉ jmɨɨ˜ e niquidsiˊ Fidiéeˇ íꞌˋ quiáꞌˉ lajaangˋ lajaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ. Dsʉꞌ júuˆ quiéˉe niingˉguɨ laco̱ꞌguɨ júuˆ quiáꞌˉ i̱ dseata˜ Salomón do.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ cajíngꞌˉ Jesús lana, jo̱ casɨ́ꞌˉguɨr jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 “Ninímꞌˆtú̱u̱ fɨˊ dsíiˊ dseaˋ e lɨ˜ cajúˉu do, co̱ꞌ jaˋ lɨ˜ seaˋ lɨ˜ nijmiꞌínꞌˊn.” Jo̱ mɨ˜ niguiengꞌˊtu̱r dsíiˊ i̱ dseaˋ do, niguieiñꞌˊ lafaꞌ co̱o̱ˋ sɨnʉ́ʉˆ lɨ˜ jooˋ jo̱guɨ sɨquiáangˇ jo̱guɨ sɨlɨɨˇ jloꞌˆ.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Jo̱ mɨ˜ ninírˋ e dsíngꞌˉ jloꞌˆ dsíiˊ e lɨ˜ niguieiñꞌˊ do, jo̱baꞌ nidsérˉ nidsitéerˋ guiángˉ i̱ ꞌlɨngꞌˆguɨ laco̱ꞌ írˋ e nidsitáaiñꞌ˜ fɨˊ dsíiˊ i̱ dseaˋ do, jo̱baꞌ gaˋguɨ nilíingˉ i̱ dseaˋ do laco̱ꞌguɨ lamɨ˜ iuungˉ jaangˋ i̱ ꞌlɨngꞌˆ do fɨˊ dsíirˊ. Jo̱ lajo̱b nidsingɨ́ɨngˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ røøngˋ dseeˉ i̱ seengˋ jmɨɨ˜ na.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Jo̱ lajeeˇ guiꞌnangꞌˇ sɨ́ɨmˋbɨ Jesús có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ teáangˉ do ie˜ jo̱, mɨ˜ caguiéˉ niquiáꞌrˆ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ rúiñꞌˋ, co̱ꞌ iiñ˜ nisɨ́iñˉ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ do. Dsʉꞌ jaˋ cangɨ́ɨiñꞌˊ do cartɨˊ lɨ˜ iuungˉ dseaˋ do.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Jo̱ jaangˋ dseaˋ jiémꞌˋbingꞌ cangojméeꞌˇ júuˆ Jesús e nɨteáangˉ i̱ dseaˋ sɨnʉ́ʉˆ quiáꞌrˉ do fɨˊ caluuˇ, jo̱ lalab júuˆ quie̱ˊ i̱ dseaˋ do:
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Jo̱ lalab cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ quie̱ˊ júuˆ do:
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Jo̱ dsifɨbˊ caꞌéeiñˋ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do jo̱ cajíñꞌˉ:
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Co̱ꞌ doñiˊ i̱i̱ˋ dseaˋ i̱ jmiti˜ lají̱i̱ꞌ˜ e iing˜ Tiquiéˆe dseaˋ guiing˜ ñifɨ́ˉ, jaléngꞌˋ dseaˋ íˋbingꞌ lɨ́ɨngˊ rúnꞌˋn jo̱guɨ dseaˋ íˋbingꞌ lɨ́ɨngˊ niquiéˆe cajo̱.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.