João 11

Júu ʼmɨ́ɨ e cacuo fidiée (CCONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ lajo̱, lajeeˇ e táamˋbɨ Jesús fɨˊ jo̱, jo̱ ie˜ jo̱ niseengˋ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Lázaro có̱o̱ꞌ˜guɨ gángˉguɨ dseamɨ́ˋ rúiñꞌˋ, jaangˋ i̱ siiˋ Yሠjo̱guɨ jaangˋ i̱ siiˋ Marta, jo̱ lajɨˋ gaaiñꞌˋ do seeiñˋ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ siiˋ Betania. Jo̱ ie˜ jo̱ guiáangꞌ˜ ráangˋ Lázaro e dséeꞌr˜.
1 Orot wabin Lasarus i Bethany orot imaim ma’am sawow, nati i Mary tain Martha hairi hai bar hai merar.
2 Jo̱ i̱ dseamɨ́ˋ i̱ siiˋ Yሠi̱ rúngꞌˋ Lázaro, íbˋ i̱ caꞌéeˉ jmɨɨˋ jmeafɨɨˋ tɨɨˉ Jesús jo̱guɨ cajmiquiʉ̱́ꞌrˉ có̱o̱ꞌ˜ jñʉguir˜ tɨɨˉ dseaˋ do lamɨ˜ jéengˊguɨ.
2 Iti Mary raiy yamurin mamarin Regah aribun yan isuwei rara’iy naatu aribunamaim an sasafam, i boun rubun orot Lazarus sawow.
3 Jo̱ co̱ꞌ eáamˊ dséeꞌ˜guɨ Lázaro, jo̱baꞌ i̱ dseamɨ́ˋ rúiñꞌˋ i̱ gángˉ do casíiñˋ júuˆ fɨˊ lɨ˜ táangˋ Jesús, jo̱ lalab júuˆ quie̱ˊ i̱ dseaˋ do quiáꞌˉ Jesús:
3 Imih i ruburubun tur hiyafar Jesu isan, “Regah orot o ibiyabuw i sawow.”
4 Jo̱ dsifɨˊ mɨ˜ canúuˉ Jesús e jo̱, jo̱baꞌ lalab cañíirˋ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do:
4 Jesu iti tur nonowar anamaramaim eo, “Nati Lazarus ana sawow boro men nan morobomaim natitamih. En, iti i God ana fair bairerereb isan, saise i wanawananamaim God Natun hinifai hinabora’ara’ah.”
5 Jo̱ doñiˊ faꞌ eáamˊ ꞌneáangˋ Jesús i̱ dseamɨ́ˋ i̱ siiˋ Marta do jo̱guɨ i̱ siiˋ Yሠjo̱guɨ i̱ dseañʉꞌˋ i̱ siiˋ Lázaro do,
5 Martha tuwah babitai hairi naatu rubun orot Lazarus, Jesu iyabuwih kwanekwan.
6 dsʉꞌ jaˋ cangórˉ dsifɨˊ fɨˊ quiáiñꞌˉ do mɨ˜ calɨñirˊ e nɨráangˋ i̱ Lázaro do dséeꞌr˜, jo̱ cajmɨꞌɨɨm˜bɨ ꞌñiaꞌrˊ tú̱ˉ jmɨɨ˜guɨ e fɨˊ lɨ˜ táaiñˋ do.
6 Baise Lazarus sawow inu’in ana tur Jesu nonowar i men saise in, i nati’imaim ma veya rou’ab sawar.
7 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e tú̱ˉ jmɨɨ˜ do, jo̱baꞌ lalab casɨ́ꞌˉ Jesús i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do:
7 Naatu ana bai’ufununayah isah eo, “It tanamatabir maiye tanan Judea.”
8 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ dseaˋ íˋ quiáꞌˉ Jesús, jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do:
8 Baise bai’obaiyenayan, ana bai’ufununayah hi’o, “Iti boro’omo Jew sabuw kafa’imo kabayamaim hitarabi, naatu o baise imatabir maiye imaim kwenan.”
9 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
9 Jesu iya’afutih eo, “Veya ta’imon erararan ana manin men tarsisib in 12. Anayabin veya kusisiar tafaram marakaw itin, imih orot mar nuw enan boro men an narusukun nara’iy.
10 jo̱ dsʉꞌ song jaangˋ dseaˋ ngɨrˊ fɨˊ co̱o̱ˋ lɨ˜ nʉʉˋ, jo̱baꞌ quiungꞌˊ guiáamˊbre ngɨrˊ, co̱ꞌ jaˋ seaˋ jɨˋ có̱o̱ꞌ˜ e cuøˊ e jneáˋ lɨ˜ ngɨrˊ.
10 Baise guguminamaim naremor nanan boro an narusukun nara’iy, anayabin i aurin marakaw en.”
11 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e caféꞌrˋ e júuˆ na, jo̱ cajíngꞌˉguɨr casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do:
11 Iti tur eo ufunamaim, ibanak ikofan hai tur eowen eo, “It ata of Lazarus i matanfot inu’in; baise ayu imaim anan anibunibun namisir.’
12 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Jesús do, jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do:
12 Ana bai’ufununayah hiya’afut hi’o, Regah, i matan nafot na’inu’in na’at, i boro matannanuw namisir.”
13 Jo̱ dsʉꞌ cajíngꞌˉ Jesús lado co̱ꞌ e nɨnicajúmˉ i̱ Lázaro do, jo̱guɨ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do ɨˊ dsíirˊ e jáꞌˉbaꞌ e lɨ́ꞌˆ güɨɨmˋ Lázaro lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ jí̱i̱ꞌ˜ e nɨcajíngꞌˉ dseaˋ do.
13 Jesu Lazarus ana morob isan eo’o, baise ana bai’ufununayah hinotanot i boun matat efot ta’inu’in na’atube hirouw.
14 Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ quiáꞌrˉ do dseángꞌˉ lajangꞌˉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
14 Naatu imaibo mutuforomo hai tur eowen, “Lazarus i morob.
15 Jo̱ guiʉ́ˉguɨ quíiˉ ꞌnʉ́ꞌˋ e jaˋ mɨˊ ngóoˊo fɨˊ do latɨˊ lana, co̱ꞌ lajo̱baꞌ e jáꞌˉguɨ nilíingˋnaꞌ júuˆ quiéˉe, jo̱baꞌ eáamˊ iáangˋ dsiiˉ. Jo̱ lanaguɨbaꞌ dséˆeeꞌ fɨˊ quiáꞌrˉ.
15 Naatu ayu men nati’imaim ama’am isan abiyasisir anayabin, kwa taiyuw kwana’itin kwanaso’ob naatu kwanitumatum. Boro’obo tan ta’itin.”
16 Jo̱ i̱ dseaˋ quiáꞌˉ Jesús i̱ siiˋ Tomás i̱ lɨneangꞌˆ dseaˋ suung˜ mɨ˜ canúurˉ lají̱i̱ꞌ˜ e júuˆ jo̱, jo̱baꞌ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ rúiñꞌˋ i̱ caguiaangˉguɨ do lala:
16 Thomas wabin ta Kikifukek bai’ufnunenayah etei’imak isah eo, “It auman tan, bairit tamorob youn.”
17 Jo̱ mɨ˜ caguiéˉ Jesús co̱lɨɨng˜ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ quiáꞌrˉ e fɨˊ Betania e fɨˊ lɨ˜ cajúngˉ i̱ Lázaro do, jo̱ nɨngóoˊ quiʉ̱́ˋ jmɨɨb˜ e nɨcaꞌángˉ dseaˋ do mɨ˜ caguilíiñˉ fɨˊ jo̱.
17 Jesu natitit ana veya imaibo so’ob Lazarus i rahemaim hiyai in veya kwafe’en sawar.
18 Jo̱ e fɨɨˋ e siiˋ Betania do jaˋ huí̱i̱ˉ néeˊ laco̱ꞌguɨ Jerusalén, co̱ꞌ tíibˊjiʉ jí̱i̱ꞌ˜ la ꞌnɨˊ kilómetro,
18 Jerusalem ef i men yok inan Bethany inatit,
19 jo̱baꞌ fɨ́ɨmˊ dseaˋ Israel i̱ neáangˊ fɨˊ jo̱ cangolíiñˆ e cangoꞌeerˇ i̱ Marta do có̱o̱ꞌ˜guɨ Yሠe laco̱ꞌ jaˋ lɨiñꞌˊ do fɨꞌíˆ uii˜ quiáꞌˉ e cajúngˉ i̱ rúiñꞌˋ i̱ siiˋ Lázaro do.
19 naatu Martha, Mary hairi rubuh bihamiyih isan. Jew sabuw moumurih na’in hina koubainunub baitihimih.
20 Jo̱ mɨ˜ calɨñiˊ Marta e nɨngóoˊ Jesús fɨˊ do, jo̱baꞌ cagüɨꞌɨ́ɨrˊ e cangojmijíñꞌˊ dseaˋ do; jo̱guɨ i̱ Yሠrúiñꞌˋ do, dob caje̱rˊ fɨˊ sɨnʉ́ʉˆ lajeeˇ jo̱.
20 Jesu nan Martha ana tur nonowar anamaramaim, hairi baitaramih tit in, baise Mary i bar ma.
21 Jo̱baꞌ mɨ˜ cajíngꞌˊ i̱ Marta do Jesús, lalab casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do jo̱ cajíñꞌˉ:
21 Martha Jesu isan eo, “Regah, o iti’imaim itama’am na’at, ayu tuwai i boro men tamorob.
22 Jo̱ dsʉꞌ tab˜ dsiiˉ e quɨ́bꞌˉ jmɨɨ˜ e nijmɨcó̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ jnea˜ song nimɨ́ɨꞌ˜ɨre lajo̱, co̱ꞌ doñiˊ eeˋ e mɨ́ɨꞌ˜ ꞌnʉˋ dseaˋ do, dseángꞌˉ ngɨ́ɨmˋbaꞌ.
22 Baise ayu aso’ob veya iti boun auman karam abistan isan inafefefeyan God boro nit.”
23 Jo̱baꞌ cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseamɨ́ˋ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
23 Jesu Martha isan eo, “O tuwat boro nayawas namisir maiye.”
24 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ dseamɨ́ˋ do quiáꞌˉ Jesús jo̱ cajíñꞌˉ:
24 Martha iya’afut eo, “Ayu aso’ob nati i mar yomaninabo nayawas namisir.”
25 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, lalab cañíiˋtu̱ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseamɨ́ˋ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
25 Jesu Martha isan eo, “Ayu i misir maiye naatu yawas. Yait ayu ebitutumu boro yawasin nama naatu namomorob auman yawasin nama.
26 jo̱guɨ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jáꞌˉ lɨ́ɨngˋ júuˆ quiéˉe jo̱guɨ e seemˋbɨr mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ jo̱, jo̱baꞌ jaˋ tó̱o̱ˋ jmɨɨ˜ faꞌ niꞌnáiñˋ e seeiñˋ cøøngˋ có̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ cajo̱. Jo̱baꞌ ¿su jáꞌˉ lɨ́ɨnꞌˋ jaléꞌˋ e júuˆ e fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉˋ la?
26 Naatu yait ta ayu’umaim ema’am naatu ebitutumu boro men kafa’imo namorob. Iti tur ao’o kwabitumatum?”
27 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ dseamɨ́ˋ do quiáꞌˉ Jesús jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala:
27 Martha iya’afut eo, “Ai Regah anowar, Ayu abitumatum. O i Keriso, God Natun. O na tafaramamaim titamih hi’o’oban oban iti. ina itit.”
28 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e sɨ́ɨngˋ Marta có̱o̱ꞌ˜ Jesús, caquɨmꞌˉbre e cangotéerˋ i̱ rúiñꞌˋ i̱ siiˋ Yሠdo. Jo̱ mɨ˜ caguiéiñꞌˉ fɨˊ quiáꞌrˉ, lalab casɨ́ꞌrˉ i̱ rúiñꞌˋ do lɨ˜ jaˋ núuˋ dseaˋ jo̱ cajíñꞌˉ:
28 Tur iti eo’o ufunamaim, Martha intabir in Mary eaf na hamenamo ana tur eowen. “Bai’obaiyenayan i na tit, naatu o isa ebibatebat?”
29 Jo̱baꞌ dsifɨˊ mɨ˜ canúuˉ Yሠe júuˆ jo̱, ladsifɨˊ lanab cagüɨꞌɨ́ɨrˊ jo̱ cangórˉ fɨˊ lɨ˜ tǿꞌˋ Jesús írˋ.
29 Mary iti tur nonowar anamaramaim, duku iwa’an misir naatu in biyan tit.
30 Jo̱ Jesús jaˋ mɨˊ caꞌíˉbɨr e fɨˊ jee˜ fɨɨˋ do, co̱ꞌ dobɨ guiiñ˜ e fɨˊ lɨ˜ cajíngꞌˊ rúiñꞌˋ có̱o̱ꞌ˜ i̱ Marta do.
30 Jesu men na bar merar tit, baise efan menamaim Martha hairi hima’am boro’ika imaim ma’am.
31 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ calɨlíꞌˆ i̱ dseaˋ Israel i̱ caguilíingˉ cangoꞌeeˇ írˋ e laco̱ꞌ jaˋ lɨiñꞌˊ do fɨꞌíˆ, jo̱ mɨ˜ cangárˉ e cagüɨꞌɨ́ɨˊ i̱ Yሠdo lajmɨnáˉ e fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ quiáꞌrˉ do, jo̱baꞌ cangolíimˉbre tɨꞌleáaiñˊ cajo̱ laco̱ꞌ ngóoˊ i̱ dseamɨ́ˋ do, co̱ꞌ ɨˊ dsíirˊ e ngóiñꞌˉ do ngoquíiꞌ˜bre e fɨˊ lɨ˜ caꞌángˉ i̱ ꞌlɨɨ˜ rúiñꞌˋ do.
31 Mary duku iwa’an mimisir Jew sabuw ana baremaim hima koubainunub hibitin hi’itin, naatu himisir hi’ufunun ufun hitit, hinotanot i enan rahemaim nama narerey.
32 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ caguiéˉ i̱ Yሠdo fɨˊ lɨ˜ singꞌˊ Jesús, ladsifɨˊ lanab casíꞌrˋ uǿˉ jnir˜ fɨˊ quiniˇ dseaˋ do jo̱ casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do lala jo̱ cajíñꞌˉ:
32 Mary remor in Jesu menamaim ma’am biyan tit naatu eo, “Regah, O iti’imaim itama’am na’at ayu tuwai boro men tamorob.”
33 Jo̱ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ cangáˉ Jesús e quɨꞌˊ i̱ Yሠdo có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ Israel i̱ caguilíingˉ có̱o̱ꞌr˜ do, jo̱baꞌ eáamˊ calɨcuꞌˊ dsíirˊ i̱ dseaˋ do, jo̱guɨ eáamˊbɨ calɨjiuung˜ dsíirˊ cajo̱,
33 Mary rererey, naatu Jew sabuw hi’ufunun bairi hinan auman hirererey Jesu i’itih anamaramaim, dogoron yababan awankaratan naatu naniyan kwaris.
34 jo̱baꞌ cajmɨngɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ:
34 Ibatiyih “Menamaim kwayai inu’in?”
35 Jo̱ canaangˋ Jesús quɨꞌˊbre cajo̱.
35 Jesu maturin ra’iy rerey.
36 Jo̱ mɨ˜ calɨlíꞌˆ i̱ dseaˋ Israel do e quɨꞌˊ Jesús, jo̱baꞌ lalab cajíñꞌˉ:
36 Jew sabuw hi’o, “Kwa’itin i ana yabow Lazarus isan i ra’at kwanekwan!”
37 Jo̱ dsʉꞌ jee˜ i̱ dseaˋ Israel do seemˋbingꞌ i̱ féꞌˋ lala:
37 Baise sabuw afa hi’o, “I orot matan fim botawiy. Karam iti orot auman tabotan men tamorobomih.”
38 Jo̱ fɨˊ dsíiˊ tóˋ cu̱u̱b˜ caꞌáaiñˉ i̱ ꞌlɨɨ˜ Lázaro do, jo̱ oꞌnʉ́ˆ e é̱e̱ˋ do cajníirˊ có̱o̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ ꞌlooˋ e feꞌˋ. Jo̱ eáamˊ lɨjiuung˜ dsíiˊ Jesús cangoquiéeiñˊ e fɨˊ lɨ˜ caꞌángˉ i̱ ꞌlɨɨ˜ do.
38 Jesu ibanak dogoron wanawanan yababan kuyuyuw, na rahamaim tit. Rah i watu, awan i kabayamaim hihir.
39 Jo̱ lalab cajíñꞌˉ casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangˉ do ie˜ jo̱:
39 Jesu eo, “Kabay kwabosair.”
40 Jo̱ lalab cañíiˋ Jesús quiáꞌˉ i̱ dseamɨ́ˋ do:
40 Naatu Jesu eo, “Ayu au’uwi men kwanowar? Kwa kwanabitumatum na’at God ana fair boro nirerereb kwana’itin.”
41 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, cajé̱bꞌˋ i̱ dseaˋ do e cu̱u̱˜ e sɨjnɨˊ fɨˊ oꞌnʉ́ˆ é̱e̱ˋ quiáꞌˉ i̱ Lázaro do, jo̱guɨ Jesús dsifɨˊ lanab cajǿørˉ fɨˊ yʉ́ꞌˆ jmɨgüíˋ jo̱ cajíñꞌˉ:
41 Naatu rah awan kabay hibosair. Jesu nakwetan tara’ah au mar na’at nura’at eo, “Tamai, O a merar ayiy, ayu abistan ao’o inowar.” Lazarus ana rah etwan botawiy|alt="rolling stone from Lazarus’ grave" src="CN01768B.TIF" size="col" loc="Jhn 11.41" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="11.41"
42 Jo̱guɨ ñiˋbɨ́ɨ guiʉ́ˉ cajo̱ e contøømˉ jáꞌˉ nuuˋ ꞌnʉˋ júuˆ quiéˉe, jo̱ dsʉꞌ fɨ́ɨˉɨ ꞌnʉˋ lana e lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangˉ la jmɨɨ˜ na nijáꞌˉ lɨ́ɨiñˋ e ꞌnʉbˋ dseaˋ casíinꞌˋ jnea˜ fɨˊ jmɨgüíˋ la.
42 Ayu aso’ob mar etei fanau kunonowar, baise iti ao’o i sabuw iti tebatabat isah, saise hina’itin hinitumatum, O ayu iyunu ana.”
43 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e cajíngꞌˉ Jesús e júuˆ na, jo̱ caféꞌrˋ teáˋ jo̱ cajíñꞌˉ:
43 Iti eo ufunamaim, Jesu fanan aumetawat na’in eaf, “Lazarus kumisir kutit!”
44 Jo̱ mɨ˜ calɨ́ˉ e caféꞌˋ Jesús lajo̱, jo̱baꞌ dsifɨˊ lanab cagüɨꞌɨ́ɨˊ i̱ dseaˋ i̱ lamɨ˜ ꞌlɨɨng˜ do, jo̱ laco̱ꞌ sɨbéꞌˋbɨ ꞌmɨꞌˊ guotɨɨrˉ, jo̱guɨ nir˜ sɨbéꞌˋ co̱o̱ˋ jmáangꞌ˜ ꞌmɨꞌˊ. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, lalab cajíngꞌˉ Jesús casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ i̱ teáangˉ do ie˜ jo̱:
44 Orot murubin, an uman, yumatan faifuw metametan auman misir tit na.
45 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ lajo̱, i̱ fɨ́ɨmˊ dseaˋ Israel i̱ cangolíingˉ có̱o̱ꞌ˜ Yሠdo jáꞌˉ calɨ́iñˉ júuˆ quiáꞌˉ Jesús, co̱ꞌ cangáˉbre jaléꞌˋ e quɨ́ɨꞌ˜ dseaˋ do jmɨɨ˜ ie˜ mɨ˜ cajméerˋ e cají̱ꞌˊtu̱ i̱ Lázaro do.
45 Isan imih Jew sabuw moumurin maiyow hina Mary hibinanawan ana mar, Jesu abistan sinaf hi’i’itin, i hitumitum.
46 Jo̱ dsʉꞌ i̱ lɨɨng˜guɨ i̱ dseaˋ Israel i̱ cangáˉ e cajméeˋ Jesús do cangocó̱o̱rˋ júuˆ fɨˊ quiniˇ jaléngꞌˋ dseaˋ góorˋ i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo jaléꞌˋ e cangárˉ do.
46 Baise afa hin Pharisee hai tur hi’owen abistan Jesu sisinaf.
47 Jo̱ mɨ˜ calɨñiˊ i̱ dseaˋ fariseo do e jo̱, jo̱baꞌ casɨ́ɨiñˉ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ e laco̱ꞌ niseángꞌˊ i̱ dseata˜ i̱ quie̱ˊ nifɨˊ quiáꞌˉ dseaˋ Israel e laco̱ꞌ nisɨ́iñˉ e˜ nijmérˉ có̱o̱ꞌ˜ Jesús. Jo̱ lalab jmɨngɨ́ꞌˉ rúiñꞌˋ:
47 Firis hai ukwarih naatu Pharisee bairi hi’af’ayuwih kou’ay hibai.
48 Jo̱ song jaˋ nijnɨɨng˜naaꞌ quiáꞌrˉ, jo̱baꞌ fɨ́ɨmˊ dseaˋ nidsitáaiñˉ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ do, jo̱ dseáamꞌ˜ e dseata˜ i̱ neáangˊ fɨˊ Roma nijaꞌíiñˉ guáꞌˉ quíˉiiꞌ o̱si lajaléngꞌˋnaaꞌ dseaˋ lɨ́ɨˊnaaꞌ dseaˋ Israel fɨng song calɨñirˊ jaléꞌˋ e jo̱.
48 It tanihamiy na’at nama nasisinaf sabuw etei boro hinitumitum. Naatu Roman sabuw boro hinan ata me ata tafaram hinab.”
49 Jo̱ jaangˋ lajeeˇ i̱ fii˜ jmidseaˋ do nisiirˋ Caifás, jo̱ lɨ́ɨiñˊ fii˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ jmidseaˋ ie˜ jo̱, jo̱baꞌ lalab cajíñꞌˉ casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ rúiñꞌˋ caguiaangˉguɨ do jo̱ caféꞌrˋ:
49 I hai orot ta wabin Kaiafas, nati kwamur i Firis ukwarin ma’am awan tara’ah eo, “Kwa men ta kwaso’ob!
50 Jo̱ jaˋ ɨˊ óoˊnaꞌ e guiʉ́ˉguɨ quíˉiiꞌ e nijúungˉ jaangˋ dseaˋ góoˋnaaꞌ cuaiñ˜ quíˉiiꞌ lajaléꞌˋnaaꞌ e laco̱ꞌguɨ e niꞌíingˉnaaꞌ lajaléngꞌˋnaaꞌ dseaˋ lɨ́ɨˊnaaꞌ dseaˋ Israel.
50 Kwa men matato iwa’an kwa’i’itin, anagewasin orot ta’imon tamorob sabuw isah, men karam tafaram tutufin etei hitarab hitagurus.”
51 Jo̱ i̱ Caifás do jaˋ cajíñꞌˉ lajo̱ uíiꞌ˜ e la tɨɨiñˋ ꞌñiaꞌrˊ, dsʉꞌ fii˜ jmidseabˋ lɨ́ɨiñˊ ie˜ jo̱, jo̱baꞌ Fidiéebˇ cacuøꞌˊ írˋ e cajíñꞌˉ lajo̱ e Jesús nijúuiñˉ cuaiñ˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel;
51 I men taiyuwin ana notamaim iti tur yai eomih, baise nati kwamur wanawanan i firis ukwarin ma’am Jesu Jew sabuw isah namomorob isan eorereb.
52 jo̱ o̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ e nijúungˉ dseaˋ do uii˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ góorˋ, co̱ꞌ lajo̱b cajo̱ nijúuiñˉ e laco̱ꞌ nitǿꞌrˋ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ i̱ sɨguiángꞌˆ fɨˊ laꞌúngˉ fɨˊ jmɨgüíˋ e laco̱ꞌ niꞌuíiñꞌˉ do co̱o̱bˋ ꞌléꞌˋ lajeeˇ lajaléiñꞌˋ.
52 Naatu men i akisih isah, baise God ana sabuw efan nanabin tema’am nabuwih hinan nita’imonih biyah ta’imon namatar.
53 Jo̱baꞌ latɨˊ ie˜ jo̱b canaangˋ jaléngꞌˋ i̱ dseata˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel do e ꞌnóꞌrˊ jial e nijngáiñꞌˉ Jesús.
53 Naatu hibusuruf Jesu baban hi’o rabin morob isan.
54 Jo̱ uiing˜ lajo̱baꞌ joˋ ꞌgaꞌˊ lɨ˜ jmijnéengˋguɨ ꞌñiaꞌˊ Jesús jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel, jo̱ cagüɨꞌɨ́ɨˊbre e fɨˊ lamɨ˜ táaiñˋ do e lɨ˜ se̱ꞌˊ Judea, jo̱ fɨˊ dob cangórˉ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e siiˋ Efraín e néeˊ quiá̱ꞌˉ fɨˊ guóoꞌ˜ uǿˆ quiʉ̱́ˋ, jo̱ fɨˊ jo̱b caje̱rˊ có̱o̱ꞌ˜ jaléngꞌˋ dseaˋ quiáꞌrˉ.
54 Imih Jesu Judea wanawanan i men bebeyanamaim ma remoramih, baise efan nati ihamiy naatu in efan arar sisibinamaim ma, bar merar wabin Efaram, imaim ana bai’ufununayah bairi hima.
55 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋguɨ lajo̱, lajeeˇ e nɨjaquiéengˊ jmɨɨ˜ e quɨ́ꞌˉ tɨ́ɨngˋ dseaˋ Israel e jmóorˋ laco̱o̱ˋ ji̱i̱ˋ e siiˋ Pascua, jo̱baꞌ quɨ́ꞌˉ tɨ́ɨiñˋ e dsilíiñˉ fɨˊ Jerusalén nʉ́ꞌˉguɨ e jmɨɨ˜ jo̱ e laco̱ꞌ jmiguiúngˉ yaaiñ˜ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ jo̱ dsiguiar˜ guiʉ́ˉ lají̱i̱ꞌ˜ e quɨ́ꞌˉ tɨ́ɨiñˋ jmóorˋ do.
55 Jew hai Tar Nowaten ana Hiyuw, i na biyubin ana veya, naatu tafaram wanawanan efan ta ta hima’am hiyen hin Jerusalem, kouksouwen ana kou’ay bainabo, Tatar nowaten ana veya nan natit.
56 Jo̱ mɨ˜ caguilíingˉ i̱ dseaˋ Israel do fɨˊ Jerusalén, jo̱ seemˋbiñꞌ do ngɨrˊ ta˜ ꞌnángꞌˊ Jesús ie˜ jo̱, jo̱guɨ jmɨngɨ́ꞌˉ rúiñꞌˋ lajaangˋ lajaaiñˋ lajeeˇ e teáaiñꞌ˜ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ féꞌˋ e siꞌˊ fɨˊ jo̱, jo̱ sɨ́ɨiñˋ:
56 Jesu isan hinunuwet, naatu Tafaror Bar ana efanamaim hibat ta’ita’imon nane hibibabatiyih, “Kwa mi’itube kwanotanot? Forag isan kafai enan?”
57 Jo̱ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ quiáꞌrˉ nɨcangɨ́ɨiñˋ júuˆ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ caguilíingˉ e jmɨɨ˜ do e song jaangˋ lajeeˇ írˋ nija̱ꞌrˉ júuˆ jie˜ fɨˊ táangˋ Jesús, jo̱ e güɨjméeˋbre júuˆ ladsifɨˊ, jo̱ lajo̱baꞌ e nitengꞌˆ dseaˋ do.
57 Baise firis ukwarih naatu Pharisee sabuw obaiyunen hitih, menamaim Jesu nama’am hina’i’itin na’at, hinan hinao hinanowar saise i hinan hinab hinafatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.