Lucas 19

Comaltepec Chinantec NT (CCO_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caguiébˉ Jesús fɨˊ Jericó. Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ɨiñˊ jee˜ fɨɨˋ, dsíngꞌˉ fɨ́ɨngˊ dseaˋ caseáiñꞌˊ.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Jo̱ e fɨˊ jo̱ niseengˋ jaangˋ fii˜ jaléngꞌˋ nodsicuuˉ i̱ siiˋ Zaqueo i̱ seaˋ cuuˉ eáangˊ,
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 jo̱guɨ eáamˊ iiñ˜ do nijmicuíiñˋ Jesús, dsʉꞌ jaˋ líꞌrˋ niníiñˉ dseaˋ do co̱ꞌ dsíngꞌˉ fɨ́ɨngˊ dseaˋ caseáiñꞌˊ ie˜ jo̱, jo̱guɨ Zaqueo lɨ́ɨiñˊ jaangˋ dseañʉꞌˋ i̱ jaˋ ꞌgaꞌˊ lɨˊ féngꞌˊ.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Jo̱ mɨ˜ calɨlíꞌrˆ e jaˋ tɨ́iñˉ faꞌ niníiñˉ Jesús, jo̱ cangojéemˊbre quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do, jo̱ cajgóorˉ fɨˊ co̱o̱ˋ yʉ́ꞌˆ ꞌmaˋ e siiˋ sicómoro, co̱ꞌ calɨlíꞌrˆ e fɨˊ jo̱b cuǿøngˋ niníiñˉ dseaˋ do.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Jo̱ joˋ huǿøˉ lɨꞌɨɨ˜ cangɨ́ɨngˊ Jesús uii˜ e ꞌmaˋ lɨ˜ dsíingˉ Zaqueo do, jo̱ cajǿøngˉneiñꞌ do lɨ˜ dsíiñꞌˉ jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ: —Jmɨnáˉ güɨ́ɨngˊ lɨ˜ dsíinꞌˆ na, Zaqueo, co̱ꞌ lana ꞌnéˉ nija̱a̱ˉ fɨˊ quíiꞌˉ.
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ Zaqueo lajo̱, guiʉ́bˉ jmóorˋ, jo̱ dsifɨˊ ladob cajgáiñˉ e cangoꞌíiñꞌˇ Jesús, jo̱ co̱lɨɨm˜ cangáiñꞌˉ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ do fɨˊ quiáꞌrˉ.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Jo̱ mɨ˜ cangáˉ jaléngꞌˋ dseaˋ e cangóˉ Jesús fɨˊ quiáꞌˉ i̱ nodsicuuˉ i̱ siiˋ Zaqueo do, dsifɨˊ lajo̱ canaaiñˋ éeiñˋ Jesús, jo̱ féꞌrˋ e dseaˋ do cangoje̱r˜ fɨˊ quiáꞌˉ jaangˋ dseaˋ i̱ røøngˋ dseeˉ eáangˊ.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Jo̱ mɨ˜ nineáaiñˊ fɨˊ quiáꞌˉ Zaqueo, lalab cajíñꞌˉ do casɨ́ꞌrˉ Fíiˋnaaꞌ Jesús: —Janúꞌˋ, Fíiˋi, lana nicuǿˆø jaléngꞌˋ dseaˋ tiñíingˉ condseáꞌˉ jaléꞌˋ e seaˋ quiéˉe, jo̱ quiáꞌˉ lajaangˋ lajaangˋ dseaˋ i̱ nɨcajméˉe ɨ̱ɨ̱ˋ quiáꞌˉ, lana nijá̱a̱ꞌ˜a̱re quiʉ̱́ˋ ꞌléꞌˋguɨ laco̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ e nɨcacá̱ˉa̱ quiáꞌrˉ do.
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ Jesús lajo̱, lalab casɨ́ꞌrˉ dseaˋ do: —Jmɨɨ˜ na nɨseengˋ dseaˋ e fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ la i̱ nɨcaláangˉ jee˜ jaléꞌˋ dseeˉ quiáꞌˉ, co̱ꞌ i̱ dseañʉꞌˋ na nɨcajmilir˜ e lɨ́ɨmˊbre sɨju̱ˇ ꞌlɨɨ˜ yʉ́ʉꞌ˜ Abraham cajo̱.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Co̱ꞌ jnea˜, dseaˋ i̱ jáaˊ fɨˊ ñifɨ́ˉ e lɨ́ɨnˊn jaangˋ dseaˋ jmɨgüíˋ, cagáˉa e lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌ cagaꞌnénꞌˋn jo̱guɨ e cagaleaanˆ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ røøngˋ dseeˉ fɨˊ quiniˇ Fidiéeˇ.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, lajeeˇ iuungˉ Jesús fɨˊ e ngóorˊ có̱o̱ꞌ˜ dseaˋ quiáꞌrˉ fɨˊ Jerusalén, jo̱ caꞌeꞌrˊ jaléngꞌˋ dseaˋ do co̱o̱ˋ júuˆ jáꞌˉ e lafaꞌ júuˆ cuento, dsʉco̱ꞌ nɨjaquiéemˊ e niguilíiñˉ fɨˊ Jerusalén, jo̱ fɨˊ jo̱b ɨˊ dsíiˊ jaléngꞌˋ dseaˋ e Jesús niquiʉ́ꞌrˉ ta˜ jee˜ jaléngꞌˋ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel lɨ́ꞌˆ laco̱ꞌguɨ la jmóoˋ jaangˋ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ i̱ seengˋ fɨˊ jmɨgüíˋ la.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Jo̱ lalab casɨ́ꞌrˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do: —Co̱o̱ˋ néeꞌ˜ calɨséngˋ jaangˋ dseaˋ ꞌgooˋ, jo̱ calɨꞌiiñ˜ e nilíiñˉ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ fɨˊ co̱o̱ˋ fɨɨˋ lɨ˜ huí̱i̱ˆ. Jo̱ mɨ˜ caꞌíñꞌˋ e ta˜ do, ꞌnéˉ niquɨmꞌˉtu̱r fɨˊ góorˋ, co̱ꞌ fɨˊ jo̱b lɨ˜ nilíiñˉ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Dsʉꞌ nʉ́ꞌˉguɨ e nigüɨꞌɨ́ɨrˊ lɨ˜ nidsiꞌíiñꞌ˜ e ta˜ do, catǿꞌrˉ guíngˉ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ quiáꞌrˉ, jo̱ cacuøꞌˊreiñꞌ do jmáꞌˉ có̱ˋ cuuˉ e ꞌmoꞌˆ eáangˊ lajaangˋ lajaaiñˋ jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ: “Jmeeˉnaꞌ ta˜ có̱o̱ꞌ˜ e cuuˉ la lajeeˇ ninii˜i jo̱ cartɨˊ nigüeángꞌˊtú̱u̱.”
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Jo̱ dsʉꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ góoˋ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ do jaˋ iiñ˜ e nilíiñꞌˉ do e ta˜ jo̱, co̱ꞌ dsíngꞌˉ ꞌníꞌˋ níingˉneiñꞌ, jo̱baꞌ casíiñꞌˋ do nifɨˊguɨ tú̱ˉ ꞌnɨˊ mɨ́ɨngꞌ˜ dseaˋ i̱ caguijméeꞌˇ júuˆ i̱ dseaˋ nija̱ꞌˉ ta˜ do e jaˋ jíiꞌr˜ i̱ dseaˋ góorˋ do faꞌ e i̱ do nilíingˉ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ quiáꞌrˉ.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 ’Jo̱ dsʉꞌ jaˋ lɨ˜ cacǿngꞌˋ, co̱ꞌ calɨ́mˉ i̱ dseaˋ do dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ lají̱i̱ꞌ˜ laco̱ꞌ ta˜ cahuɨ̱́ꞌˋ. Jo̱ mɨ˜ cangoyúungꞌ˜ jo̱, cangámꞌˉtu̱r fɨˊ góorˋ. Jo̱ mɨ˜ caguiéiñꞌˉ fɨˊ quiáꞌrˉ, jo̱ caquiʉꞌrˊ ta˜ e calɨtéꞌˆ i̱ dseaˋ guíngˉ i̱ cacuøꞌrˊ cuuˉ do lamɨ˜ nʉ́ꞌˉguɨ e nigüɨꞌɨ́ɨrˊ nidsérˉ, co̱ꞌ calɨꞌiiñ˜ e calɨdseáangˊ dsíirˊ jial tíiˊ cuuˉ nɨcalɨ́iñꞌˉ do lajaangˋ lajaaiñˋ.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Jo̱ mɨ˜ caguiéˉ i̱ laꞌuii˜ do, jo̱baꞌ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ do: “Fíiˋi, cajméˉbaa ta˜ có̱o̱ꞌ˜ e cuuˉ e caseeꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ jnea˜ do, jo̱ nɨcalɨ́ꞌˉbaa guíˉ ꞌléꞌˋguɨ e laco̱ꞌ jí̱i̱ꞌ˜ e caseeꞌ˜ do.”
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Jo̱baꞌ cajíngꞌˉ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ do casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ quiáꞌrˉ do: “Eáamˊ guiʉ́ˉ lajo̱, ꞌnʉbˋ jaangˋ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ i̱ guiúngˉ, co̱ꞌ tɨɨmˋbaꞌ jméꞌˆ ta˜ có̱o̱ꞌ˜ capíꞌˆ cuuˉ, jo̱ lana nicuǿøˆø ꞌnʉˋ e nilíinꞌˉ jaangˋ dseata˜ quiáꞌˉ guíˉ fɨɨˋ.”
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caguiéˉ jaangˋguɨ i̱ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ do, jo̱ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ do jo̱ cajíñꞌˉ: “Fíiˋi, cajméˉbaa ta˜ có̱o̱ꞌ˜ e cuuˉ e caseeꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ jnea˜ do, jo̱ lana nɨcalɨ́ꞌˉɨ ꞌñiáˋ ꞌléꞌˋguɨ lajo̱.”
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ do quiáꞌˉ i̱ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ quiáꞌrˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ: “Nicuǿøˆbaa ꞌnʉˋ e nilíinꞌˉ dseata˜ quiáꞌˉ ꞌñiáˋ fɨɨˋ cajo̱.”
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, caguiéˉ jaangˋguɨ i̱ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ do, jo̱ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ do jo̱ cajíñꞌˉ: “Fíiˋi, lab quie̱e̱˜e̱ cuuˉ quíiꞌˉ e caseeꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ jnea˜ do. Caꞌmeáˋbaa laco̱ꞌ mɨ˜ caꞌíinꞌ˜n do,
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 co̱ꞌ ꞌgǿmꞌˋbaa ꞌnʉˋ, co̱ꞌ lɨ́ꞌˆ tɨˊ oꞌˊ e sɨtɨ́ɨngꞌˇ jaléꞌˋ ta˜ jmóoˋ dseaˋ jiémꞌˋ.”
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ do quiáꞌˉ i̱ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ quiáꞌrˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ: “ꞌNʉbˋ jaangˋ dseaˋ ꞌléengꞌ˜ i̱ fɨꞌˊ i̱ sooˋ dsíiˊ, jo̱ lana nijmiti˜baa lají̱i̱ꞌ˜ e nɨcaféeꞌ˜ na.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Song niñíˆbɨꞌ e sɨtɨ́ɨnˇn cuuˉ quiáꞌˉ jaléꞌˋ ta˜ jmóoˋ jaléngꞌˋ dseaˋ jiéngꞌˋ, jo̱baꞌ ¿jialɨꞌˊ jaˋ caguite̱ꞌˋ e cuuˉ quiéˉe do fɨˊ banco e laco̱ꞌ seaˋbaꞌ e dsíˋ mɨ˜ cagüeanꞌˉn?”
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Jo̱baꞌ caquiʉꞌˊ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ do ta˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ i̱ teáangˉ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ: “Gui˜naꞌ cuuˉ e quie̱rˊ na, jo̱ cuǿøꞌ˜naꞌ i̱ dseaˋ i̱ quie̱ˊ jmiguiʉˊguɨ na.”
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do e cajíngꞌˉ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ do lado, jo̱ cañíirˋ lajaléiñꞌˋ do jo̱ cajíñꞌˉ: “Fíiˋnaaꞌ, jialɨꞌˊ e i̱ na niñíiñˋ, co̱ꞌ guíˉguɨ cuuˉ nɨquie̱rˊ.”
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ do quiáꞌˉ i̱ dseaˋ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ: “Nɨñíbˆ ꞌnʉ́ꞌˋ e jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ seaˋ quiáꞌˉ, jmiguiʉˊguɨ nilɨseaˋ quiáꞌrˉ; dsʉꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ seaˋ quiáꞌˉ, conguiabˊ niꞌíingˉ e capíꞌˆ e seaˋ quiáꞌrˉ.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Jo̱ lana niñijéengˋduꞌ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ jaˋ calɨꞌiing˜ e nilíinˉn dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ, jo̱ nijngángꞌˆnaꞌr fɨˊ quiniiˉ la lana.”
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ e caꞌeꞌˊ Jesús jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do e júuˆ na, jo̱baꞌ caꞌíbˉtu̱r fɨˊ iuuiñˉ e ngóorˊ fɨˊ Jerusalén.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Jo̱ mɨ˜ nɨjaquiéengˊ e niguiéerˊ fɨˊ quiá̱ꞌˉ co̱o̱ˋ fɨɨˋ e siiˋ Betania có̱o̱ꞌ˜ co̱o̱ˋguɨ fɨɨˋ e siiˋ Betfagé, fɨɨˋ e néeˊ tɨɨˉ móꞌˋ e siiˋ Olivos quiá̱ꞌˉ fɨɨˋ Jerusalén, jo̱ fɨˊ jo̱b casíiñˋ gángˉ i̱ dseaˋ guitúungˋ quiáꞌrˉ do
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ: —Güɨlíingˉduꞌ e fɨɨˋ e néeˊ quiá̱ꞌˉguɨ na, jo̱ mɨ˜ niguilíingˉnaꞌ fɨˊ jo̱, jo̱ nimáang˜naꞌ jaangˋ búꞌˆ i̱ singꞌˊ ꞌñúungꞌ˜ i̱ jaˋ i̱i̱ˋ mɨˊ caguáˋ jí̱i̱ꞌ˜ jaangˋ. Jo̱ síingꞌ˜naꞌreꞌ jo̱ ñijéengˋnaꞌreꞌ fɨˊ la.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Jo̱ song i̱i̱ˋ jmɨngɨ́ꞌˉ ꞌnʉ́ꞌˋ jialɨꞌˊ sɨ́ɨngꞌ˜naꞌreꞌ, jo̱baꞌ nifɨ́ꞌˆnaꞌr: “E Fíiˋbaaꞌ ꞌneángˉtear i̱ búꞌˆ la lana.”
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Jo̱ mɨ˜ cangoyúungꞌ˜ e canúuˉ i̱ dseaˋ gángˉ do lado, jo̱ cangolíimˉbre jóng. Jo̱ mɨ˜ caguilíiñˉ e fɨɨˋ do, jo̱b calɨti˜ jí̱i̱ꞌ˜ laco̱ꞌ cajíngꞌˉ Jesús lamɨ˜ jéengˊguɨ do.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Jo̱ lajeeˇ e taaiñ˜ e sɨꞌrˊ lɨ˜ ꞌñʉ́ʉˊ quiáꞌˉ i̱ búꞌˆ do, dob caguilíingˉ dseaˋ fii˜ i̱ jóꞌˋ do, jo̱ casɨ́ꞌrˉ i̱ dseaˋ gángˉ do jo̱ cajíñꞌˉ: —¿Jialɨꞌˊ sɨ́ɨngꞌ˜naꞌ búꞌˆ quíˉnaaꞌ?
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Jo̱baꞌ cañíiˋ i̱ dseaˋ gángˉ do quiáꞌˉ i̱ dseaˋ fii˜ búꞌˆ do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ: —Co̱ꞌ lana ꞌneángˉtea Fíiˋnaaꞌ i̱ búꞌˆ la, jo̱baꞌ sɨ́ɨngꞌ˜naꞌreꞌ.
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Jo̱ catǿbˉ i̱ dseaˋ gángˉ do i̱ jóꞌˋ do, jo̱ casɨfɨ́rˋ tú̱ˉ ꞌnɨˊ sɨ̱ꞌrˆ fɨˊ mocóoiñꞌ˜ do. Jo̱ mɨ˜ caguilíiñˋ fɨˊ lɨ˜ táangˋ Jesús, mɨfɨ́ɨngˋ caguiéemˋbre dseaˋ do.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Jo̱ laco̱ꞌ iuungˉ Jesús fɨˊ e ngóorˊ fɨˊ Jerusalén, lajaléngꞌˋ dseaˋ i̱ ngolíingˉ có̱o̱ꞌr˜ do canaaiñˋ niꞌrˊ jaléꞌˋ sɨ̱ꞌrˆ guiáꞌˆ fɨˊ fɨˊ lɨ˜ ningɨ́ngˉ dseaˋ do.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Jo̱ mɨ˜ canaangˋ jgáangˋ lajaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do fɨˊ dseꞌˋ móꞌˋ Olivos, canaaiñˋ tɨꞌáiñꞌˋ Fidiéeˇ e iáangˋ dsíirˊ jo̱guɨ jmiféiñꞌˊ dseaˋ do quiáꞌˉ jaléꞌˋ e quɨ́ɨꞌ˜ jmɨɨ˜ e nɨcajméeˋ dseaˋ do e dsigáˋ dsíiˊ dseaˋ.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Jo̱ jalémꞌˋ i̱ dseaˋ do canaaiñˋ féꞌrˋ jo̱ cajíñꞌˉ: —¡Majmiféngꞌˊnaaꞌ i̱ dseata˜ dseaˋ féngꞌˊ i̱ güeangꞌˆ i̱ jáaˊ cuaiñ˜ quiáꞌˉ Fidiéeˇ! ¡Jo̱ lana juguiʉ́ˉjiʉ quiáꞌˉ dseaˋ fɨˊ ñifɨ́ˉ, jo̱ güɨjmɨꞌgooˉbaaꞌ Fidiéeˇ dseaˋ guiing˜ fɨˊ jo̱!
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Jo̱ mɨ˜ canúuˉ jaléngꞌˋ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo i̱ ngolíingˉ do e féꞌˋ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ do lado, jo̱baꞌ casɨ́ꞌrˉ Jesús lala jo̱ cajíñꞌˉ: —Tɨfaꞌˊ, jíingˊ jaléngꞌˋ dseaˋ quíiꞌˉ laco̱ꞌ joˋ güɨjmiféngꞌˊlɨr ꞌnʉˋ.
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Dsʉꞌ Jesús cañíirˋ quiáꞌˉ i̱ dseaˋ Israel i̱ lɨ́ɨngˊ dseaˋ fariseo do jo̱ casɨ́ꞌˉreiñꞌ jo̱ cajíñꞌˉ: —Lɨ́ꞌˆ jí̱i̱ꞌ˜ labaꞌ lɨ́ɨˊ, co̱ꞌ fɨng song joˋ jmiféngꞌˊ jaléngꞌˋ i̱ dseaˋ la jnea˜, jo̱baꞌ jaléꞌˋ cu̱u̱b˜ niró̱o̱ˉ jóng jo̱ niféꞌˋ e jmiféngꞌˊ jnea˜.
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Jo̱ malɨɨ˜guɨjiʉ lajo̱, mɨ˜ caguilíiñˉ quiá̱ꞌˉ Jerusalén fɨˊ lɨ˜ nɨjnéengˉ e fɨɨˋ jo̱, jo̱ canaangˋ Jesús quɨꞌˊbre uii˜ quiáꞌˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ neáangˊ fɨˊ jo̱
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 jo̱ cajíñꞌˉ: —¡Faꞌjiʉ e jáꞌˉ lɨ́ɨngˋ ꞌnʉ́ꞌˋ, dseaˋ neáangˊnaꞌ fɨˊ na, jaléꞌˋ júuˆ quiéˉe, jo̱baꞌ latɨˊ lanab jóng nilɨseengˋnaꞌ juguiʉ́ˉ júuˆ røøˋ có̱o̱ꞌ˜ Fidiéeˇ! Jo̱ dsʉꞌ lana jaˋ quɨ́ꞌˉ jmɨɨ˜ ningángꞌˋnaꞌ jaléꞌˋ júuˆ quiéˉe, co̱ꞌ jaˋ iing˜naꞌ núuˆnaꞌ.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Jo̱ dsʉꞌ niguiéebˊ jmɨɨ˜ mɨ˜ nidsingɨ́ɨngˉnaꞌ iihuɨ́ɨˊ mɨ˜ tɨˊ lɨ˜ nirɨ̱́ˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ ꞌníꞌˋ níingˉ ꞌnʉ́ꞌˋ lacúngꞌˊ lajíingˋ e fɨɨˋ la, jo̱ nijmérˉ mɨ́ɨꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ ꞌnʉ́ꞌˋ,
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 jo̱ nijngáiñꞌˉ jaléngꞌˋ ꞌnʉ́ꞌˋ. Jo̱ lɨ́ˉ jo̱, niquɨ́ꞌrˋ jaléꞌˋ ꞌnʉ́ˆnaꞌ catɨˊ tɨɨˉ fɨɨˋ, jo̱ jí̱i̱ꞌ˜ co̱o̱ˋ cu̱u̱˜ joˋ nisérˉ faꞌ e sɨfɨ́ɨngˇguɨ e quie̱ˊguɨ eáangˆ ꞌnʉ́ˆnaꞌ, dsʉco̱ꞌ jaˋ calɨcuíingˋnaꞌ jnea˜ e lɨ́ɨnˊn Dseaˋ Jmáangˉ mɨ˜ cataan˜n jee˜ ꞌnʉ́ꞌˋ fɨˊ jmɨgüíˋ la.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, mɨ˜ caguiéˉ Jesús fɨˊ Jerusalén, dsifɨˊ ladob caꞌírˉ fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ quiáꞌˉ dseaˋ góorˋ dseaˋ Israel. Jo̱ mɨ˜ cangáiñˉ jaléngꞌˋ dseaˋ i̱ teáangꞌ˜ ta˜ jmóoˋ ꞌmóoꞌ˜ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e ꞌnɨ́ɨrˋ, jo̱ dsifɨˊ ladob caꞌǿøngˋneiñꞌ
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 jo̱ cajíñꞌˉ casɨ́ꞌˉreiñꞌ: —Lalab féꞌˋ fɨˊ ni˜ jiˋ quiáꞌˉ Fidiéeˇ: “E fɨˊ dsíiˊ sɨnʉ́ʉˆ guáꞌˉ quiéˉe la íingˆ ta˜ e jmiféngꞌˊ dseaˋ jneab˜”; jo̱ dsʉꞌ ꞌnʉ́ꞌˋ nɨcajmeeˉnaꞌ lɨ˜ cúngꞌˊ seángꞌˊ jaléngꞌˋ ɨ̱ɨ̱ˋ có̱o̱ꞌ˜ jaléꞌˋ e jmooˋnaꞌ lana.
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Jo̱ mɨ˜ cangɨ́ˋ jo̱, laco̱o̱ˋ jmɨɨb˜ dséeˊ Jesús e dsiꞌéeꞌr˜ jaléngꞌˋ dseaˋ jaléꞌˋ júuˆ quiáꞌˉ Fidiéeˇ e fɨˊ guáꞌˉ do. Jo̱ lajeeˇ jo̱ jaléngꞌˋ fii˜ jmidseaˋ có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ tɨfaꞌˊ quiáꞌˉ júuˆ quiʉꞌˊ ta˜ quiáꞌˉ dseaˋ Israel có̱o̱ꞌ˜guɨ jaléngꞌˋ dseata˜ i̱ seengˋ fɨˊ Jerusalén jmóorˋ quijí̱ˉ quiáꞌˉ jial nijngáiñꞌˉ dseaˋ do,
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 jo̱ dsʉꞌ jaˋ lɨɨng˜ niguiéꞌrˊ jial nijmérˉ lajo̱, co̱ꞌ jalémꞌˋ i̱ dseaˋ teáangꞌ˜ núuˋ do tɨbˊ dsíirˊ e núurˋ jaléꞌˋ júuˆ e eˊ dseaˋ do.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.