Rute 1

Apanlli Kuku (CBUNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Sirútama, Israelchich gobernurini mang nda kizpur kurak taarangiya. Ksutamapanim tapachindaku taaranganaya. Anpur zar anush tsap katungatssha pishtarangiya. Tputs kiyung marizimun kachiyaranganaya, watam katungats ashchiri tsap maringaranguwa.
1 No tempo em que Israel era governado por juízes, houve uma grande fome naquele país. Por isso um homem de Belém, cidade da região de Judá, foi com a sua mulher e os seus dois filhos morar por algum tempo num país chamado Moabe.
2 Min tputs, Utaáchich, Elimelek, Efratshuch tputs Biringush yakat taarangu, anshat ¿Mayaatsshita tputs katungeechinllina katungats ndunariwa? tárangu, wizanllee; Pza, Mowabap tsap naayani, watam ambsha katungats zapaniwa, tárangiya. Ashirucha, Elimelek wizanllpa anungaz naataranganaya. Wizanllsha sur Noemiy. Wipshat tsimbun Malón, mishat Kiliyón ashpisin Mowabapsha tsap naataranganaya. Anushshat kuseersin, taaranganaya.
2 O nome desse homem era Elimeleque, e o da sua mulher, Noemi. Os dois filhos se chamavam Malom e Quiliom. Essa família era de Efrata, um povoado que ficava perto de Belém de Judá. Eles foram para Moabe e ficaram morando ali.
3 Ashiramchu, anumun zapish Elimelekarini tsiparangshita. Tsiparamchu, waanitarishtisin wizanll wipaptamarisha taaranganaya.
3 Algum tempo depois, Elimeleque morreu, e Noemi ficou com os dois filhos,
4 Waanitarishtisin taar ashkusin, Malón mishat Kiliyón ashirusin, Mowabshuchee kiz yamaranganaya. Malón wizanll sur Orfamuna. Kiliyónshat wizanll sur Ruti. Itaru, Elimelekarini Mowabash tsap kusarangana anumun 10 masach tushiyramchu,
4 que casaram com moças moabitas. O nome de uma delas era Orfa, e o da outra, Rute. Quando já fazia quase dez anos que estavam morando ali,
5 anush wipshitisin tsiparanganaya. Wanirsha Noemiy waanitarisha taarangiya. Maachiritsharishta, wipasharit, mishat wazaranllshari ashiru taarangiya. Kizpur mxaxzimuna.
5 Malom e Quiliom também morreram. E Noemi ficou só, sem os filhos e sem o marido.
6 Minushshat zar Noem k'kuzee mazinarangiya, yuwaa Apanll Israelchicheem tputs kapung chinarangu, iwarzee zapan panarangu anootsi.
6 Um dia Noemi soube que o Senhor tinha ajudado o seu povo, dando-lhe boas colheitas. Então ela se aprontou para sair de Moabe com as suas noras.
7 Ashirucha, Noem yusur yaptam sirú Utaáp tsap taarangu ambtam kanapumaam zandarangu, taarashee shitungeerandsin, umeen tsimbunari watsapunipsha naataranganaya.
7 Elas saíram a fim de voltar para Judá, mas no caminho
8 Anshat ngootsish naarsin, apus Noem umeenaa tsimbunarta tsiyatarangiya. ¿Mayaamsha nuwash tachitamaam zandaksa? Saanpeetam pangipis aneerpitamtis kanapungtsa. Apanll uru shiyaam kapung istachiya. Watam siy nuwaa kapungutam chinarangsawa. Mishat, iparneetstamni siy kapung wanasir ksutarangsa.
8 Noemi disse às noras: — Voltem para casa e fiquem com as suas mães. Que o
9 Apanll siyaam istakachu, yusur kamuzamuntam zaranllitssa. Ashkachus, sirú taarangis ashiritam ksatam zaranllpatis ipunatssa. Ashiriya, na kasakchintspa, tárangu, umeenaa pachipeeru, ishambarangiya. Itaru, ndaturi naaru uwshtisin kapung umeenangaz tanurangusin,
9 O Senhor permita que vocês casem de novo e cada uma tenha o seu lar! Então Noemi se despediu das suas noras com um beijo. Porém elas começaram a chorar alto
10 Nduni, nuwaptatam tsapunpish naayani, tárangusin,
10 e disseram: — Não! Nós não voltaremos. Nós iremos com a senhora e ficaremos com o seu povo.
11 Noemsha, Nda. Ashtaa naangints. ¿Mayaamaja nuwash tachitchis? Watam na nuw kizpur wachinaranguri, ¿tamari yusur arang iparinachi? siyaam zaranllis anooma.
11 Mas Noemi respondeu: — Voltem, minhas filhas. Por que querem ir comigo? Vocês acham que eu ainda poderei ter filhos para casarem com vocês?
12 Ashirucha, nuw siyaa, Pangiptamtis kanapungints, táshina. Mishat, nuw wachinayanlluri, ¿tamareeja zaranllchee? Siy nuwaam kutaktaateesa ashiru, mishat nataati psaan zaranlleeruri, iparinakchitaateena ashiru,
12 Voltem para casa porque já estou muito velha para casar de novo. Pois, ainda que eu tivesse esperança de casar outra vez ou mesmo que casasse esta noite e chegasse a ter filhos,
13 siysat, Nllur kanungaramchu, zaranllpani átus, anoom kutakus, ¿ashinooja kanungach? Mishat, ¿tamareeja siy zaranllshari saanitari nlluramaam kutakus, taararutar ashtachis? Nda. Minumtiyam amb ashtareezich. ¿Nuw tamakimna? Siy mangis mantsakis anumand aranginasha mangi mantsakina, watam Apanll nuwaa: Waani kiyung kachiyku taachpa, táranguwa. Ashirucha, nuwshat anuritam na kiyung kachiykuri taakina, tárangu,
13 será que vocês iriam esperar até que eles crescessem para vocês casarem com eles? É claro que não, minhas filhas! O Senhor está contra mim, e isso me deixa muito triste, pois vocês também estão sofrendo.
14 umeenshitisin yusur mang mantsarangusin tanuranganaya. Min umeen sur Orfa, Ashiri nuw naachima, tárangu, umeenaa ishambeeranllu naatarangiya. Itaru, Rutimarisha umeenaa nda kasamaam zandarangiya.
14 Aí elas começaram a chorar alto outra vez. Então Orfa se despediu da sua sogra com um beijo e voltou para o seu povo. Mas Rute ficou.
15 Ashirucha, Noem Ruteetssha shiy kanapunlltamcha. Watam na ipunshish watsapuniptam, mishat apanllputsirinpitamni kanapeenlluwa, tárangiya.
15 — Veja! — disse Noemi. — A sua cunhada voltou para o seu povo e para os seus deuses. Volte você também para casa com ela.
16 Itaru, Rutsha: Nduni, nuwaa zanganiyshpa. ¿Mayaam nuwaa kamingamaam zandaksha? Yapimasaja shiy naakatsha ambtam nuwapa naayani. Yuwashtam shiy taakamchish anshutam nuw taachima. Shiy tsapuntakamchish anoo nuw tsapuntachtamna. Shiy Apanllirish anoo nuw Apanlliritamana.
16 Porém Rute respondeu: — Não me proíba de ir com a senhora, nem me peça para abandoná-la! Onde a senhora for, eu irei; e onde morar, eu também morarei. O seu povo será o meu povo, e o seu Deus será o meu Deus.
17 Mishat, yuwashtam shiy tsipachish anshutam tsap nuw tsipachuri, nuwaa mapchinllinaya. Nuw shiyaa kasakchinaareena, Apanllshapa nuwaa kapung wanichindanaya. Yuwashuri shiy tsiparamchish anshuri nuw shiyaa mbizachima, tárangu,
17 Onde a senhora morrer, eu morrerei também e ali serei sepultada. Que o Senhor me castigue se qualquer coisa, a não ser a morte, me separar da senhora!
18 Noemsha anuritam ndushat arang tsiyatarangiya. Umeenpatarisha ipuneerandsin naataranganaya.
18 Como Noemi viu que Rute estava mesmo resolvida a ir com ela, não disse mais nada.
19 Ashirucha, umeenpat tsimbunshitisin naayarandsin, ngootsish naantach ashkusin, Biringapshat tsap kusatan ashiranganaya. Anshat musásiri yaktash kuskamchusin, yaktashuchsha tputs parangusin, kapung punirustaranganaya. ¿Kiztisin chakshita? ¿Antaati in sur Noemiyaja? tárangusin,
19 E elas continuaram a viagem até Belém. Quando chegaram lá, toda a cidade ficou agitada por causa delas. E as mulheres perguntavam: — Esta é a Noemi?
20 uwshat: Na nuwaa sureetsi Noemiyaa, tárispa, Watam amb átus, Mang' kisa, atuwa. Ashiri na nimun nuwaa sureetsi Mara tángshatssa. Watam Apanll kizpureeru, nuwaa mangeetsi mantsamash wayaranguwa.
20 Porém ela respondia: — Não me chamem de Noemi, a Feliz. Chamem de Mara , a Amargurada, porque o Deus Todo-Poderoso me deu muita amargura.
21 Nuw nimand zaranllpati, mishat ipari tsimbunari naataranguri, itaru natshat, nuwaanitarisha minumarishti kanapeeshinina. Ashiriya, amb ashiranguri, ¿mayaamshitaja nuwaa suri Mang' kisa, táchich? watam Apanll nuwaa waana zandarangu, mangeetsi mantsamash wayaranguwa, tárangiya.
21 Quando saí daqui, eu tinha tudo, mas o Senhor me fez voltar sem nada. Então, por que me chamar de Feliz, se o Deus Todo-Poderoso me fez sofrer e me deu tanta aflição?
22 Amb ashiru, Noem Mowabamand tsap shitungeeshinu, umeenpat Mowabshuchpat kiz Rutpat, Biringashsha tsap kusaranganaya. Tputs mazarish sebaadaa wanus pusakana anpasa.
22 E foi assim que Noemi voltou de Moabe, com Rute, a sua nora moabita. Elas chegaram a Belém quando a colheita de cevada estava começando.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Rute 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.