Romanos 8
Apanlli Kuku (CBUNT) vs NVI
1 Iyaa uru wanimaam waritaktaa, ashiritaa Isusumuncha kamungkini. Isusumand wamin Apanlleem wip kinaranguni, iyaam na waneeshish wanindshtaja.
1 Portanto, agora já não há condenação para os que estão em Cristo Jesus,
2 Apanlleem wip kinakchuni, Apanll Wani taarashishee kaneesich iyaam panakiya. Ashkachu, ndusha Yashinguni iy tiptsirini. Apanll yutaritshishee iyaa itutsku, yutaritshish ndusha iyaa kasikiya. Nduntam tsipats pzurtarich an wanindachiya.
2 porque por meio de Cristo Jesus a lei do Espírito de vida me libertou da lei do pecado e da morte.
3 Sirú ichinguruni Apanllee kamachtamarini payumaam zandarangtaatani, xapoorangini. Yaani kamungamaam pinasarangini. Itaru, Apanll kamungshish taap átu, waana wipaa zanganirangiya. Isus tputseem kinayaru, iyaam kaminni kiyung kachiyarangiya. Iyamand yutaritshishirini tuwapamaam Apanll wipaa tupcharangiya. Isus ursir parungarangu, tsiparangu, iyaam kamungshini ashirangiya.
3 Porque, aquilo que a lei fora incapaz de fazer por estar enfraquecida pela carne, Deus o fez, enviando seu próprio Filho, à semelhança do homem pecador, como oferta pelo pecado. E assim condenou o pecado na carne,
4 Kamachtamareetsi payupana átu, Apanll ashirangiya. Ashiri Apanllsha Wani mangeetsini p'tsih p'tsih ashishtar ashku anoo ayu tuni, Apanlleemsha taakani. Itaru, taarasheetsini sirapchee payukuni, ancha pinasakani.
4 a fim de que as justas exigências da lei fossem plenamente satisfeitas em nós, que não vivemos segundo a carne, mas segundo o Espírito.
5 Watam chiy taarasheetsich sirapchee payukuch, yuw chaana zandkich anootsim payutarchi. Itaru, taarashshee kaneesich payukuch, Apanll zandku anootsim payukchi, watam Apanll Wani chiyaa machkuwa.
5 Quem vive segundo a carne tem a mente voltada para o que a carne deseja; mas quem, de acordo com o Espírito, tem a mente voltada para o que o Espírito deseja.
6 Apanll Wani iyaa mangeetsini p'tsiputstar ashku, machikpaz ashku, anshuri tachitkuni, iyaamsha waneeshish nduncha; mapiyshish iyaam wayakiya; taarashsheemich uru payuchchi. Itaru, chaanamuna wizpuririch taakuch, tsipatsee chaana yachachchee, watam taarashsheetsich kanatsipachchiwa.
6 A mentalidade da carne é morte, mas a mentalidade do Espírito é vida e paz;
7 Yuwaa chaana zandkich anootsimari chinachinaw ashkuch, Apanllee kundartakpaz ashikchi. Anpat uru mapeekuch, Apanllee kuk payukeezich; payumaam pinasakcha.
7 a mentalidade da carne é inimiga de Deus porque não se submete à lei de Deus, nem pode fazê-lo.
8 ¿Ashkich anoo tamaree Apanll kis napach?
8 Quem é dominado pela carne não pode agradar a Deus.
9 — ausente —
9 Entretanto, vocês não estão sob o domínio da carne, mas do Espírito, se de fato o Espírito de Deus habita em vocês. E, se alguém não tem o Espírito de Cristo, não pertence a Cristo.
10 — ausente —
10 Mas se Cristo está em vocês, o corpo está morto por causa do pecado, mas o espírito está vivo por causa da justiça.
11 Tsipakchitaatis, Apanll Waanamun Wani ituyamachintsa; watam Isusoo ituyamaranguwa. Apanll Wani siyash taakinaariya ashiru, siyaa ituyamachiya Apanlli.
11 E, se o Espírito daquele que ressuscitou Jesus dentre os mortos habita em vocês, aquele que ressuscitou a Cristo dentre os mortos também dará vida a seus corpos mortais, por meio do seu Espírito, que habita em vocês.
12 Ashiriya, Apanll iyaa Isuschicheetsini waama tiptsir ínayanllu, ¿mayaamshtaja Yashingush tachitchich? ¿mayaama yutarit taachich? Watam Isus iyaam kaminni kiyung kachiyranguwa.
12 Portanto, irmãos, estamos em dívida, não para com a carne, para vivermos sujeitos a ela.
13 Yutaritanaari taakus, Apanll siyaa kapeetchiya. Itaru, Apanllimun Wizpuririni yutaritshishee izuuru watsta átus, urutamari taatssa.
13 Pois se vocês viverem de acordo com a carne, morrerão; mas, se pelo Espírito fizerem morrer os atos do corpo, viverão,
14 — ausente —
14 porque todos os que são guiados pelo Espírito de Deus são filhos de Deus.
15 — ausente —
15 Pois vocês não receberam um espírito que os escravize para novamente temer, mas receberam o Espírito que os adota como filhos, por meio do qual clamamos: "Aba, Pai".
16 Ashirucha,: Apanlltana wipi, atuni, uwsha Apanll Wani iyash taaku an, zuraktischa, Apanllchichtischa, táchiya iyaatsi.
16 O próprio Espírito testemunha ao nosso espírito que somos filhos de Deus.
17 Ashiri zapshina Apanllish kizpur taachini; kisshaparee taachiniya. Iyaa pachindkeeja nduni. Tatsamooruni Isuspat taachiniya. Watam Apanlltamani wipiniwa. Nish sitarunasish Isusungaz wamin kiyung kachiykuni, uwsha kuskachu, kurak ashiruni Apanllip taachiniya.
17 Se somos filhos, então somos herdeiros; herdeiros de Deus e co-herdeiros com Cristo, se de fato participamos dos seus sofrimentos, para que também participemos da sua glória.
18 Ashiri Isuschichini kiyungutaati kachiykuni, ¿mayaamshtaja mangich mantschich? watam shamangashish taachuwa. Natumari sitarunasish kiyung kachiykiniya; itaru Isus kuskachu, Isuspa Apanllip taakchuni, urutarishaparee kis taachchi.
18 Considero que os nossos sofrimentos atuais não podem ser comparados com a glória que em nós será revelada.
19 Anoom kis kutakaniya iya. Yusur Isus kuskachu, Apanllini wipini uwapat washunand kurak ashiruni taachiniya. Tsapurunasish maachi ichinguru Apanll tinarangu an anoomtam kutakiya.
19 A natureza criada aguarda, com grande expectativa, que os filhos de Deus sejam revelados.
20 — ausente —
20 Pois ela foi submetida à futilidade, não pela sua própria escolha, mas por causa da vontade daquele que a sujeitou, na esperança
21 — ausente —
21 de que a própria natureza criada será libertada da escravidão da decadência em que se encontra para a gloriosa liberdade dos filhos de Deus.
22 — ausente —
22 Sabemos que toda a natureza criada geme até agora, como em dores de parto.
23 Iysha anoomtam kutakaniya. Isus musá kusachpa, nutseemani múchashimash kinangsinda, atiniya. Isusup kárkachuni múchashimasheem iyaa ínachshitaya. ¿Waanaatsi Wani iyash tapshtuyaru, iyaa tamareeja nda wipaam izuuru ínach? Ashiri Apanllip Isuspat kis taachiniya.
23 E não só isso, mas nós mesmos, que temos os primeiros frutos do Espírito, gememos interiormente, esperando ansiosamente nossa adoção como filhos, a redenção do nosso corpo.
24 Waanaatsi Wip ichtaru ituyamarangu, wanutseem múchashimash tinarangu, iyaatssha: Xamachi, Ipari kuskachu anush nutseemis múchashimash tinchintspa, tárangiya. Iysha anuri mangoonkiniya. Ndunnaa nutseemani múchashimash pishtaku, ¿mayaama anoo ngutich kutachich?
24 Pois nessa esperança fomos salvos. Mas, esperança que se vê não é esperança. Quem espera por aquilo que está vendo?
25 Itaru, wand iyaam pishtakiya. Ashirucha, Isus iyaa yamachu anoom kis kutakaniya; nda sambaytakani.
25 Mas se esperamos o que ainda não vemos, aguardamo-lo pacientemente.
26 Ashirucha, Apanll Wani iyaa istakiya nda sambaytamaama. Yaani pinasakaniya. Mishat, Apanllpat tsiyatamaam chiyaa istakiya. Tamantsakuni, ¿Amcheezinee? atuni, Apanll Wani iyaa istakiya. Watam waana Apanllpat minamari mangooz chinakanawa; ashirucha tsiyatamaam kapung yasakiya. Apanllpat iyaam kizpur tsiyatkiya. Chiy anoo chinamaam pinasakchi.
26 Da mesma forma o Espírito nos ajuda em nossa fraqueza, pois não sabemos como orar, mas o próprio Espírito intercede por nós com gemidos inexprimíveis.
27 Itaru, iy mazinamaam pinasakitaatani, Apanllsha anoo mazinakiya. Apanllpat tsiyatku, Apanll Wani iyaam itsinsaru mashkiya, watam mangeetsini yasakuwa. Apanll zandku anootsim Apanll Wani iyaam mashkiya.
27 E aquele que sonda os corações conhece a intenção do Espírito, porque o Espírito intercede pelos santos de acordo com a vontade de Deus.
28 Ndamba yasariniya, yuwaa Apanll waana zandkachu anoo xapoomaam wanindaja. Iyaa waama tiptsir kizpur ipusarangu, iyaa izuuru istakiya. Ashirucha, Isusoo mangoonkuni, Waanaatsi Wan iyash pshtayaru, uwsha iyaa wanasireem izuuru ínachiya.
28 Sabemos que Deus age em todas as coisas para o bem daqueles que o amam, dos que foram chamados de acordo com o seu propósito.
29 Mishat, watam iyaa Apanll wasina yasayaru, iyaa: Ipari Isus tamaka wanasir taaku, ashiritam izuuru wanasir taachinllinpa átu, iyaa ipusirangiya. Ashiri ipuseeru, Isusoom zoonll kinarangini. Iyaa zoonlltaa, itaru Isus iyaatsim wamari kasiriya. Watam uw Apanlliwa.
29 Pois aqueles que de antemão conheceu, também os predestinou para serem conformes à imagem de seu Filho, a fim de que ele seja o primogênito entre muitos irmãos.
30 Sirútamasari iyaa Apanll ipuseeru, Iparimuni Isusumun mangis tatungtsa, táyaru, iysha ayu, táranginiya. Yashingoo tatutseeru, iyaa wipaam ínarangu. Ashirucha, Isus wamin iyaa mangeetsini yararangiya. Sheeru, iyaa: Tputsireetsi ungirtachima; iparpati Isuspat kurakaam ínachima, tárangiya Apanlli.
30 E aos que predestinou, também chamou; aos que chamou, também justificou; aos que justificou, também glorificou.
31 ¿Tamaru Apanll iyaa istaka? Kizpuri istakiya. ¿Chak Apanllpat tatsamooch? Mayaa, Apanll iyaa chinaku, istaku, ¿chakaja iyaa kasiku kasich?
31 Que diremos, pois, diante dessas coisas? Se Deus é por nós, quem será contra nós?
32 ¿Tamareeja Apanll Wipaa Isusoo tsipun nda pachindarangu, iyaam kiyung kachiyeeru tsiparangu, iyaam taarasheemani pachindach? Isusoo chinarangu ashiritam iyaa chinarangu, iyaam taarashshee pachindamaam wanindaja.
32 Aquele que não poupou a seu próprio Filho, mas o entregou por todos nós, como não nos dará juntamente com ele, e de graça, todas as coisas?
33 Apanll iyaa ipusarangu, wipaam ínayaru, ¿chak Apanllee: Tputsirish yutaritssincha, tách? Atitaatssin, ¿tamaree Apanll anoo mazinach? Watam waana mangeetsini yararanguwa.
33 Quem fará alguma acusação contra os escolhidos de Deus? É Deus quem os justifica.
34 ¿Chakaja iyaa waneeku wánich? ¿Antaati Isus iyaa wánich? Watam Isus iyamand yutaritshishirini tsiparanguwa. Tsiparangitaa, itaru yusur támarangiya. Támeeru Apanll kurakaam kizpuri ínayaru, Apanllpatarisha tatsamooru taakiya. Anush Waparpat iyaam tsiyatkiya. Ashiri iyaam wanimaam nduncha tina.
34 Quem os condenará? Foi Cristo Jesus que morreu; e mais, que ressuscitou e está à direita de Deus, e também intercede por nós.
35 ¿Chakaja Isusoo iyaa tuwanlltach? Isus urutari iyaa chinakiya. Kiyung kachiykitaatich, mangich mantsakitaatich, tputs chiyaa tamundakitaa, ¿Apanll nuwaa chinakeeja, tácheezich? Nduni. Marizpata taakuch, zapeertaatich taakuch, tputs chiyaa pachamaam zandkitaa, ¿Apanll nuwaa chinakeeja, tácheezich? Nduni. Isus chiyaa urutari chinakiya; nda ayamtaati kasachiya.
35 Quem nos separará do amor de Cristo? Será tribulação, ou angústia, ou perseguição, ou fome, ou nudez, ou perigo, ou espada?
36 Apanllpanee mang' sirútamasa Apanll p'tseeyaru, uwsha Apanllpat tsiyatarangu, zurku, tárangiya.
36 Como está escrito: "Por amor de ti enfrentamos a morte todos os dias; somos considerados como ovelhas destinadas ao matadouro".
37 Ashiri anuri mangoonangtsa. Chiyaa kiyung yachaktaatssin, Isussha chiyaa ksumish chinaku, wizpuririni panakchu, chiyamarit kasikchi.
37 Mas, em todas estas coisas somos mais que vencedores, por meio daquele que nos amou.
38 — ausente —
38 Pois estou convencido de que nem morte nem vida, nem anjos nem demônios, nem o presente nem o futuro, nem quaisquer poderes,
39 — ausente —
39 nem altura nem profundidade, nem qualquer outra coisa na criação será capaz de nos separar do amor de Deus que está em Cristo Jesus, nosso Senhor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.