Romanos 3
Apanlli Kuku (CBUNT) vs NVT
1 Ashiriya, uwshtisin Utaáshuch yámkusin, nuwaa táchpasinaya. ¿Ashiri iy mayaamaja Utaáshucheem kinarangini? ¿Mayamunaja nutseetsini ktsuparanginee? ngutpariniya ashirangini. ¿Watam Apanll iyaa Utaáshucheetsini wanichu átshawa? táchpasinaya nuwaatsi.
1 Então qual é a vantagem de ser judeu? A circuncisão tem algum valor?
2 Itaru, nuwsha waa: Tárintspa táchparina. Iyaa waneekchitaa, ashiritaa, iyaa Utaáshucheetsini kizpur chinakiya. Watam Apanll iyaatsima waanaatsi kuku kamaniranguwa. Anumand iy Utaáshuchini kasiruni taakini; táchparina.
2 Sim, há muitos benefícios. Em primeiro lugar, aos judeus foi confiada toda a revelação de Deus.
3 Apanll iyaam Utaáshucheemani waanaatsi kuk kamanirangtaa, nda ichinguruni anoo payurangini. Ashpatamani Apanllee kuk kapeetarangtaatini, itaru uwnaa Apanllina uru waanaatsi kuk payukchu, iyaa Utaáshucheetsini uru istachiya. ¿Tamaree nda istach; watam istachima, táranguwa? Itaru, yaantari waa kuk kapeetaranginiya.
3 É verdade que alguns deles foram infiéis, mas isso significa que Deus será infiel?
4 Tputsich ichingurutichcha wayangichirirtichcha, itaru Apanll ngichtareeja. Watam Waana Apanll atuwa;
4 De maneira nenhuma! Ainda que todos sejam mentirosos, Deus é verdadeiro. E as Escrituras dizem a seu respeito: “Será provado que tens razão no que dizes, e ganharás tua causa no juízo”.
5 Itaru, waanari Utaáshuch ngichku nuwaa táchparee; ¿Tamaree Apanll nuwaa wánich? Napa nuw yutarit taakuri, tputssha: Shiy yutarittishcha. Nuwna anoo zandkeezi, táchparee. Ashiriya, nuwamand yutaritshishiri tputs Apanllee kamiran mangoonachpasinaya. Ashiri ¿mayamandaja Apanll nuwaa waneeku wánich? Watam nuwamand tputs Apanllee mangoonkusin, nuw Apanllee istakpaz ashkinawa; Utaáshuch ngichku táchparee nuwaatsi. Itaru, nuwsha táchina;
5 Alguém poderia dizer: “Mas nosso pecado não cumpre um bom propósito, ajudando os outros a verem como Deus é justo? Não é uma injustiça, portanto, Deus nos castigar?”. (Estou seguindo o ponto de vista humano.)
6 Nduni, tárinllpa. An k'kuz sarichimamishcha; ngichizcha anu. Utaáshuch zurkinaari átu, ashiri tsapurunasshuchee ichinguru nduntam wanimaam waritakiya; atina. Itaru, Apanll itsinsaru natstakchu tputsee ichinguru wanichiya, atashina.
6 Claro que não! Se fosse assim, como Deus poderia julgar o mundo?
7 Itaru, uwsha Utaáshuch wandaritam táchparee; Nuwamand yutaritshishiri tputs Apanllee wanasirimshirini kamiran mangoonachparee. Ashkuri, Apanllee ungirtakina. Ashiri ¿mayamandshtaja Apanll nuwaa waneeku wánich? táchparee Utaáshuchi tputsi.
7 Alguém poderia argumentar, ainda: “Mas por que Deus me condena como pecador se minha mentira ressalta sua verdade e lhe traz mais glória?”.
8 Itaru, nuwsha atina; Tputs atinaari ashiru kizpur sarich sarich ashkiya, watam yutaritshish wanasircha atuwa. Yuwamand atana anumand waana Apanll kizpur wanichiya; ¿yapeeja kamungach? Ashpatam tputs nuwaa mangu ngichkusin, Papor: yutaritshish wanasircha mang átcha nuwaa tána. Waani ánteemasa. Nitaati yutarit taakuch, anu wanasireeja. Yuwamand átu anumand Apanll waneekchu, waana yasachinllinpa; atina nuwa.
8 E alguns até nos difamam, afirmando que dizemos: “Quanto mais pecarmos, melhor!”. Quem diz essas coisas merece condenação.
9 Ashiriya, Isuschichis mazinangtsa. Ichinguruni tputsini yutaritanandani taakaniya; nda Apanllee kuk payukaniya. Iy Utaáshuchtaatani piyartachee tputs minamtiyam kasireezini, watam tatsamooruni yutarittamaniwa.
9 Pois bem, devemos concluir que nós, judeus, somos melhores que os outros? Não, de maneira nenhuma, pois já mostramos que todos, judeus ou gentios, estão sob o poder do pecado.
10 ¿Apanll kuk amka?
10 Como afirmam as Escrituras: “Ninguém é justo, nem um sequer.
11 Mang' nduneersin, nuwaatsimari chinamaam nda zandakanaya.
11 Ninguém é sábio, ninguém busca a Deus.
12 Napkuri, ichingurusin yutarit chinaksin mantsir taakana,
12 Todos se desviaram, todos se tornaram inúteis. Ninguém faz o bem, nem um sequer.”
13 Mishat, tputs wayangichirirnandsincha.
13 “Sua conversa é repulsiva, como o odor de um túmulo aberto; sua língua é cheia de mentiras.” “Veneno de serpentes goteja de seus lábios.”
14 Uru tputsee mantsir tsiyatkanaya.
14 “Sua boca é cheia de maldição e amargura.”
15 Natsamamari taakana; páchar sistangat ashkana,
15 “Apressam-se em cometer homicídio;
16 Mishat, uru tputsee kiyung yachakana; nayanikazinllinaja.
16 por onde passam, deixam destruição e sofrimento.
17 Uru kundartarsin taakanaya; nda mapiyrsin taakana.
17 Não sabem onde encontrar paz.”
18 ¿Apanllee chakaja punipuntapu? atusin, mapiyrusin taakanaya,
18 “Não têm o menor temor de Deus.”
19 Ndamba yasartamsa, Utaáshuch tputs ichtaru Apanllee kamachtamarini mazinarangana. Itaru, yasarangitaatssin nda payurangana. Yuwamand yutarit taarangana anumand wanimaam waritakiya. Apanll waneekchu ¿amireeja Utaáshuchshtisin yámchinllina? Ashiritam tputs ichinguru ztaru yutaritanandsin zamarutarusin yámmaam wanindtamtaja.
19 É evidente que a lei se aplica àqueles a quem ela foi entregue, pois seu propósito é evitar desculpas e mostrar que todo o mundo é culpado diante de Deus.
20 ¿Ndusha mangoonkis? Nitaati minamtiyam tputs, Apanll nuwaa kis napchiya, watam kamachtamarinee ichinguru payukinawa; tácheeja. Támaam pinasakcha. Itaru, Apanll kamachtamarini mangeetsich p'tseekiya yutaritshishee yasamaama. Mazinayaruch, Maa, nuw tamakina, táchpachi. Ashiriya, yaanamand yutaritshishirinimandini Apanll iyaa wanichiya.
20 Pois ninguém será declarado justo diante de Deus por fazer o que a lei ordena. A lei simplesmente mostra quanto somos pecadores.
21 Natunaa Apanll wazaree kamankiya. Apanll waantari Isusumand wamin chiyaa yutaritshishireetsich yarkiya. Ashiri mazinangtsa.
21 Agora, porém, conforme prometido na lei de Moisés e nos profetas, Deus nos mostrou como somos declarados justos diante dele sem as exigências da lei:
22 — ausente —
22 somos declarados justos diante de Deus por meio da fé em Jesus Cristo, e isso se aplica a todos que creem, sem nenhuma distinção.
23 — ausente —
23 Pois todos pecaram e não alcançam o padrão da glória de Deus,
24 Nduntaa yaanamand yutaritshishirini tuwaparanguni, Apanll iyaa mangutari istakiya. Waantari mangush chinayaru, Ipari waana tuwapachpa átu, ashirangiya.
24 mas ele, em sua graça, nos declara justos por meio de Cristo Jesus, que nos resgatou do castigo por nossos pecados.
25 Apanll Ísúkirístoo iyaam kamungshini zanganirangiya. Isusoo yasinamun tapamtarangusin, kiyung kachiyeeru, tsiparangiya. Ashirucha, iyaam wanimaam waritaktaa, itaru Isusumun mangini tatkuni, Apanll mangeetsini Isuspat ursiri tachingachu, mapiykiya. Ashiri natunaa tputsini ichinguruni, Yungparipa Apanll iyamand kamini ashirangiya, táchiniya. Sirú Apanll zitaminaa nayanirangu, natumasamaam mangutari yutaritshishee naparangiya.
25 Deus apresentou Jesus como sacrifício pelo pecado, com o sangue que ele derramou, mostrando assim sua justiça em favor dos que creem. No passado ele se conteve e não castigou os pecados antes cometidos,
26 Itaru, natpurumsha iyaam Apanll tputsee ichinguru yarap átu, Isusoo tsipamaam zanganirangiya. ¿Ndunnaariya Isus tsiparangu, ashireeja chiyaa mangeetsich yarach? Ashiriya, chiy Isusumun mangich tatkuch, Isusumand wamin Apanll chiyaa yutaritshisheetsich izuuru kapeetkiya. Ashiri waneeshi izuuru mapiykaniya yuwamand iyaam tsiparangu anumanda.
26 pois planejava revelar sua justiça no tempo presente. Com isso, Deus se mostrou justo, condenando o pecado, e justificador, declarando justo o pecador que crê em Jesus.
27 Isusumun mangini tatkuni, Apanll iyaa yutaritshishirini izuuru mbizakiya. ¿Ashiri: Apaa, nuwaa kis napangandama, watam k'keetsish kamachtamareetsish izuuru payuranginawa; táchich? Nduni, támaam pinasakiya; watam xapookaniwa. Yuwamand Isusumun mangini tatkini anumand iyaa yutaritshishirini izuuru kapeetkiya.
27 Podemos então nos vangloriar de ter feito algo para sermos aceitos por Deus? Não, pois nossa absolvição não vem pela obediência à lei, mas pela fé.
28 Tputs Apanllee kuk izuuru payumaam pinasakanaya. Ashiri Apanllimun kamachtamarini mangini tatumaam nduncha. Itaru, tputs Isusoo mangoonku, anootscha Apanllsha izuuru kis chinakiya. Ashirucha, anuri chinangtsa.
28 Portanto, somos declarados justos por meio da fé, e não pela obediência à lei.
29 Mazinangtsa; ¿nitaati Apanll Utaáshucheetsimani chínak? tputsee ichinguru ztaru chinakiya;
29 Afinal, Deus é Deus apenas dos judeus? Não é também Deus dos gentios? Claro que sim!
30 tatsamooru chinakiya. Utaáshuchini Isusumun mangini tatkuni, Apanllsha kis napkiya iyaatsi. Piyartachsha tputs Isusumun mang' tatkinaariya, ksatam napkiya. Ashiri waanandari chinakiya.
30 Existe um só Deus, e ele declara justos tanto judeus como gentios somente pela fé.
31 Itaru, siysta: Isusoo mangoonkuni, Apanllee kamachtamarini yuw Móysisarini kamachtarangu anu ¿mayaama payuchich? Kpitanda átcha; táchpasa. Watam nda Apanllimun kamachtamarini kamungachchiwa; táchpasa. Itaru, támana tárintspa. Isusoo mangoonkuch, aranginasha Apanllee kamachtamarini payuchchi; ancha kizpur wanasiri atashina.
31 Então, se enfatizamos a fé, quer dizer que podemos abolir a lei? Claro que não! Na realidade, é só quando temos fé que cumprimos verdadeiramente a lei.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.