Mateus 22
Apanlli Kuku (CBUNT) vs NVT
1 Utaáshuch urkari, misha Parísiypanshuch táyaspatash wand Isusoo mazinarangusin, Isussha minootstam tsiyatssee kamanirangiya mang' p'tsimaama.
1 Jesus lhes contou outras parábolas. Disse ele:
2 Apanllish pshtumaam yanintspa; tárangiya. Napa: kurak wip kizaa yamapi átu, waparsha tputsee zapan yambirangu katungamaama. Ashiriya, ichinguru yararangu,
2 “O reino dos céus pode ser ilustrado com a história de um rei que preparou um grande banquete de casamento para seu filho.
3 muchchureetssha: Tputsee na kuruzushinints. Kayun zamamtaruni, kis katungpani, átcha táshintsa; tárangiya. Táyaru, muchchuree zanganirangiya. Naateersin, tputsee kuruzurangana yuw yambirangana anootsi. Itaru, ichingurusin ngataranganaya.
3 Quando o banquete estava pronto, o rei enviou seus servos para avisar os convidados, mas todos se recusaram a vir.
4 Ashiri kuraksha ¿Mayaamshta ashik? táyaru, wasundurureetssha: Siysa kuruzushinints tputseetsi. Na waritayanlltanda katungamaama áttanda tángtsa. Wakaraa pacharangiya. Opeejaatstam pacharangiya. Ichinguru na yareenlliya. Ashiri naani shambateeni, watam ipari kizaa yamachuwa átcha, táshinints; tárangiya. Táyaru, wasundurureetssha zanganirangiya tputsee kuruzumaama.
4 “Então ele enviou outros servos para lhes dizer: ‘Já preparei o banquete; os bois e novilhos gordos foram abatidos, e tudo está pronto. Venham para a festa!’.
5 Itaru, tputssha wand ngatarangana. Min tputs, Pinasaktana. Mzats tirutama, áttanda tángcha; tárangiya. Mishat, tputs, Pinasaktana. Nuw maachi paxanxatama átcha tángcha; táyaru, ngatarangitamta.
5 Mas os convidados não lhes deram atenção e foram embora: um para sua fazenda, outro para seus negócios.
6 Mishat, tputs tsiyantarangu, wasundururee putayarusin, ashpatam pacharangana.
6 Outros, ainda, agarraram os mensageiros, os insultaram e os mataram.
7 Ashiriya, wasundurursha waptam kurakap kanapeersin, kamanirangana. Ichinguru ngatkanaya, tárangana. Kuraksha kizpur tsiyantarangiya. Wasundururee ichinguru kuruzurangu, Tputs yutarit ashirangu anoo pchashinints. Pangoo tiruyarus ksangints; táyaru, zanganirangiya. Wasundurursha naataranganaya.
7 “O rei ficou furioso e enviou seu exército para destruir os assassinos e queimar a cidade deles.
8 Wasundurursha naateersin, kuraksha muchchureetsi: Katungats taarcha zapani. ¿Chakaja anoo katungeech? Tputs nuw yambirangi an ngatkanawa. Ashiri nuwash pangi ayamtaati pshtuchazinllinaja, ndambaree.
8 Disse a seus servos: ‘O banquete de casamento está pronto, e meus convidados não são dignos dessa honra.
9 Ashiri siy yaktash tputsee kuruzushinints. Ngootsish ichinguru nachungashintsa. Yuw tputs pakis anoo yamangtsa. Kurak Naani; nuwash katungpani átcha, táshini; tárangiya.
9 Agora, saiam pelas esquinas e convidem todos que vocês encontrarem’.
10 Muchchursha shitungeersin, tputsee zapan putarangana. Wanasir tputs, yutaritaatstaa tputs yuwaa parangana anoo ichinguru yambirangana. Naani nuwash katungeeni áttanda átcha kuraka, tárangana. Tputssha kurakash pang' kuseersin, pangusish tputs tatsitarangiya.
10 Então os servos trouxeram todos que encontraram, tanto bons como maus, e o salão do banquete se encheu de convidados.
11 Ashiri shaniyarang'sin, kuraksha pangusshutam pshturangiya. Tputspat tsiyatku, min tputs watunir sarunpata parangiya. Ndatuma kurakap pang' naachu, waanaatsi nda yararangiya.
11 “Quando o rei entrou para recebê-los, notou um homem que não estava vestido de forma apropriada para um casamento
12 Ashiri kuraksha: Amikoo, ¿mayaamsha nuwash pangi tsarunpat shiy pshtuksha? ¿Shaanaatsi mayaamsha nda wanasiri yararangsha? tárangiya. Tputssha pazirangu tsiyatarangeeja.
12 e perguntou-lhe: ‘Amigo, como é que você se apresenta sem a roupa de casamento?’. O homem não teve o que responder.
13 Kuraksha muchchuree: Nee tputs uts kamuriyarus, uweetstam kamuriyarus, piy tapish kpitashinints, yuwash tputs kiyung kachiyku tanukana anshu, tárangiya kuraka.
13 Então o rei disse: ‘Amarrem-lhe as mãos e os pés e lancem-no para fora, na escuridão, onde haverá choro e ranger de dentes’.
14 Apanllish pshtumaam ashikpaz ashchitamparee. Apanll tputsee zapan yambikiya. Itaru, machin tputs mang' p'tseeku Apanllush pshtuchinllinaya, tárangiya Isusu. Táyaru, natumasina tayapstamaam kasarangiya.
14 “Pois muitos são chamados, mas poucos são escolhidos”.
15 Putam Parísiypanshuchsha táyaspatash Isusoo kuk mazinayarusin, Iyaa yutarit tsiyatkiya, tárangana. Washunand shaniyeerusin, Isusoo tupchayani, tárangana. Isus Romshuchee urkar yutarit tsiyatkinaariya, tupchamaam kamiranparee. Ashiri Isusoo mamarpayani, tárangana.
15 Então os fariseus se reuniram para tramar um modo de levar Jesus a dizer algo que desse motivo para o prenderem.
16 Ashiriya, kurakaa Herodes tiptsiree kuruzurangana Isusup zanganimaama. Kurakaa yutarit tsiyatku, Herodes tiptsir mazinakchu, tsiyantachpasinaya, tárangana. Ashiri Parísiypanshuchsha táyaspatash, Herodesarinpat tiptsir ipuneersin naayarandsin, Isusush kusarangana. Kuseersin, apinlliri Isusoo masharangana; Mayistoroo, shiyaa yasaktanicha. Shiy wanasirtishcha. Shiy itsinsarush uru kamaniksha, mang tamapingakchu, tárangana. Ngutish tputsee wach napkeezish. ¿Nitaati shiy tputsee punirustakush, tamamarparush, kamankeezish? nda. Shaana itsinsaru Apanlleetsiri kuk kamaniksha.
16 Enviaram alguns de seus discípulos, junto com os partidários de Herodes, para se encontrarem com ele. Disseram: “Mestre, sabemos como o senhor é honesto e ensina o caminho de Deus de acordo com a verdade. É imparcial e não demonstra favoritismo.
17 Ashiri iyaa itsinsarush kamaningcha; ¿Romshucheem urkari uru kurikee tuwapat tuwapat ashkachuni waritcheeja? ¿Amaksha shiya? tárangiya.
17 Agora, diga-nos o que o senhor pensa a respeito disto: É certo pagar impostos a César ou não?”.
18 Itaru, Isus tputsee mang' natstarangu, tputseetssha: Yutarittischa siya. ¿Mayaamsha nuwaa tamapingaksa? tárangiya.
18 Jesus, porém, sabia de sua má intenção e disse: “Hipócritas! Por que vocês tentam me apanhar numa armadilha?
19 Romshuchee yámandanda; tárangu, yáyarusin, urkiri yámandayarusin,
19 Mostrem-me a moeda usada para pagar o imposto”. Quando lhe deram uma moeda de prata,
20 Isussha masharangiya; ¿Chak wani? ¿Chak yandamarini ini? tárangiya.
20 ele disse: “De quem são a imagem e o título nela gravados?”.
21 Herodesarinsha tiptsir: Presidenttanda wani, táyarusin, Isussha: Ashiri presidentee tinamarini waamatam panangcha, yuwaa ashpamari pananganda átu anootsi. Apanllee wintsir Apanlleemaritam panangcha táyaru, kasarangiya.
21 “De César”, responderam. “Então deem a César o que pertence a César, e deem a Deus o que pertence a Deus”, disse ele.
22 Tputssha Isusoo kuk mazinarangusin, kapung punirustarangana, ¡Tamaru yasaka! Anoo kasimaam wanindaja, táyarusin, waptam urkarip kanapurangana.
22 Sua resposta os deixou admirados, e eles foram embora.
23 Natumatam zari Satúsiypanshuch táyaspatash: Ashiri na iyshapa; tamapingamaam yachchinipa, atusin, Isusungaz naatarangana. Satúsiypanshuch tputs kukoo nllitaritamash chinakana. Tputs tsipakchu, watstamamari pastachiya. Chiy yusur támcheezich, ndambaree, atusin anuri kuk chinakana. Ashiri Isusush kuseersin, masharangana;
23 No mesmo dia, vieram a Jesus alguns saduceus, líderes religiosos que afirmam não haver ressurreição dos mortos,
24 Mayistoroo, ¿mangishish maya chinaksha? ¿Kaapanaareeja chiy yusur támcheezich? ¿Amaksha shiya? Ashiri mazinangcha; Móysisarinee kuk ateeja; Tputs wipashartanaari tsipakchu, zoonllsha mashindoo máshinllee yamachpa, zoonlleem wip tinamaama, átcha Móysisarini kuku. Ashiriya, tsiyatssis kamanchinllpa; mazinangcha.
24 e perguntaram: “Mestre, Moisés disse: ‘Se um homem morrer sem deixar filhos, o irmão dele deve se casar com a viúva e ter um filho, que dará continuidade ao nome do irmão’.
25 Iyashuch zoonllin tsimbun matayaru taarangana. Wachinsha kizaa yamayaru, wipashari tsiparangiya.
25 Numa família havia sete irmãos. O mais velho se casou e morreu sem deixar filhos, de modo que seu irmão se casou com a viúva.
26 Zoonllsha mashindoo máshinllee yamayaru, wipashartatam tsiparangiya. Zoonllin ichingurusin tsimbun matayaru ashirangtamsincha. Kizaa yamayarusin, wipashartanand tsiparangana ichinguru.
26 O segundo irmão também morreu, e o terceiro irmão se casou com ela. E assim por diante, até o sétimo irmão.
27 Sheeru, kizsha mipshiritam tsiparangiya.
27 Por fim, a mulher também morreu.
28 Ashiriya, Apanll tputsee yusur ituyamakchu, ¿tamamaamaja wazaranll yámach? watam wazaranllin tsimbun matayaru taaranguwa. Natu, shiyshta kamaningcha; tárangana.
28 Diga-nos, de quem ela será esposa na ressurreição? Afinal, os sete se casaram com ela”.
29 Isussha yámeeru, tárangiya; Siy Apanllee kuk yasareezis. Apanllee wizpuririni ituyamaam yasartamtazis. Ashirucha, itsinsarus nda tsiyatkis.
29 Jesus respondeu: “O erro de vocês está em não conhecerem as Escrituras nem o poder de Deus,
30 Apanll chiyaa ituyamakchu, kizaa yamacheezich, ndambaree. Tputs kizaa panacheeja, ndambaree. Taarashich nllitaritshapa payuchchi. Apanll wasundurur yuw kanindap taakana an tamapari ashtachtamchi.
30 pois, quando os mortos ressuscitarem, não se casarão nem se darão em casamento. Nesse sentido, serão como os anjos do céu.
31 Siy Apanllee kuk natstakitaatis, nda mangoonaksa. Apanll tputsee izuuru ituyumakiya. Yuwaa Apanll Móysisarinee kamanirangu anoo nda chinakis;
31 “Agora, quanto a haver ressurreição dos mortos, vocês não leram a esse respeito nas Escrituras? Deus disse:
32 Nuwamaricha Apanlli, tárangiya. Sirútama shiy zitaminarish nuwaa chinaranganaya: Aprahamarini, misha Isaakarini, misha Akoparini kizpur chinarangana. Nuwtanda tputsiri, tárangiya Apanlli,
32 ‘Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó’. Portanto, ele é o Deus dos vivos, e não dos mortos”.
33 Tputs zapan Isusoo kuk mazinayarusin, ¡Tamaru tayapstaka! Uwaam xapoomaam wanindaja, tárangana.
33 Quando as multidões o ouviram, ficaram admiradas com seu ensino.
34 Mang tputs Parísiypanshuchee táyaspatashi kamanirangana. Satúsiypanshuch táyaspatash xapoorangitamsina. Isusoo kasimaam wanindaja, mang, tárangana. Itaru, Parísiypanshuchsha táyaspatash Satúsiypanshuchip naateersin, Kayunu, washunanda Isusoo kasiyeeni, tárangana.
34 Sabendo os fariseus que Jesus tinha calado os saduceus com essa resposta, reuniram-se novamente para interrogá-lo.
35 Ashiri Móysisarinee kuk yasampan tputs ipusarangsin, Isusup zanganirangana.
35 Um deles, especialista na lei, tentou apanhá-lo numa armadilha com a seguinte pergunta:
36 Kuseersha, Isusoo masharangiya; Mayistoroo, shiy Móysisarinee kamachtamarini yasaksha ichinguru. Ashiri kamaningandama; kamachtamarini zapan taariya, itaru minamari taariya yuw ichinguroo kasiru anu. ¿Ashiri maya anu? tárangiya.
36 “Mestre, qual é o mandamento mais importante da lei de Moisés?”.
37 Isussha: Zuraktishcha, tárangiya. Kamachtamarini wamari kasiru taariya. Ateeja;
37 Jesus respondeu: “‘Ame o Senhor, seu Deus, de todo o seu coração, de toda a sua alma e de toda a sua mente’.
38 An kamachtamarini wamari kasiriya. Anoo Móysisarini ichtaru kamachtarangiya.
38 Este é o primeiro e o maior mandamento.
39 Minu kamachtamarini taaritamta;
39 O segundo é igualmente importante: ‘Ame o seu próximo como a si mesmo’.
40 Apanlleetstam kapung chinakus, tputseetstam kapung chinakus, ashkus Móysisarinee kamachtamarini ichinguru payuksa. Apanlleetstam kamanimapanee kuk ichinguru payuktamsa, tárangiya Isusu.
40 Toda a lei e todas as exigências dos profetas se baseiam nesses dois mandamentos”.
41 Isus táyaru, Parísiypanshuch táyaspatash ndatuma naarsin, wand shaneersin,
41 Então, rodeado pelos fariseus, Jesus lhes fez a seguinte pergunta:
42 uwsha Isus masharangiya; Apanll sirú, Nuw tapachindampanee zanganchima, táyaru, ¿chakaatseeja wip tsiyatarang? ¿Siy anoo amaksa? tárangiya Parísiypanshuchee táyaspatasheetsi. Parísiypanshuchsha: Kurak Dapiyarinchichcha wipa, tárangana.
42 “O que vocês pensam do Cristo? De quem ele é filho?”. Eles responderam: “É filho de Davi”.
43 Ashiri Isussha: Itaru, mazinangtsa; Apanll Wani Dapiyarineetsini mangoo p'tseeyaru, yandarangiya. Ashiri wayasee yandarangiya. Tapachindampanee yuw kuschu anoo kamanku, yandaku, Nuwcha kurakari, tárangiya tapachindampaneetsi. Watam atuwa;
43 Jesus perguntou: “Então por que Davi, falando por meio do Espírito, chama o Cristo de ‘meu Senhor’? Pois Davi disse:
44 Apanll Taarashipan nuwaa kurakari, waanaatsi ipusamarini, tárangiya;
44 ‘O Senhor disse ao meu Senhor: Sente-se no lugar de honra à minha direita até que eu humilhe seus inimigos debaixo de seus pés’.
45 Dapiyarinsha tapachindampanee: Nuwcha kurakari, tárangiya. ¿Nitaati tputs waanaatsi tiptsiri, nuwcha kurakari átar? nduni. Ashiri nllitaritchichtamparee tputsiya. Apanllparee Wipaya, átana, tárangiya Isusu.
45 Portanto, se Davi chamou o Cristo de ‘meu Senhor’, como ele pode ser filho de Davi?”.
46 Isus ántaru, nda minamtiyam tputs yámarangiya. Zamarangana ichinguru. Mishat, ndusha anumun tsiyatarangana.
46 Ninguém conseguiu responder e, depois disso, não se atreveram a lhe fazer mais perguntas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.