Mateus 16
Apanlli Kuku (CBUNT) vs NAA
1 Minush zari Parísiypanshuch táyaspatash tputs, Satúsiypanshuchtam táyaspatashi, Isusoo yachayani. ¿Kamapa Apanllee yutarit tsiyatchiya? atusin, Isusup naatarangana. Kuseersin, Isusoo masharangana. Kanindap shiy wizpurirish yámandanda. Na pangpani, tárangana.
1 Os fariseus e os saduceus se aproximaram de Jesus e, tentando-o, pediram-lhe que lhes mostrasse um sinal vindo do céu.
2 Isussha yámarangu, ¿Mayaamsha nuwaa átssa? Kanindush wanip natstamaam yasaksa. Itaru, nuwaa natstamaam ngataksa, tárangiya. Zari pshtukamach kanindap napeerus, Pa, pu zar zatachparee watam kanind chumbeepiwa, átus anoo natstaksa.
2 Mas Jesus respondeu:
3 Mishat, tarasitamsha kanindaa napeerus, Msas chumbeepiwa. Sin sinapi átcha, atitamsa. Siy wanip yasaksa. Kanindaa yasakitaateesa, itaru yuw Apanll sirú kamanirangu anoo: Iparee zanganchima, táranguwa, anoo nda mangoonaksa. Nuwaa nda natstaksa. Apanllee kuk chinakaniya atitaateesa, nda mangoonaksa.
3 E, pela manhã, vocês dizem: “Hoje teremos tempestade, porque o céu está de um vermelho sombrio.” Na verdade, vocês sabem interpretar a aparência do céu. Então como não são capazes de interpretar os sinais dos tempos?
4 Yutarittischa. Nda Apanllee itsinsaru chinaksa. Anumand Kanindap siy wizpuririni yámandanda, átssa. Itsinsaru mangoonamaam zandkinaareesa ashiri Jonasarinee kuk mangoonangtsa, watam Jonasarini támakpaz ashiranguwa. Nuwsha ashchitamparina. Aranginasha Apanllee wizpuririnee yámandamaam wanindaja, tárangiya Isusu. Táyaru, kasarangu, naatarangiya.
4 Uma geração perversa e adúltera pede um sinal, mas nenhum sinal lhe será dado, senão o de Jonas. E, deixando-os, Jesus se retirou.
5 Isussha iyapat wipunashpatini musshutam kiteeruni, iysha iyaanpata tsiyatkuni, Maha; pangaa nda yushindaranginiwa. Mbizaranginiwa, táranginiya.
5 Ora, tendo os discípulos passado para a outra margem do lago, esqueceram-se de levar pão.
6 Isussha: Mazinangtsa; Parísiypanshuch táyaspatash, misha Satúsiypanshuchtam táyaspatash tpootshishee chinarintspa; paptsa; tárangiya.
6 E Jesus lhes disse:
7 Iysha: ¿Mayaamaja iyaa át? tárangini. Pangaa mbizarangini ndush anumandpa atiya, tárangini.
7 Eles, porém, começaram a discutir entre si, dizendo: — Ele diz isso porque não trouxemos pão.
8 Itaru, Isussha iyaa k'kini waana yasarangu, ¿Tamari nuwaa kuki nda mangoonaksa? Pangaa tsiyatkeezi. ¿Nitaati katungtsimun mangi mantsakeezi? tárangiya.
8 Jesus percebeu isso e perguntou:
9 ¿Ndusha chinakis? ¿Nuw pangapat zameetpata wanip tputseem martarangina? ¿Ndush zameetpata milo? ¿Wanip tsumboo katuchim yarangsa? ¿Tamasha musásiri mbizaksa? Nuw pangaa kamiran izapaneekina.
9 Vocês ainda não percebem, nem se lembram dos cinco pães para cinco mil homens e de quantos cestos vocês recolheram?
10 Mishat, pangapat tsimbun matayaru, ¿wanip tputsee martaranginawa? ¿ndusha ipunpunar milo? ¿Mishat, katuchimtam tsumb wanip yarangsa?
10 Nem dos sete pães para os quatro mil e de quantos cestos vocês recolheram?
11 ¿Ashiri mayaamsha nda mangoonaksa? Pangaa pishtaku anoo tsiyatkeezi. Parísiypanshuch táyaspatash misha Satúsiypanshuch táyaspatashtam kuk ngichizpat kiseeru tayapatakana; tputs ashku anoo pangpaz tpootamamshi ashkiya. Anootspaz ashiru tsiyatkuri atina, tárangiya Isusu.
11 Como não compreendem que eu não estava falando com vocês a respeito de pães? Tenham cuidado com o fermento dos fariseus e dos saduceus.
12 Ashiri iysha mangoonaranganiya. Pangatseeja tpootamamshi tsiyatak, nda. Parísiypanshuchee táyaspatashee kuk, misha Satúsiypanshuchee táyaspatashee kuk yuwaa ngichizpat kiseeru kamankana anootspa Isus atiya, tárangini. Paptsa; mazinarintspa; tárangiya. Ashiri mangoonaranganiya.
12 Então entenderam que Jesus lhes tinha dito que tivessem cuidado não com o fermento usado no pão, mas com a doutrina dos fariseus e saduceus.
13 Anumunsha zapish káyaruni, tsap Sesár-Felipish sura kusaranganiya. Anush kusaranguni, iy Isuspat ipunaranguni, Isussha iyaa masharangiya; ¿Piyartach tputs nuwaa amkanaya? tárangiya. Yuw Apanll tputseem kinarangu anu, ¿ndusha át nuwaatsi? tárangiya.
13 Indo Jesus para a região de Cesareia de Filipe, perguntou a seus discípulos:
14 Ashiriya, iysha; Ashpatam tputs shiyaa: Wangarineezuwa ichumampani támeeshiniwa, átssincha. Itaru, ashpatam shiyaa: Zitaminazuwa támeeshiniwa; Apanllee kuk sirútama kamantaru anuzuwa. Ashpatam Elíyasarinparee, shiyaa átssincha. Nduntaati ashiru, Jeremiyasarinparee, átssincha shiyaatsi, táranginiya.
14 E eles responderam: — Uns dizem que é João Batista; outros dizem que é Elias; e outros dizem que é Jeremias ou um dos profetas.
15 Ashiriya, Isussha: ¿Siystawa; nuwaa chakand átssa? ¿Nuw tamamazi? tárangiya.
15 Ao que Jesus perguntou:
16 Ashiri Simsha, Jonasarini wipa, Pitortam suru, Isusoo yámarangu: Shiy Apanlltishcha Wipish; Apanlltishcha Ipusamarini yuw sirú kuschiya, tárangana ántishcha shiya, tárangiya.
16 Respondendo, Simão Pedro disse: — O senhor é o Cristo, o Filho do Deus vivo.
17 Isussha Pitorootsi: Simoo, Apanll shiyaa kizpur chinakiya, tárangiya. Tputseeja shiyaa kamanirangu, nduni. Itaru, nuw Apari shiyaa mangish p'tseerangu, na nuwaa mangooneerush natstaksha. Nuw Apari kanindap taaku, tputsee ichinguru natstakiya.
17 Então Jesus lhe afirmou:
18 Ashiri Pitoroo, nuw shiyaa atashina; tputssha shiyamun kukish nuwaa mangoonkusin, tputsireemi ínchima. Yashing' tputsireetsi kiyung yachaktaa, tpachingachima tákchitaa, tputsireetsi kasimaam pinasachiya. Nuw tputsiri wamari kasiru taachinllinaya.
18 Também eu lhe digo que você é Pedro, e sobre esta pedra edificarei a minha igreja, e as portas do inferno não prevalecerão contra ela.
19 Ashiriya, shiysha tayaspatampaniri taangcha. Tunareetstaata tayaspatangcha. Tputs ichinguru na Apanllush tachitamaam waritayanllcha, tángcha. Nuw tputsireemi ksutamapani wayachinllpa. Apanll shingcha átcha shiyaatsi. Tputs mantsir taaku, Nuw Apanllchichtana atitaa, mantsir taaku, ashiri shiysha: Watsta shiynaari, tángcha. Tputs wanasiri taaku, shiysha kis napangcha. Apanll shiyaa ksutamapaneem ipusarangiya. Ashiri shingcha; tárangiya Isusu.
19 Eu lhe darei as chaves do Reino dos Céus; o que você ligar na terra terá sido ligado nos céus; e o que você desligar na terra terá sido desligado nos céus.
20 Pitorootssha táyaru, iyaatssha: Itaru, natumasamta tputsee kamanintspa; Isus Apanllcha Ipusamarini tárintspa; tárangiya.
20 Então Jesus ordenou aos discípulos que não dissessem a ninguém que ele era o Cristo.
21 Ashiri anumunsha Isus iyaa waanaatsi watsipunu kamanimaam chtarangiya. Irusarinap naachima, tárangiya. Anush kuseeruri, tputs nuwaa kiyung yachachinllinaya. Iyashuch wachinarini urkari, mishat Móysispaniri wirkari kamanimapani, aship nuwaa kiyung yachachinllinaya. Sheeru, nuwaa tupchachinllinaya. Itaru, zar tuchparinshini Apanll nuwaa ituyamachindanaya, tárangiya iyaatsi.
21 Desde esse tempo, Jesus começou a mostrar aos seus discípulos que era necessário que ele fosse para Jerusalém, sofresse muitas coisas nas mãos dos anciãos, dos principais sacerdotes e dos escribas, fosse morto e, no terceiro dia, ressuscitasse.
22 Pitorsha Isuspat pakich arapinlltama naateeru nambarangiya. Apanll shiyaa izuuru pachindkiya. Tputs shiyaa ashchazinllinaja, tárangiya Isusootsi.
22 Então Pedro, chamando-o à parte, começou a repreendê-lo, dizendo: — Que Deus não permita, Senhor! Isso de modo nenhum irá lhe acontecer.
23 Isussha yámarangu; Yuwari Apari átu anuri ashchima. Yashing' tamapari ashiru nuwaa tamundaksha. ¿Mayaamsha nuwaa pachindaksha shiya? tárangiya. ¿Mayaamsha nuwaam xarashish wayamaam zandaksha? Siy tputs ashiritam chinaksha. Itaru, yuw Apanll chinaku anoo shiy nda chinaksha, tárangiya.
23 Mas Jesus, voltando-se, disse a Pedro:
24 Isus táyaru, iyaatssha: Nuwash tachitamaam zandkus, saanaatsi taarashis chinarintspa. Nuwamand kamini tsipaneetsis pchindintspa; nuwash izuuru tchitangasindama; tárangiya.
24 Então Jesus disse aos seus discípulos:
25 Tputs waanaatsi tapachindapi átu, yashingup naachiya; izuuru tsipachiya. Itaru, nuwamun kamini watsipunootstaa nda pachindku, urutamari taachiya.
25 Pois quem quiser salvar a sua vida a perderá; e quem perder a vida por minha causa, esse a achará.
26 Tputs maachi ichinguru payukinaari, itaru nuwaa nda mangoonku, ¿antaati anpataja kamungamaam taar? nduni. Tsipakchu, yashingup naachiya. ¿Antaati Apanllish pshtumaam kurikpat pshtucheeja? ndambari. Izuuru pinasakiya.
26 De que adiantará uma pessoa ganhar o mundo inteiro e perder a sua alma? Ou que dará uma pessoa em troca de sua alma?
27 Nuw natuma tputseem kinaranguri, itaru yusur kuskachuri, 'sinush kizpur kuschina. Aparpati wasundururi kuschina. Kuskachuri, tputsee nuwash tachitkachu anoo izuuru yamachima. ¿Itaru, tputs nuwaa ngatarangu anoo tamari yamachi? Yashingup zanganchina.
27 Porque o Filho do Homem há de vir na glória de seu Pai, com os seus anjos, e então retribuirá a cada um conforme as suas obras.
28 Itaru, mazinangtsa nuwaa kuki; siy nuwaa mazinakus, itaru ndatuma tsiparus, ashpatamtis Apanllee taárash pangachpasa, tárangiya Isusu iyaatsi.
28 Em verdade lhes digo que, dos que aqui se encontram, existem alguns que não passarão pela morte até que vejam o Filho do Homem vir no seu Reino.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.