Marcos 12
Apanlli Kuku (CBUNT) vs VC
1 Tsiyatssis nllitarit kamanchintspa mangeetsis p'tsimaama; mang, tárangu.
1 E começou a falar-lhes em parábolas. Um homem plantou uma vinha, cercou-a com uma sebe, cavou nela um lagar, edificou uma torre, arrendou-a a vinhateiros e ausentou-se daquela terra.
2 Wanuspas waritachu, muchchuree kamachtarangiya. An muchchur k'kuzee kamanimapanimuncha. Tsapunpi kuseerush, tputsee mashangcha; Iy paturunarini wanus p'sashinints táyacha; nuwaam yátancha áttanda táncha; mang, tárangiya.
2 A seu tempo enviou aos vinhateiros um servo, para receber deles uma parte do produto da vinha.
3 Muchchursha k'kuzee kamanimapan kuseeru, tputssha muchchuree pzkookatarusin, mangusha xunarusin waptam zanganirangana upaturunaripi.
3 Ora, eles prenderam-no, feriram-no e reenviaram-no de mãos vazias.
4 Upaturunarsha anoo pakeeru, muchchuree misha zanganirangiya. Kuseeru, tputssha muchush kizpur tiyá tiyá shitar ashirangana. Kiyung yacharangu, ipazayaru, yusur xunartam, kusarangiya.
4 Enviou-lhes de novo outro servo; também este feriram na cabeça e o cobriram de afrontas.
5 Yusur misha zanganirangiya. Kuskamchu, tputssha anoo pacharangshita. Upaturunarsha misha zanganta zanganta ashkitaa, tputsee ashpatam pzkoorangana; ashpatam pacharangana.
5 O senhor enviou-lhes ainda um terceiro, mas o mataram. E enviou outros mais, dos quais feriram uns e mataram outros.
6 Ashiri upaturunari kuzizimun wipaatssha zanganirangiya. Minumtaatstaa kizpur chinaki anu kuskachu, chinachpasinaya; táyaru, mang wipaa zanganirangiya.
6 Restava-lhe ainda seu filho único, a quem muito amava. Enviou-o também por último a ir ter com eles, dizendo: Terão respeito a meu filho!...
7 Itaru, wipsha kuseeru, tputssha: Papcha; paturun wip naanllpa; mang, tárangana. Iy paturunarini tsipakchu, wipsha iyaatsim kasiruneepa. Pachayaruni, kapeeteeni. Taringsi; mang táyarusin,
7 Os vinhateiros, porém, disseram uns aos outros: Este é o herdeiro! Vinde, matemo-lo e será nossa a herança!
8 wipaatssha putayarusin pachayarusin, chapungupshat pshiyreersin kapeetarangana.
8 Agarrando-o, mataram-no e lançaram-no fora da vinha.
9 Ashiriya, upaturunarsha zapishsha kuskachu, ¿tamacheeja? Maya; waana kuskachu, tputsee yutarita anootsi chingayaru, tputseetssha nllitarit: Siysa ksutangints, táchparee. Ashipaz ashchiya Apanlli, siyaa atashina.
9 Que fará, pois, o senhor da vinha? Virá e exterminará os vinhateiros e dará a vinha a outro.
10 Siysa Apanllee kuk natstakitaatis, itaru nda mangoonaksa. ¿Nitaati Apanll kuk mangu át? nda. Waanaatsi Ipusamarini tsiyatku, tárangiya;
10 Nunca lestes estas palavras da Escritura: A pedra que os construtores rejeitaram veio a tornar-se pedra angular.
11 Apanlltanda ashirangu atuni,
11 Isto é obra do Senhor, e ela é admirável aos nossos olhos {Sal 117,22s}?
12 Ántaru anoo kurak mazinarangusin, mang kizpur tsiyantarangana. Isus iyaatspari atiya; tárangana. ¿Isusoo tamayareezich putayachich? atitaatssin, tputsimun xarak'sin, nda putaranganaya. Ashirucha, Isusoo kasarangusin, naatarangana.
12 Procuravam prendê-lo, mas temiam o povo; porque tinham entendido que a respeito deles dissera esta parábola. E deixando-o, retiraram-se.
13 Kuraksha Parísiypanshuchee tputsi, misha Herodesarinchichee tputsi kamachtarangana. ¿Kamapa tamantsachiya? Ashiri Isusoo imamarpangtsa; mang, tárangana tputseetsi. Tputssha ayu táyarusin, mang Isusup naatarangana.
13 Enviaram-lhe alguns fariseus e herodianos, para que o apanhassem em alguma palavra.
14 Kuseeramchusin, Ichee, shiy itsinsarush uru kamaniksha, mang tamapingakchu, tárangana. Ngutish tputsee wach napkeezish. Nitaati shiy tputsee punirustakush, kamankeezish; nda. Shaana itsinsaru Apanlleetsiri kuk kamaniksha. Ashiri iyaa itsinsarush kamaningcha. ¿Tamaycheezini iya? ¿Romshucheem urkari kurikee tuwapat tuwapat ashkachurini waritcheeja? ¿Amaksha shiya? mang, tárangana Isusootsi.
14 Aproximaram-se dele e disseram-lhe: Mestre, sabemos que és sincero e que não lisonjeias a ninguém; porque não olhas para as aparências dos homens, mas ensinas o caminho de Deus segundo a verdade. É permitido que se pague o imposto a César ou não? Devemos ou não pagá-lo?
15 Isus itaru mangush tamapingayani atusin atanaya tárangiya. Ashiriya, Isussha: ¿Mayaama nuwaa yachaksa? Romshuchee urkir yátani. Napani, tárangiya.
15 Conhecendo-lhes a hipocrisia, respondeu-lhes Jesus: Por que me quereis armar um laço? Mostrai-me um denário.
16 Yáyarusin, yámandayarusin, Isussha: ¿Chak wani? ¿Chak yandamarini ini? ¿Chak tinaranga? tárangiya. Tamapingampansha presidenttanda táyarusin,
16 Apresentaram-lho. E ele perguntou-lhes: De quem é esta imagem e a inscrição? De César, responderam-lhe.
17 Isussha: Romshuch presidentee tinamarini waamatam panangcha; Apanllee wintsiri Apanlleemtam panangcha; táyaru, kasarangiya. Ashirucha, Isus wanasiriri tsiyateeru, mang punirustarangana.
17 Jesus então lhes replicou. Dai, pois, a César o que é de César e a Deus o que é de Deus. E admiravam-se dele.
18 Naateersin, Satúsiypanshuchsha táyaspatashi Isusoo tamapingayani iyshta atusin, Isusush mang kusaranganaya. Satúsiypanshuch mangush nllitarit chinarangana; Tputs tsipakchu, yusur támcheeja, ndambaree waanpatatin mang táranganaya. Isusush kuseersin,
18 Ora, vieram ter com ele os saduceus, que afirmam não haver ressurreição, e perguntaram-lhe:
19 Mayistoroo, Móysisarini yandamarini ateeja;
19 Mestre, Moisés prescreveu-nos: Se morrer o irmão de alguém, e deixar mulher sem filhos, seu irmão despo-se a viúva e suscite posteridade a seu irmão.
20 Ashirucha, sirútamasa zoonllin tsimbun matayaru taaranganaya, manga. Wachinsha kizaa yamayaru, wipashari mangu tsiparangiya.
20 Ora, havia sete irmãos; o primeiro casou e morreu sem deixar descendência.
21 Zoonllsha kanungasiri máshinllee mashindoo yamayaru, wipashartatam mangu tsiparangiya. Mishat, zoonll ashiritam tsiparangu,
21 Então o segundo desposou a viúva, e morreu sem deixar posteridade. Do mesmo modo o terceiro.
22 zoonllinandari ichingurusin mang ashirangana. Tsimbun matayaru yusirangsin, ashparit wipashartanandarisin mang tsiparangana. Sheeru, kizsha mangutaritam tsiparangiya mipshiritamta.
22 E assim tomaram-na os sete, e não deixaram filhos. Por último, morreu também a mulher.
23 Ashiriya, Apanll yusur tputsee ituyamakchu, ¿tamamaam wazaranll panach? watam wazaranllin tsimbun matayaru taaranguwa. Natu, shiyshta kamaningcha; mang, tárangana.
23 Na ressurreição, a quem destes pertencerá a mulher? Pois os sete a tiveram por mulher.
24 Isussha: Siy Apanllee kuk yasareezis. Apanllee wizpuririni yasartamtazis. Ashirucha, itsinsarus nda tsiyatkis tárangiya.
24 Jesus respondeu-lhes: Errais, não compreendendo as Escrituras nem o poder de Deus.
25 Itaru, chiyaa Apanll ituyamakchu, kizaa yamacheezich, ndambaree. Tputs kizaa panacheeja, ndambaree. Apanll wasundurur tamapari ashtachtamchi, tárangiya.
25 Na ressurreição dos mortos, os homens não tomarão mulheres, nem as mulheres, maridos, mas serão como os anjos nos céus.
26 ¿Móysisarineetsi wayandamari nda natstarangis? Móysisarini itsinsaru kamanirangiya; yuwaa chiyaa Apanll ituyamachu anootsi. Móysisarinpat sumasush Apanll tsiyatarangiya yasin puj shitaru anshu:
26 Mas quanto à ressurreição dos mortos, não lestes no livro de Moisés como Deus lhe falou da sarça, dizendo: Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaac e o Deus de Jacó {Êx 3, 6}?
27 Mazinangantsa; Siy nda itsinsaru chinaksa. ¿Tamaree tsiparina chinach? Watam kchitanawa. Ashirucha, Apanllee chinakana. Ashiri Apanll chiyaa ituyamachiya átana; mang, tárangiya Isusu.
27 Ele não é Deus de mortos, senão de vivos. Portanto, estais muito errados.
28 Móysispaniri wirkar kamanimapan minu kusarangiya. Yuwash nambanambtar ashirangana anush kusarangiya. Isusoo kuk mazinayaru, mangush chinayaru, Isus wanasiri yámkiya táyaru, uwsha Isusoo mashirangiya: Isusoo, Apanll kamachtamarini yuw ichinguru kasiru anoo kamaningandama, tárangu,
28 Achegou-se dele um dos escribas que os ouvira discutir e, vendo que lhes respondera bem, indagou dele: Qual é o primeiro de todos os mandamentos?
29 Isussha: Waamari kasiru an kamanchinllpa, tárangiya. Móysisarin waneeku, tárangiya:
29 Jesus respondeu-lhe: O primeiro de todos os mandamentos é este: Ouve, Israel, o Senhor nosso Deus é o único Senhor;
30 Ashirucha, Apanllee Taarashipanee itsinsaru mangiptish chinangtsa. Chinayarus, uru tchitangtsa. Apanlleetsimarit zurampatari mangiptis mangoonangtsa;
30 amarás ao Senhor teu Deus de todo o teu coração, de toda a tua alma, de todo o teu espírito e de todas as tuas forças.
31 Anumunsha kamachtamarini tsimbunurinshitini kamanchinllpa;
31 Eis aqui o segundo: Amarás o teu próximo como a ti mesmo. Outro mandamento maior do que estes não existe.
32 Móysisarineetsi wirkar kamanimapani: Zuraktishcha, Isusu. Wanasircha kamanirangish, tárangiya; Iy Apanllirini minumaritcha. Apanll nllitarit wanindaja.
32 Disse-lhe o escriba: Perfeitamente, Mestre, disseste bem que Deus é um só e que não há outro além dele.
33 Chiy wakaraa pachayaruch, mucheeruch, Apanlleem ungirtamaam an wanasircha. Itaru, minu kasiru taarcha. Apanllee Taarashipanee itsinsaru mangiptish chinangtsa. Chinayarus, uru tchitangtsa. Apanlleetsimarit zurampatari mangiptis mangoonangtsa; anumaritcha kasisha. Mishat, tputsee chinamari chinangcha; chaanaatsi tamapari ashiru chinakuch ancha wanasiriya, Apanlleem wakaraa panakana anootsi; tárangiya.
33 E amá-lo de todo o coração, de todo o pensamento, de toda a alma e de todas as forças, e amar o próximo como a si mesmo, excede a todos os holocaustos e sacrifícios.
34 Móysispaniri wirkar kamanimapan wanasiri tsiyatarangu, Isussha: Zuraktishcha. Shiy wanasiri yámarangsha. Apanllush pshtumaam shiyaam pakchimarisha pshatariya tárangiya. Ambsha ántaru anoo mazinayarusin, nda Isusoo yusur mashirangana.
34 Vendo Jesus que ele falara sabiamente, disse-lhe: Não estás longe do Reino de Deus. E já ninguém ousava fazer-lhe perguntas.
35 — ausente —
35 Continuava Jesus a ensinar no templo e propôs esta questão: Como dizem os escribas que Cristo é o filho de Davi?
36 — ausente —
36 Pois o mesmo Davi diz, inspirado pelo Espírito Santo: Disse o Senhor a meu Senhor: senta-te à minha direita, até que eu ponha os teus inimigos sob os teus pés {Sal 109,1}.
37 — ausente —
37 Ora, se o próprio Davi o chama Senhor, como então é ele seu filho? E a grande multidão ouvia-o com satisfação.
38 Isussha mang tayaspataku, Paptsa; Móysispaniri wirkar kamanimapan tamakanaya shirintspa. An tputs ashku yutaritcha. Wamarshtisin kizpur wanasir kis kamartakana. Ngootsip naakchusin, tputssha: ¿Apanllpanee, tamarimta? tákchusin, maya, anoo kis mazinakana.
38 Ele lhes dizia em sua doutrina: Guardai-vos dos escribas que gostam de andar com roupas compridas, de ser cumprimentados nas praças públicas
39 Shaniyshishush uru tputsee tasaseersin, wanasirimshish kuxinkana. Tputs uwaatssin yambiykchu, uru kurakanungiri kuxinamaam zandkana.
39 e de sentar-se nas primeiras cadeiras nas sinagogas e nos primeiros lugares nos banquetes.
40 Mishat, mashindoo kiyung yachakana; katungtsee kachingta ashkana. Sheersin, Apanllpat kapung tsiyatkana. Wazurani tsiyatstarusin, tuwatspat ashkana. Apanll ashku anoo kizpur wanichiya; mang tputsee, tárangiya.
40 Eles devoram os bens das viúvas e dão aparência de longas orações. Estes terão um juízo mais rigoroso.
41 Anush Apanllish pang' tayaspatamaam iwapayaru, Isus kurikinung pshtashini kuxineeru, tputs zapanin Apanlleem pshtarangana. Urkirpansha Apanlleem urkir parat shitarusin mang pshtarangana.
41 Jesus sentou-se defronte do cofre de esmola e observava como o povo deitava dinheiro nele; muitos ricos depositavam grandes quantias.
42 Sheeru, mashindsha kuseeramchu, uwsha urkiree tsimbunandari Apanlleem mang pshtarangiya; pakchitaa pshtarangiya kurikush pshtashini.
42 Chegando uma pobre viúva, lançou duas pequenas moedas, no valor de apenas um quadrante.
43 Isussha anoo pakeeru, wipunasheetssha kuruzurangiya. Kuseersin, Mazinangantsa: mashindsha pukiritaa wamari kasiru pshtarangiya; tárangu.
43 E ele chamou os seus discípulos e disse-lhes: Em verdade vos digo: esta pobre viúva deitou mais do que todos os que lançaram no cofre,
44 Tputs ichingurusin urkiree katuchimawatsim pshtarangana. Itaru, nda mashindsha ashirangiya. Urkiree ichinguru, ashparit pshtarangiya Apanlleema. Nda waama kchitamaam minamtiyam nda ituchirangiya. Ichinguru pshtarangiya; mang, tárangiya Isusu.
44 porque todos deitaram do que tinham em abundância; esta, porém, pôs, da sua indigência, tudo o que tinha para o seu sustento.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.