Lucas 5

Apanlli Kuku (CBUNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Sirútama Isus musamun wing xiytu, tputs zapan mang Apanllee kuk mazinapani atusin, iriputaranll ashirangana, manga. Musa sura Galileycha; misha Kinísarit suroonarangtamta.
1 Estando Jesus à beira do lago de Genesaré, grandes multidões se apertavam em volta dele para ouvir a palavra de Deus.
2 Kayupchipani kawashee yareeni atusin, wanuree mazachimun pshiyraranganaya. Isussha anoo kanu tsimbun pakeeru,
2 Ele notou que, junto à praia, havia dois barcos vazios, deixados por pescadores que lavavam suas redes.
3 Simosh wanuree zarupi átu, Simoo, shiyash zaruyaruri, pakich tununutara shinda. Tputs tstsaruwa mang átu, Simsha ayu táyaru, izaruyaru, tununutara ashirangiya. Ashiriya, Isussha kanush kuxineeru, tayaspatattar ashirangiya, manga.
3 Entrou num dos barcos e pediu a Simão, seu dono, que o afastasse um pouco da praia. Então sentou-se no barco e dali ensinou as multidões.
4 Iwapayaru, Isussha: Simoo ipunshiptish imurip kchungtayarush, kawashee kpitangi; kayupcheem yachangi, átu,
4 Quando terminou de falar, disse a Simão: “Agora vá para onde é mais fundo e lancem as redes para pescar”.
5 Simsha: Ichee, psaana ngutani xiytuni, yachakurini, nda kawaranginiwa. Xapooranginiwa, tárangu. Itaru, watam átshawa; ashiri yachchinipa, táyaru,
5 Simão respondeu: “Mestre, trabalhamos duro a noite toda e não pegamos nada. Mas, por ser o senhor quem nos pede, vou lançar as redes novamente”.
6 mang kawashee kapeetarangiya; kayupchee wazapan kawarangu, izichimaam zandarangiya.
6 Dessa vez, as redes ficaram tão cheias de peixes que começaram a se rasgar.
7 Ashiri wamkureem kuruzku, muchpa naachinach shitar ashirangiya. Wamkursha minush kan kusarangu, Istangandama, táyaru, istarangana. Kayupich zapanimuna tatsitku, kan chimumaam pakich pishtarangiya; nda anaz chimurangu.
7 Então pediram ajuda aos companheiros do outro barco, e logo os dois barcos estavam tão cheios de peixes que quase afundaram.
8 — ausente —
8 Quando Simão Pedro se deu conta do que havia acontecido, caiu de joelhos diante de Jesus e disse: “Por favor, Senhor, afaste-se de mim, porque sou homem pecador”.
9 — ausente —
9 Pois ele e seus companheiros ficaram espantados com a quantidade de peixes que haviam pescado,
10 — ausente —
10 assim como seus sócios, Tiago e João, filhos de Zebedeu. Jesus respondeu a Simão: “Não tenha medo! De agora em diante, você será pescador de gente”.
11 Ashiriya, Isus naani átu, Simsha wamkurpata wanuree mazachimun ishatayaru, maachiritaa kasayaru, Isusshuri tachitartarangana, manga.
11 E, assim que chegaram à praia, deixaram tudo e seguiram Jesus.
12 Sirútama Isus yaktash xiyrangiya. Tputs ichinguru wanuts kucharangu, kiyung kachiyarangiya, manga. Wanuts itsaptaru chamayangayaru, Isusoo tasaseeru, shipanung tutunlltata sheeru, Isusoo masharangiya. Ichee, istanda. Shaana zandkush, ichee nuwaa yareerush, nuwsha tputspa kis ipunpi átana, mang, tárangiya.
12 Num povoado, Jesus encontrou um homem coberto de lepra. Quando o homem viu Jesus, prostrou-se com o rosto em terra e suplicou para ser curado, dizendo: “Se o senhor quiser, pode me curar e me deixar limpo”.
13 Isussha: Ashiriya, yarchinllpa, wanasiririshapa taachcha, mang átu, uwpat patatku, natamatamta yararangiya; tsípatara ashirangiya.
13 Jesus estendeu a mão e o tocou. “Eu quero”, respondeu. “Seja curado e fique limpo!” No mesmo instante, a lepra desapareceu.
14 Itaru, Isussha: Na naangcha. Itaru, tputsee kamaninllpa. Apanllip pang' naakchush, apanllpanee nutseetsish yámandashini. Napangandama yareena, tángcha. Sheerush, Móysisarinee kamachtamarini payumaam maachi Apanlleem panangcha. Ashkachush, tputs shiyaa natstachparee. Ashiri shingcha, mang tárangiya Isusu. Uwsha ayu táyaru, naatarangiya.
14 Então Jesus o instruiu a não contar a ninguém o que havia acontecido. “Vá e apresente-se ao sacerdote para que ele o examine”, ordenou. “Leve a oferta que a lei de Moisés exige pela sua purificação. Isso servirá como testemunho.”
15 Ashtaatsha, Isusoo kuk aranganasha tzapaneerangiya. Tputs wazapani Isusoo mazinapani atusin tachitartaranganaya. Zapantam yaranganda taapani atusin, tachitartarangana, manga.
15 Mas as notícias a seu respeito se espalhavam ainda mais, e grandes multidões vinham para ouvi-lo e para ser curadas de suas enfermidades.
16 Itaru, Isussha Aparpati tsiyatpi átu upusap suwarangiya. Apusapsha naayaru, Waparpat tsiyatarangiya.
16 Ele, porém, se retirava para lugares isolados, a fim de orar.
17 Sirútama Isus mang tayaspatarangiya. Anshutam Móysispaniri wirkari kamanimapan, misha Parísiypanshuch táyaspatash k'xinnataranll ashirangitamta; mazinanataranll ashirangana, manga. Tputs Galileyshuchtam, Utaáshuchtam, Irusarinshuchtam Isusush kusatarangana. Waparimun wizpuririni tputsee yararangiya Isusu.
17 Certo dia, enquanto Jesus ensinava, alguns fariseus e mestres da lei estavam sentados por perto. Eles vinham de todos os povoados da Galileia, da Judeia e de Jerusalém. E o poder do Senhor para curar estava sobre Jesus.
18 Tputssha: Isusush wanguyaa wayayani. Isus tputsee muxaree yarchiya, atusin, wayanllamarish wamkuree kútusin, Isusush yushindarangana, manga.
18 Alguns homens vieram carregando um paralítico numa maca. Tentaram levá-lo para dentro da casa, até Jesus,
19 Itaru, pangusush kuseersin, mang tputs pamarangarsin tstsarangu; pshtumaam xararangana. Ashiriya, pangusimun káreersin, spiraa itsirta wayat, itsirta wayat sheersin, wanumaa putayarusin, wantsush wamkuree yaruwawatara ashirangana, manga. Isusunungiri wayarangana.
19 mas não conseguiram, por causa da multidão. Então subiram ao topo da casa e removeram uma parte do teto. Em seguida, baixaram o paralítico na maca até o meio da multidão, bem na frente dele.
20 Isus mangush chinayaru, Nuwamun watam mang' tatkanawa; átu, Isussha muxarpatsha tsiyatarangiya: Zuwaa, yutaritshishirish tachingamcha, mang, tárangiya muxareetsi.
20 Ao ver a fé que eles tinham, Jesus disse ao paralítico: “Homem, seus pecados estão perdoados”.
21 Itaru, Móysispaniri wirkar kamanimapani waanpata Parísiypanshuchpa táyaspatash tsiyatkusin, Isus mangupa atiya. ¿Chiy tamaree tputsi tachingchich? Apanlleem kinapi atuparee atiya. Apanllimari tachingamaam waritakiya, mang, tárangana.
21 Mas os fariseus e mestres da lei pensavam: “Quem ele pensa que é? Isso é blasfêmia! Somente Deus pode perdoar pecados!”.
22 Itaru, Isus waantari yasarangiya yuwaa chinarangana anootsi. Ashiri Isussha: ¿Mayaamsha siy ashiru mangishis chinaksa?
22 Jesus, sabendo o que pensavam, perguntou: “Por que vocês questionam essas coisas em seu coração?
23 Nuwsha yutaritshishee tachingamaam waritartana. Mishat, muxareetssha tuchiyzamaam waritartamana. Nuw kamiran zanganchima. Chiyzayarush naangi táchima.
23 O que é mais fácil dizer: ‘Seus pecados estão perdoados?’ ou ‘Levante-se e ande’?
24 Ashiri nimun sangtsa. Nuw tputseem kinaranguri, nish tsapurunasush kusarangina. Ashiri yutaritshishee tachingamaam waritartana nuwa, mang, tárangiya Isusu.
24 Mas eu lhes mostrarei que o Filho do Homem tem autoridade na terra para perdoar pecados”. Então disse ao paralítico: “Levante-se, pegue sua maca e vá para casa”.
25 Anuritam muxarsha chiyzayaru, wayanllamaree yáyaru, naatarangiya. Wapparee, Apaa, shiy kizpurtishcha, tárangiya, manga.
25 De imediato, à vista de todos, o homem se levantou, pegou sua maca e foi para casa louvando a Deus.
26 Itaru, tputssha anoo parangusin, punirustarangashinllinaya. Mang kizpur punirangusin, Nat ini Isus Apanllpat wizpuririni yarku, ¿tamaru pakeeniya? táranganaya, manga.
26 Todos ficaram muitos admirados e, cheios de temor, louvaram a Deus, exclamando: “Hoje vimos coisas maravilhosas!”.
27 Ashiriya, Isus pangusush shitungeeranllu, naatarangiya. Itaru, Leviya, tputs sura, gobernush misarini kuxinaru kurikee gobernoom putarangiya.
27 Depois disso, Jesus saiu da cidade e viu um cobrador de impostos chamado Levi sentado no local onde se coletavam impostos. “Siga-me”, disse-lhe Jesus,
28 maachiritaa kasayaru, Isusush tachitarangiya, manga.
28 e Levi se levantou, deixou tudo e o seguiu.
29 Ashirucha, Leviy Isusoo chinaru, wamkuree mang yambirangiya. Gobernoo urkir yampani zapan kusatarangiya, manga.
29 Mais tarde, Levi ofereceu um banquete em sua casa, em honra de Jesus. Muitos cobradores de impostos e outros convidados comeram com eles,
30 Itaru, Parísiypanshuch táyaspatashi Isuspat wipunash tsiyateersin, Isusoo mantsiri tsiyataranganaya. Parísiypanshuch wamkuri, Móysispaniri wirkari kamanimapani yutarittam tsiyataranganaya. Siy kurikee yampanpata katungaksa; waakitamsa. ¿Mayaamsha ashiksa? mang, tárangusin,
30 mas os fariseus e mestres da lei se queixaram aos discípulos: “Por que vocês comem e bebem com cobradores de impostos e pecadores?”.
31 Isussha: Watam tputsee mangoonamaam istapi atinawa. Tputs matambshinand taaku, anush doctor mangu taakiya. Itaru, wanguyaatsim istamaam waritakiya.
31 Jesus lhes respondeu: “As pessoas saudáveis não precisam de médico, mas sim os doentes.
32 Nuwsha doctor tamaparee ashiru taakina. Tputs waanamuntari mang' tatku, ¿tamaree nuw anoo istachi? Itaru, tputs yutaritaata taaku, itaru nuwamun mang' tatku, nuw anoo istamaam waritaktana Apanllee mangoonamaama, mang, tárangiya Parísiypanshucheetsi tputsi.
32 Não vim para chamar os justos, mas sim os pecadores, para que se arrependam”.
33 Parísiypanshuchsha táyaspatashi: Na mazinanganlla; Wang wipunash mang zari zapani mangukana; Apanllpat zar zapan tsiyatkanaya, tárangana. Iy ipunshini ashkitam zapan mangukitamsina. Itaru, shiysha ipunshish kis katungkana; kis waaktamsincha mang, tárangana Parísiypanshuch tputsi.
33 Algumas pessoas disseram a Jesus: “Os discípulos de João Batista jejuam e oram com frequência, e os discípulos dos fariseus também. Por que os seus vivem comendo e bebendo?”.
34 Isussha: Apaz tputs kizaa yamakchu, uru wamkuree yambiyambtachiya. Wamkurtaati mangu taacheeja, nda. Kis katungchinllinaya. Uru shambatchinllinaya.
34 Jesus respondeu: “Por acaso os convidados de um casamento jejuam enquanto festejam com o noivo?
35 Itaru, zapish shitungachu, arap naakchu manguchpasinaya. Ashikpaz ashiritam nuwsha naakchuri, ipunshi anshutam manguchinllinaya, tárangiya Isusu.
35 Um dia, porém, o noivo lhes será tirado, e então jejuarão”.
36 Mishat, táchinllpa, tárangu Isusu. Taarashich sirapuch kaneesichpat yapatamaam pinasatariya. Apaz k'tun kaneesich yáyaruch, izicheeruch, kucharimun matacheezich; ndambaree. Ashkinaari, mangu kucharimun siritkuch kaneesich itsanchiya. Mishat, sirapchimuna matamaam nduntam waritariya. Ashikpaz ashkiya, tárangu.
36 Jesus também lhes apresentou a seguinte ilustração: “Ninguém rasgaria um pedaço de tecido de uma roupa nova para remendar uma roupa velha. Se o fizesse, estragaria a roupa nova, e o remendo não se ajustaria à roupa velha.
37 Mishat, kamanchintspa. Tasish sirapchish vinoo kchita tuzurcheezich. Ashkachinaarich, kapootkachu, tas ituweeru, vinsha tuchumchiya. Tsimbun itsanchich, min vinootstam, min taseetstamta.
37 “E ninguém colocaria vinho novo em velhos recipientes de couro. Os recipientes velhos se arrebentariam, deixando vazar o vinho e estragando o recipiente.
38 Tasish kaneeschish vinoo kchit tuzureeruch waritakcha.
38 Vinho novo deve ser guardado em recipientes novos.
39 Mishat, tputs uru kshaatsiri waaku, ¿tamaree kchitangaz zandach? Kshangziricha zandki táchiya.
39 E ninguém que bebe o vinho velho escolhe beber o vinho novo, pois diz: ‘O vinho velho é melhor’”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.