Lucas 19
Apanlli Kuku (CBUNT) vs NAA
1 Isus naantachu, yaktash Jericosh mang pshturangiya.
1 Entrando em Jericó, Jesus atravessava a cidade.
2 Anush Sakíya, tputs sura, taarangiya. Sakíy gobernoo urkir yampanimuncha. Kurakamuncha. Kurkirimuncha tputsi;
2 Eis que um homem rico, chamado Zaqueu, chefe dos publicanos,
3 itaru wanuts pakchimashi.
3 procurava ver quem era Jesus, mas não podia, por causa da multidão, por ser ele de pequena estatura.
4 Ashirucha, Sakíy iriptara sheeranllu mang yamazarangiya. Sheeru, yasinamun mang kárirangiya k'payunll tamapari ashiru anumuna.
4 Então, correndo adiante, subiu num sicômoro a fim de ver Jesus, porque ele havia de passar por ali.
5 Isus yasinash kuseeru, íwari nap ashku, paranllu, Zuwaa Sakíya, karuwangi; mang, tárangu. Natsha in shiyash maamchi táyatana; Isus tárangiya.
5 Quando Jesus chegou àquele lugar, olhando para cima, disse:
6 Sakíysha mikeeru karuweeru, pangoots yámandarangiya.
6 Zaqueu desceu depressa e o recebeu com alegria.
7 Itaru, tputssha ichinguru ¿Tamapi átu Sakíyash pshturanga? Sakíy yutaritcha; mang, tárangana.
7 Todos os que viram isto murmuravam, dizendo que Jesus tinha se hospedado com um homem pecador.
8 Sakíysha xiyaru, Ichee, mazinangandama, tárangu. Pukiree tputs istachima. Maachiriti chawap panachima. Tputsee shuchiranginaareena ashiru, anuritam tuwanpucheezi ndambaree, itaru aranginashaparee tuwanpuchina; mang, tárangiya.
8 Zaqueu, por sua vez, se levantou e disse ao Senhor: — Senhor, vou dar a metade dos meus bens aos pobres. E, se roubei alguma coisa de alguém, vou restituir quatro vezes mais.
9 Isussha: Zuraktishcha. Apanll nat in shiyaa tapachindarangiya. Maachiritaatsish, tputsireetstamtish tapachindarangitamta. Shiyaa nayanirangiya; watam Apramarinchichshawa. Ashirucha, shiyaa ashkanll.
9 Então Jesus lhe disse:
10 Nuw tputseem kinaranguri, yutaritshishpanee yaramaam kusarangina. Ashirucha, nuw shiyaa mangish yararangina, mang tárangiya Isusu.
10 Porque o Filho do Homem veio buscar e salvar o perdido.
11 Anshuritam Sakíyush napeeranllu, Isus Utaáshucheetssha mang tayaspatarangiya. Isus Irusarinap naakchu, tputs wazapan mangush chinayarusin, Isus Irusarinash kuskachu, ¿ndusha Apanll kurakareemani ínach? Ashkachinaariya, Apanll iyaa musá ksutachparee; mang atusin,
11 Ouvindo eles estas coisas, Jesus contou uma parábola, visto estar perto de Jerusalém e lhes parecer que o Reino de Deus havia de manifestar-se imediatamente.
12 anumandsha Isus: Mazinangtsa; tsiyatssis kamanchintspa; mang, tárangiya. Sirútamasa kuraksha mang wip nuwamari kasichima. Nllitaritap tsap, kurakap kizpurip napatama, mang, tárangiya. Ántarangu,
12 Por isso, Jesus disse:
13 yarku, muchchuree 10 kuruzurangiya. Kuseersin, muchchureemsha urkiree zapan 10 panata, minoomsha 10 panata, minoomsha 10 panata mang ashirangiya. Neewa mang, tárangiya. Nipta paxanx paxanx sheerus, arangeem p'tangtsa. Kanapkachuri, anush pangpani mang táyaru, arap naatarangiya.
13 Chamou dez dos seus servos, confiou-lhes dez minas e disse-lhes: “Negociem até que eu volte.”
14 Itaru, nllitaritsha tiptsir kurakaa wip natsayarusin, araptam tachitarangana. Kurakash kizpurishu kuseersin, Anoo tputs zandkeezini; watsta mang, tárangana.
14 Mas os seus concidadãos o odiavam e enviaram após ele uma embaixada, dizendo: “Não queremos que este reine sobre nós.”
15 Ashtaa, kurakaam ínarangiya. Kurakaam kinayaru, zapishsha waanpee mang kanapurangiya.
15 — Quando ele voltou, depois de ter tomado posse do reino, mandou chamar os servos a quem tinha dado o dinheiro, a fim de saber quanto tinham conseguido ganhar em seus negócios.
16 muchchursha minam: Ichee, kurikee 10 arangeem putayana, tárangiya.
16 — O primeiro se apresentou e disse: “Senhor, a sua mina rendeu dez.”
17 Kuraksha: Yungparangtishcha shiya; mang, tárangu. Nuwaam mangiptartish patatarangsha. Nuw shiyaa pakchimari kamachtarangitaati, wanasiri patatarangsha. Ashiriya, yuwamand ashirangish anumand na kurakaam ínchinllpa. Shiysha yaktareetsi 10 ishinachsha, tárangiya kuraka.
17 O senhor lhe disse: “Muito bem, servo bom! E porque você foi fiel no pouco, terá autoridade sobre dez cidades.”
18 Muchchursha minu: Ichee, nuwsha kurikee 5 arangeem putayana, mang táyaru,
18 — O segundo servo veio e disse: “Senhor, a sua mina rendeu cinco.”
19 kuraksha: Yungpaktishcha shiya. Shiysha yaktareetsi 5 ishinachsha, mang, tárangiya.
19 A este o senhor disse: “Você terá autoridade sobre cinco cidades.”
20 Itaru, muchchursha minu: Neewa, ichee. Watatam tuwanpuchinllpa shiy nuwaa panarangish anuritatam, mang, tárangiya. Chirikush kchiptayaruri, wayarangina.
20 — Então veio outro servo, dizendo: “Senhor, aqui está a sua mina, que eu guardei embrulhada num lenço.
21 Shiyaa kizpur puniranguri, pzkoorundama; shiyaa aturi, wayarangina; shiy watam uru watseenurshawa. Shiy yampanari taaksha. Nduntaa shaana tarawaztakush, uru yáta yáta ashiksha, mangu átar ashirangiya muchchuri.
21 Porque tive medo do senhor, que é homem rigoroso. O senhor retira o que não depositou e colhe o que não semeou.”
22 Kuraksha tsiyantayaru, Shiy yutarittishcha; mang, tárangu. Ngutish ateezish; zuraktishcha. ¿Tamasha nuwaa kapung yasarangeesha, nda nuwaa kuki payurangsha? ¿Mayaamsha nuwaa kuki kapeetarangsha? ¿Nda pakich arangittam putarangsha?
22 Mas o senhor respondeu: “Servo mau, eu o julgarei usando as suas próprias palavras. Você sabia que eu sou homem rigoroso, que retiro o que não depositei e colho o que não semeei.
23 ¿Mayaamsha tputseem nda panarangsha? Uwsha tuwanpukachu, aranginasha panachiya. ¿Mayaamsha anoo arangittam pakchitaata nda putarangsha nuwaama? Na shaana yachangcha, mang muchchuree, tárangiya.
23 Por que você não pôs o meu dinheiro no banco? E, então, na minha vinda, eu o receberia com juros.”
24 Táyaru, tiptsireetssha minu: Natu urkiree itutseerus, nllitaritam panangtsa, yuw arangeem 10 putarangu anooma, mang táyaru,
24 — E disse aos que estavam ali: “Tirem dele a mina e deem ao que tem as dez.”
25 tputssha: Itaru, ichee urkiri 10 na zapan payukuwa mang, tárangana.
25 Eles ponderaram: “Senhor, ele já tem dez.”
26 Kuraksha: Ashiritaata, panangtsa átana, tárangu. Mazinangantsa; tputs maacheetsi wanasir payuku, nuwsha aranginasha panachima. Uwsha zapan payuchiya. Itaru, misha tputs nda wanasir payuku, anootstaa pakcheetstaata itutsichparina, mang, tárangiya kuraka.
26 Ao que o senhor respondeu: “Pois eu declaro a vocês que a todo o que tem será dado ainda mais; mas ao que não tem, até o que tem lhe será tirado.
27 Natuwa; tputsiri nuwaa ngatarangana anuwa. Mikeerus yamashinints. Yamayarus, nishuri kachi paruri, pchangintsa, mang, tárangiya kuraka.
27 Mas quanto a esses meus inimigos, que não quiseram que eu reinasse sobre eles, tragam-nos aqui e os matem na minha presença.”
28 Isussha anoo tayaspatayaru, Irusarinap mang naatarangiya.
28 E, depois de dizer isto, Jesus prosseguia a sua viagem para Jerusalém.
29 Putamsha yaktaa Betaniya sura tushiyaru, yakat Betbajpat sura tasasaru, machish Olivash sura anush mang xiyeeramach ashirangiya. Wipunashee tsimbun kamachtarangu;
29 E aconteceu que, ao aproximar-se de Betfagé e de Betânia, junto ao monte das Oliveiras, Jesus enviou dois dos seus discípulos,
30 Siyma yaktap tasasaru amb naatssa, Isus tárangu. Anush burr wip karupana tusisimaa pangatssa. Tapureerus, machtantsa. An karupan tsasaritcha; tputs anush nda zarurangiya.
30 dizendo-lhes:
31 Itaru, tputs siyaa: ¿Mayaamsha chineetsi tapuriksa? atinaariya ashiru, siysa: Watam iy kurakarini kamachtaranguwa; tángtsa, mang, tárangiya Isusu.
31 Se alguém perguntar: “Por que o estão desprendendo?”, respondam assim: “Porque o Senhor precisa dele.”
32 Ayu, táyarusin, kuseersin, yuwari Isus kamanirangu anuritam mang parangana.
32 E, indo os que foram mandados, acharam tudo conforme Jesus lhes tinha dito.
33 Karupanaa tapurkatssin, tputssha: ¿Mayaamsha tapuriksa? tárangu,
33 Quando eles estavam soltando o jumentinho, os donos do animal disseram: — Por que estão desprendendo o jumentinho?
34 wipunashsha: Watam iy kurakarini Isus kamachtayaruwa; táyarusin, nda pachindarangiya.
34 Eles responderam: — Porque o Senhor precisa dele.
35 Yamayashinusin, Isusush yushindarangana. Wipunashsha wamaree tuwapimash tusheersin, burrumun ush taptayarusin, Isusoo tunuxinarangana.
35 Então trouxeram o jumentinho até Jesus e, pondo as suas capas sobre o animal, ajudaram Jesus a montar.
36 — ausente —
36 À medida que Jesus avançava, as pessoas estendiam as suas capas no caminho.
37 — ausente —
37 E, quando Jesus se aproximava da descida do monte das Oliveiras, toda a multidão dos discípulos começou, com muita alegria, a louvar a Deus em alta voz, por todos os milagres que tinham visto.
38 Shaana ipusamarineetsish iyaam zangankush
38 Diziam: “Bendito é o Rei que vem em nome do Senhor! Paz no céu e glória nas maiores alturas!”
39 Itaru, Parísiypanshuchsha tputs Isusootssha: Mayistoroo, Zamangtsa tángi, mang táyarusin,
39 Alguns dos fariseus lhe disseram em meio à multidão: — Mestre, repreenda os seus discípulos!
40 Isussha: Maya; ipunshi zamakchinaareesinaya, patumbchishaparee tsiyatachiya. ¿Tamaree zamangi táchi? mang tárangiya.
40 Mas Jesus respondeu:
41 Irusarinush watsiritkachu, Isussha mang kizpur
41 Quando Jesus ia chegando a Jerusalém, vendo a cidade, chorou por ela,
42 tanuku, tárangiya; Irusarinshuchis ¿mayaamshta uru ngatangattar ashiksa? Nat in mangoonkinaareesa, kamungatssa; mapiyshtis taatssa. Itaru, ¿tamaree siy mangoonchis? Izuuru pinasachpasa.
42 dizendo:
43 Paptsa; kundararis kusachpa. Kuskusin, turipungayarusin, tandapunuyarusin, siyaa tumanchinllinaya. Kizpur siyaa kiyung yachachintsa.
43 Pois virão dias em que os seus inimigos cercarão você de trincheiras e apertarão o cerco por todos os lados;
44 Siyaa kasiyaru, kachingchinllinaya. Ipareetstamtis kachingchinllinaya. Patumbichpat pangurangitaatis, anootstaa kapeet kapeet ashchinllinaya.
44 e vão arrasar você e matar todos os seus moradores. Não deixarão pedra sobre pedra, porque você não reconheceu o tempo em que Deus veio visitá-la.
45 Sheeru, Irusarinush pshtuyaru, Apanllip pang' naatarangiya. Pshtuyaru, paxanxamapanee nambayaru, mang tashitungarangiya.
45 Depois, entrando no templo, Jesus começou a expulsar os que ali vendiam,
46 Isussha: Apanll yandamarini ateeja;
46 dizendo-lhes:
47 Isus putam pshtuyaru tayaspatata, yusur putam pshtuyaru tayaspatata tayaspatata mang ashirangiya. Itaru, Utaáshuch urkari, misha Utaáshuchtam apanllpan urkar, misha Móysispaniri wirkar tayaspatampanitam, misha wachinawatam Isusoo pachamaam zandarangana.
47 Diariamente, Jesus ensinava no templo. Os principais sacerdotes, os escribas e os maiorais do povo procuravam tirar-lhe a vida,
48 Pachayani táyaritaatssin, mang xararangana, watam tputs zapantam Isusoo chinaranganawa. Isus tayaspatataru, tputs ichingurusin kis mazinanataranll ashiranganaya. Ashirucha, tputsimun mang xararangana Isusoo pachamaama.
48 mas não achavam uma forma de fazer isso, porque todo o povo, ao ouvi-lo, era cativado por ele.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.