João 4
Apanlli Kuku (CBUNT) vs NTLH
1 Isus Ortagush kung tputsee zapan wipunasheem ínayaru, Parísiypanshuchsha tputs anoo k'kuz mazinarangana. Mang tputs Parísiypanshuchee: Wang tputsee zapantaa wipunasheem ínaku, ichumakta, itaru Isussha aranginasha ashkiya, tárangana.
1 Os fariseus ouviram dizer que Jesus estava ganhando mais discípulos e batizava mais pessoas do que João.
2 Itaru, Isus kaapa tputsee ichumarangeeja; iynacha wipunashini tputsee ichumaranginiya. Ashirucha, Isus Parísiypanshuchee yasayaru, nuwaa tamundarundama átu naatarangiya.
2 (De fato, não era Jesus quem batizava, e sim os seus discípulos.)
3 Utaá tsap kasayaru, Galileyapsha waptam kanapurangiya. Iyaptatam urupung naataranginiya.
3 Quando Jesus ficou sabendo disso, saiu da Judeia e voltou para a Galileia.
4 Samariyshuchee watsapun iturpimaam pinasaranguni, itsinsarsha Samariyshuchirish watsapun upusash naatarangini.
4 No caminho, ele tinha de passar pela região da Samaria.
5 — ausente —
5 Ele chegou a uma cidade da Samaria, chamada Sicar, que ficava perto das terras que Jacó tinha dado ao seu filho José.
6 — ausente —
6 Ali ficava o poço de Jacó. Era mais ou menos meio-dia quando Jesus, cansado da viagem, sentou-se perto do poço.
7 — ausente —
7 Uma mulher samaritana veio tirar água, e Jesus lhe disse:
8 — ausente —
8 (Os discípulos de Jesus tinham ido até a cidade comprar comida.)
9 kizsha: ¿Shiy tamaysha Utaáshuchtaatish nuwaa Samariyshuchee mashaksha kungoo yasimaama? tárangiya. Anoo, tárangiya, watam Utaáshuch uru Samariyshuchee natsakanawa; niyrkana. Yapatarazinllinaja.
9 A mulher respondeu: — O senhor é judeu, e eu sou samaritana. Então como é que o senhor me pede água? (Ela disse isso porque os judeus não se dão com os samaritanos.)
10 Itaru, Isussha: Apanll shiyaa kizpur wanasiri istamaam zandkiya. Anoo yasaranginaareesha, nuwaa kaapa natstaranginaareesha, shiy nuwaatssha kungoo mashirangpasha. Shiy nuwaa mashkinaareesha, nuwsha shiyaa pachindcheezi; kungoo taarashimashi panachinllpa, tárangiya.
10 Então Jesus disse:
11 Kizsha: In wach wantsushcha. Suwirish tipamaam nda payutatsha. ¿Ashiri mayshooja tipayarush, nuwaam panayachish kungootsi taarashimasheetsi? kiz, tárangiya.
11 Ela respondeu: — O senhor não tem balde para tirar água, e o poço é fundo. Como é que vai conseguir essa água da vida?
12 ¿Nitaati shiy zitaminarineetsi Akoparineetsini kasireezish shiya? Uw kizpurimuncha. Watacha tputs nee iyaam k'tseeyaru, kasarangiya. Waana nish waarangiya; wip waarangitamta. Chinu waarangitamta; wakararini, misha opeejarini waarangana. Akoparinshtini nee iyaam kasarangiya kungootsi wanasirimsheetsi, tárangiya kiza.
12 Nosso antepassado Jacó nos deu este poço. Ele, os seus filhos e os seus animais beberam água daqui. Será que o senhor é mais importante do que Jacó?
13 Isussha: Mazinangcha; Akoparini yuttamaa kasarangiya, tárangu. Nee kung waakuch, musásiritam sachitakchi; waamaam yusur zandakchi.
13 Então Jesus disse:
14 Itaru, nuwaatssha mashkush, nuwsha kungoo taarashimash shiyaam panakchuri, ayamtaati yusur támaracheezish, ndambaree. Itaru, wambari urutamari shiyash kung taarashimashi kuchuchutaru taachiya. Kung taarashimash shiyash taakchinaari, urutamari taachsha, Isus tárangiya kizaatsi.
14 mas a pessoa que beber da água que eu lhe der nunca mais terá sede. Porque a água que eu lhe der se tornará nela uma fonte de água que dará vida eterna.
15 Kizsha: Ashiri, ichee, kungurish yuw nda sachitarich anumashee pananda. Ashkachinaarish, ndusha ningeem arap kungoo tipamaam kiyung kachiychima, tárangiya.
15 Então a mulher pediu: — Por favor, me dê dessa água! Assim eu nunca mais terei sede e não precisarei mais vir aqui buscar água.
16 Itaru, Isussha: Shiy, zaa, yuwaa áti anoo nda itsinsaru mangoonaksha, tárangu. Xamachi musápa, zaranlleetsimasish kuruzushini; yamashini; táyaru,
16 — Vá chamar o seu marido e volte aqui! — ordenou Jesus.
17 Kizsha: Zaranlli nduncha, tárangiya. Isussha: Zuraktishcha, shiy itsinsarush nuwaa kamanirangsha, watam nda zaranllpatish taakshawa.
17 — Eu não tenho marido! — respondeu a mulher. Então Jesus disse:
18 Zameetpata ngutish zaranllirangshawa. Natsha kamuzpata ngutish taaksha. Itsinsaru nuwaa kamanirangsha, tárangu,
18 pois já teve cinco, e este que você tem agora não é, de fato, seu marido. Sim, você falou a verdade.
19 kizsha: Shiy apanllpanpasha shiyaya, watam nuwaa yasakshawa; tárangu.
19 A mulher respondeu: — Agora eu sei que o senhor é um
20 Ashiri shiysha nuwaa itsinsaru kamaningandama, ichee. ¿Tamammunaja mach káreeruch itsinsaru Apanllpat tsiyatchich? Iy Samariyshuchini zitaminarini sirútama nimun mach káreetssin, Apanllpat tsiyataranaya. Ashirucha, iy anuritam chinakani. Itaru, siy Utaáshuchis Irusarinaatsim machirini chinaksa. ¿Ashiri yapeeja waritach? atina, tárangiya kiza.
20 Os nossos antepassados adoravam a Deus neste monte , mas vocês, judeus, dizem que Jerusalém é o lugar onde devemos adorá-lo.
21 Isussha: Kaapa mazinangandama, zaa, tárangu, Nishooja waritach; Irusarinshutamtaja waritach, ndambaree. Sirútama machimun káreerus, chinamaam waritarangiya. Itaru, musáparee ashtachiya anumunarisha chinamaam mangoozi. Mangipashtich Apareetsich zurumarpatich chinamaam waritachiya.
21 Jesus disse:
22 Siy Samariyshuchis mangiptis Apanllee nda chinaksa; nda itsinsaru mangoonaksa. Itaru, iy Utaáshuchini Apanllee itsinsaru mangoonkiniya. Aparichsha Utaáshuchish waanaatsi wip zanganeeru, tputsee ichinguru tapachindachiya; kamungshisheem wayachiya.
22 Vocês, samaritanos, não sabem o que adoram, mas nós sabemos o que adoramos porque a salvação vem dos judeus.
23 Kaapa na in zar waritayanlltanda. Nimuna tputs Apareetsich kuk izuuru payumaam zandku, maachee ndusha chinayaru mangoonachchi. Itaru, Apanllimunari wizpuri mangoonchinllinaya. Anumashingaziri zandkiya Aparich.
23 Mas virá o tempo, e, de fato, já chegou, em que os verdadeiros adoradores vão adorar o Pai em espírito e em verdade. Pois são esses que o Pai quer que o adorem.
24 Apanll manutsischa. Ashiriya, mangiptich chinamaam waritariya; Apanllimun wizpurini waritariya tina, tárangiya Isusu.
24 Deus é Espírito, e por isso os que o adoram devem adorá-lo em espírito e em verdade.
25 Kizsha: Ashimana ashikparee. Itaru, Apanll Ipusamarini kuskachu, uwsha ichinguru iyaa kamanchiya. Izurumamari tayaspatachiya, táyaru,
25 A mulher respondeu: — Eu sei que o
26 Isussha: Watatana nuwaya, tárangiya.
26 Então Jesus afirmou:
27 Ántaru iysha wipunashini paxanxeeshinuni kusaramchiniya. Isusoo pakamchuni, punirustarangini, watam kizapa tsiyatstar ashiranguwa. Ashiritaa, iysha kizaa: ¿Mayangaz zandaksha? tárangeezini. Isusootssha: ¿Mayaamsha kizapa tsiyataksha? tárangitamtazini, nda. Mapiyrangtanicha.
27 Naquele momento chegaram os seus discípulos e ficaram admirados, pois ele estava conversando com uma mulher. Mas nenhum deles perguntou à mulher o que ela queria. E também não perguntaram a Jesus por que motivo ele estava falando com ela.
28 Itaru, kizsha wasuwiree kasayaru, yaktap tit ashirangiya. Kuseeru, tputseetssha ichinguru kamanirangiya.
28 Em seguida, a mulher deixou ali o seu pote, voltou até a cidade e disse a todas as pessoas:
29 Pza napani. Tputsee yámandachintspa, tárangu. Nuwaa itsinsaru yasayaru, taarasheetsi ichinguru kamanirangiya. ¿Tamamaja an tputsi? ¿Apanllparee Ipusamarini ndusha an? tárangiya.
29 — Venham ver o homem que disse tudo o que eu tenho feito. Será que ele é o Messias?
30 Táyaru, tputssha ichingurusin napkatusin, Isusup naatarangana.
30 Muitas pessoas saíram da cidade e foram para o lugar onde Jesus estava.
31 Ashirucha, kiz naantachu, iysha Isusoo: Neewa, mayistoroo. ¿Mayaamsha nda katungaksha? Mariz kayateeshpa. Pakchiyam ktungachishpa, táranguni,
31 Enquanto isso, os discípulos pediam a Jesus: — Mestre, coma alguma coisa!
32 itaru Isussha: Wapamasa, nllitaritamash nuwaam taariya, tárangu. Itaru, siy anoo nda yasasa, tárangiya.
32 Jesus respondeu:
33 Iysha yaanpatatini tsiyatkuni, ¿Ashiriya, nllitarishta tputs martanll? tárangtanicha.
33 Então os discípulos começaram a perguntar uns aos outros: — Será que alguém já trouxe comida para ele?
34 Itaru, Isussha; Nduni, tárangu. Apanllingaz kukoo anoomari tuminumaam chinakina. Mishat, Apap nuwaa kamachtarangu anoomari iwapamaam zandkina. Anoo nuwaam katungats tamaparee ashiru taariya. Itaru, nuwsha siyaa atina; Apapaa kuk kamaningtsa tputseetsi.
34 — A minha comida — disse Jesus — é fazer a vontade daquele que me enviou e terminar o trabalho que ele me deu para fazer.
35 Itaru, Siysa uru, Xamachi tiriku wand kamachpa. Tatsumeeruch anumun ipunpunar tsup kutatarchi pusamaama; átssa. Itaru, nuw siyaa atashina; Nuw naturi tputsee mang' p'tseeranguri, na kayanayanllpaz ashirangiya. Naturitanda Apanlleem pusakpaz ashimaam waritariya. Piy napangtsa, pa. Tputsinandari Apanllingaz zandkusin, naanchina. Tayaspatanantsa tina.
35 Vocês costumam dizer: “Daqui a quatro meses teremos a colheita.” Mas olhem e vejam bem os campos: o que foi plantado já está maduro e pronto para a colheita.
36 Tputs paturunaam pusaku, uru tuwapamaam taariya. Ashiri taringsints tina; xararintspa. Nitaati nuw siyaa nguti kamachtakeezi, nda. Siyaa tayaspatangtsa átana. Tputs ichingurusin Apanlleem urutamari taapana aturi, siyaa kamachtaktana. Ashkachus wanasircha. Ashiri shingtsa. Nuwma tatsumurangpaz ashiranguri, siysa musásiritam pusakpaz ashkus, washunandari shambatchinipa.
36 Quem colhe recebe o seu salário, e o resultado do seu trabalho é a vida eterna para as pessoas. E assim tanto o que semeia como o que colhe se alegrarão juntos.
37 Ashkachuni, kukoo tatsamchiniya. Min paturunaam tputs tatsumkana; itaru, misha tputs pusakana, atuni atiniya. Ashiritam, nuwma chtaranguri, siysa iwapachpasa.
37 Porque é verdade o que dizem: “Um semeia, e outro colhe.”
38 Na nuw siyaa kamachtakina. Anoo tputs tayaspatangtsa Apanlleem tiptsiri kinamaama. Nllitarit tputs tayaspatamaam chtarangitaatssin, itaru siysa natsha iwapatssa. Ashkus, siysa tputspat chtarangu anpata washunand istatssa, Isus tárangiya.
38 Eu mandei vocês colherem onde não trabalharam; outros trabalharam ali, e vocês aproveitaram o trabalho deles.
39 — ausente —
39 Muitos samaritanos daquela cidade creram em Jesus porque a mulher tinha dito: “Ele me disse tudo o que eu tenho feito.”
40 — ausente —
40 Quando os samaritanos chegaram ao lugar onde Jesus estava, pediram a ele que ficasse com eles, e Jesus ficou ali dois dias.
41 Anush taaruni, Isus zapan tayaspatarangiya. Anoo mazinayarusin, mangoonaranganaya.
41 E muitos outros creram por causa da mensagem dele.
42 Mangooneersin, kizaatssha: Shiyamun kukish mangoonamana mangoonarangtanicha. Itaru, na waanaatsisha kuk mazinayaruni izuuru mangoonkiniya, tárangana. Na yasaktanicha. Isus chiyaa ztaru tputsi yutaritshishireetsich izuuru kapeetchiya. Kapeeteeru, taárash urutamash chiyaam panachiya. Apanllushsha kamungchiniya, tárangana kizaatsi.
42 Eles diziam à mulher: — Agora não é mais por causa do que você disse que nós cremos, mas porque nós mesmos o ouvimos falar. E sabemos que ele é, de fato, o Salvador do mundo.
43 Mangoonatssin, tsimbun maats maayaruni, yusur Galileyap naatarangani.
43 Depois de ficar dois dias ali, Jesus foi para a região da Galileia.
44 Samariyash tuchip maayaruni, Isus Galileyap tsap waptam kanapuranganiya. Isus waana wasina, tárangu, Waanshutari watsapunu Apanllee kuk kamanimapani kizpur nda taakiya, watam tputs nda kis mazinakanawa, tárangiya.
44 Pois, como ele mesmo disse: “Um profeta não é respeitado na sua própria terra.”
45 Kuseeramchuni, tputssha natumasamaam Isusoo wanasir pamana parangiya, watam Irusarinap napeeshinusin, Isusoo wizpur paranganawa. Galileyshuch tputs zapan shambatshisheem sirú naatarangana Irusarinpi. Anush Isusoo wanipaja parangana; Isus tputsee yarta yarta ashirangiya. Ashirucha, natuma Isusoo chinarangana.
45 Quando chegou à Galileia, os moradores dali o receberam bem. É que eles tinham ido à Festa da Páscoa , em Jerusalém, e tinham visto tudo o que Jesus havia feito lá.
46 — ausente —
46 Jesus voltou a Caná da Galileia, onde havia transformado água em vinho. Estava ali um alto funcionário público que morava em Cafarnaum. Ele tinha em casa um filho doente.
47 — ausente —
47 Quando ouviu dizer que Jesus tinha vindo da Judeia para a Galileia, foi pedir a ele que fosse a Cafarnaum e curasse o seu filho, que estava morrendo.
48 Isussha: ¿Mayaamsha siy Galileyshuchis tayaspataki anoo nda mangoonaksa? Ndunparee Apanllee wizpuririni yámandakuri, siy nuwaa nda mangoonaksa. K'keetsi nda kis mazinaksawa, tárangiya.
48 Jesus disse ao funcionário:
49 Kuraksha: Ashiritaata, Isusoo, ndaturi ipari tsiparu, napatish, tárangu,
49 Ele respondeu: — Senhor, venha depressa, antes que o meu filho morra!
50 Isussha: Waritayanlliya; mapiyarush kanapungcha. Iparish támeenllcha, tárangiya. Táyaru, kuraksha mangoonarangiya. Ayu táyaru, mapiyru waptam naatarangiya.
50 — Volte para casa! O seu filho vai viver! — disse Jesus. Ele creu nas palavras de Jesus e foi embora.
51 Naantachu, waanaatsi muchchur ipus chamayangarangiya. Muchchursha: Mapiyncha, ichee, iparish támeenlltanda, tárangana.
51 No caminho encontrou-se com os seus empregados, que disseram: — O seu filho está vivo!
52 Kuraksha: ¿Asheets zar kaapaneeranga? táyaru, muchchursha: Sing zar tapitaranllu, urpur ipurirangiya, tárangana.
52 Então ele perguntou a que horas o filho havia começado a melhorar. Os empregados responderam: — Ontem, à uma da tarde, a febre passou.
53 Kuraksha: Zuraktishcha. Sing zar tapitaranllu anshutam Isus nuwaa, Iparish támeenllcha, tárangiya. Ashiri naturitam yararangiya, tárangiya kuraka. Táyaru, anootsirisha muchchuree waptam yanpurangiya. Kuraksha izuuru Isusoo mangoonarangiya; wipsha ichinguritamsin mangoonaranganaya.
53 Aí o pai lembrou que havia sido naquela mesma hora que Jesus tinha dito: “O seu filho vai viver.” Então ele e toda a família creram em Jesus.
54 Ashirucha, iy watach Isus yaktash Kanágash tsimbunurini kizpur ashirangiya. Utaá watsapunu kasayaru, Galileyash yusur taarataraw ashku, Isus kizpur ashirangiya.
54 Esse foi o segundo milagre que Jesus fez depois de ter ido da Judeia para a Galileia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.