João 1

Apanlli Kuku (CBUNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Sirútama, nduma Apanll tsapurunasee tinchu, Apanllee wamari yámandampan uru taarangiya. Uru Apanllpatari washunandari taaranganaya. Apanlltamcha.
1 No começo aquele que é a Palavra já existia. Ele estava com Deus e era Deus.
2 Ashirucha, nuwsha táshina; nduma maacheetsi tinchu, Apanllee yámandampan uru Apanllpatari taarangiya.
2 Desde o princípio, a Palavra estava com Deus.
3 Apanllee yámandampanirini maacheetsi ichinguru tinarangiya, ¿Ndunnaari utaz ashireeja maacheetsi tinarang?
3 Por meio da Palavra, Deus fez todas as coisas, e nada do que existe foi feito sem ela.
4 Tputseetstam tinarangiya, watam taarashipaniwa. Tinayaru, wandari ksutkiya. Ashiri chiyaa tputseetsich Apanllee yámandakiya. Uwsha iyaa tuwasinimpancha.
4 A Palavra era a fonte da vida, e essa vida trouxe a luz para todas as pessoas.
5 'Sini tamatarpari tunimush tuwasintaru, ashiritam tputsush mang' tuwasineerangu, ashtaru anootstaa tputs ngatarangana. Kapung ngatarangitaatssin, 'sinee ztazamaam pinasakana.
5 A luz brilha na escuridão, e a escuridão não conseguiu apagá-la.
6 — ausente —
6 Houve um homem chamado João, que foi enviado por Deus
7 — ausente —
7 para falar a respeito da luz. Ele veio para que por meio dele todos pudessem ouvir a mensagem e crer nela.
8 ¿Nitaati apuch kaapanaaritaja an tuwasinimpanee? nda. Apuch tuwasinimpanee tsiyatarangiya.
8 João não era a luz, mas veio para falar a respeito da luz,
9 Itaru, tuwasinimpan watach tputseem kinayaru, nish tsapush taarangu anu. An watacha kaapa tuwasinimpani anuya. Tputsee ichinguru tuwasineekiya 'sin tamapari ashkiya.
9 a luz verdadeira que veio ao mundo e ilumina todas as pessoas.
10 Ashirucha, Apanllee yámandampan nish iyash taarangsha. Iyaa uruta tinarangu, ashiritaa ashpatam tputs mangoonamaam ngatarangana.
10 A Palavra estava no mundo, e por meio dela Deus fez o mundo, mas o mundo não a conheceu.
11 Apanllshutaa tiptsir Utaáshuchish nllurtarangu, itaru uw maachirita mangoonamaam ngatarangana.
11 Aquele que é a Palavra veio para o seu próprio país, mas o seu povo não o recebeu.
12 Itaru, ashpatam tputs mangoonarangana. Mangooneersin, Apanllsha waama tiptsireem ínarangiya, watam yámandampanimun mang' taturanganawa.
12 Porém alguns creram nele e o receberam, e a estes ele deu o direito de se tornarem filhos de Deus.
13 Apanll waana zandeeru, tputsee waama tiptsiri ínarangiya. Chaantarisha nllurtarangich anamun Apanlleem tiptsiri kinamaam wanindaja. Chaana zandkuch, nda Apanlleem tiptsiri kinakchi. Itaru, Apanll waantari zandku, tiptsireem chiyaa ínakiya.
13 Eles não se tornaram filhos de Deus pelos meios naturais, isto é, não nasceram como nascem os filhos de um pai humano; o próprio Deus é quem foi o Pai deles.
14 Ashirucha, Apanll waana zandeeru, tputsee tapachindachima átu yámandampaneetssha tsapush zanganarangiya. Yámandampansha tputseem kinayaru, iyapta tputspatini taarangiya. Iyash taaru, iysha kchiptini parangashiniya. Paranguni, mangoonaranguni, In watacha Apanll Wipa, tárangini. Istampancha. Zurumapancha. Apanll Wip minamaritcha, tárangini.
14 A Palavra se tornou um ser humano e morou entre nós, cheia de amor e de verdade. E nós vimos a revelação da sua natureza divina, natureza que ele recebeu como Filho único do Pai.
15 Apuchirini ichumampani wach parangitamta Apanlleetsi Wipa. Apuch kapung tsiyatarangu, An tputs watacha izuuru nuwaa, kasikiya, kamanku, tárangitamta. Nuwamun kushimunitaati kuskachu, itaru nuwaa kapunguri kasiriya, watam uwma urutari taataruwa; tárangiya apuchirini.
15 João disse o seguinte a respeito de Jesus: — Este é aquele de quem eu disse: “Ele vem depois de mim, mas é mais importante do que eu, pois antes de eu nascer ele já existia.”
16 Apanll waana zandarangu, iyaam kamungshini wayarangasha. Apanll Wipaa minumtaatstaa nda watsipunoo pachindarangu, Yashingoo iyaa itutsirangiya, Na Apanlleemarisha urutamari taachiniya.
16 Porque todos nós temos sido abençoados com as riquezas do seu amor, com bênçãos e mais bênçãos.
17 Sirútama Apanll tputs wanasiri taapana átu kamachtamarinee yandayaru Móysisarineema panarangiya. Itaru, natsha Apanll waanaatsi Wipaa kamachtayaru nish tsapurunasush zanganirangiya. Wipsha tsapurunasush taarangu Waparee iyaa itsinsaru yámandarangiya. Sheeru iyaa yashingoo itutsirangiya. Apanll Wip watacha Isusu atashiniya.
17 A lei foi dada por meio de Moisés, mas o amor e a verdade vieram por meio de Jesus Cristo.
18 ¿Antaati tputs sirútamastaati Apanllee parangeeja? nda. Itaru, Apanll Wip waparee parangu, iyaa kamanirangiya, watam Apanlltamtawa. Apanll Wip na yusur Apanllshuri taariya. Ashirucha, Isusumari Apanllee yámandarangasha tina.
18 Ninguém nunca viu Deus. Somente o Filho único, que é Deus e está ao lado do Pai, foi quem nos mostrou quem é Deus.
19 Apuchirini itsinsaru Apanllee Wip kamanirangiya. Iy Utaáshuch kurakarini tputsee kamachtayaru, Wangaa mashashini; ¿tamamsha tputsish shiya? táshini; táyaru, zanganirangana. Apanllpanee zangan, apanllpanee wipunash, Leviyarinchichee tputs zangan aship zanganirangiya. Ashirucha, Irusarinush káyarusin, apuchirineetsi masharangusin, apuchirinsha itsinsaru yámarangiya. Mashkusin, ¿Mayaamsha shiy tayaspataksha? ¿Chaksha shiya? ¿Apanlleezish Ipusamarinish shiya? táyarusin,
19 Os líderes judeus enviaram de Jerusalém alguns sacerdotes e levitas para perguntarem a João quem ele era.
20 apuchirinsha itsinsasha yámeeru, Nduni, nitaati nuw Apanlleezi Ipusamarini; tárangiya.
20 João afirmou claramente: — Eu não sou o
21 Apuchirineetstam masharangana: ¿Ashiriya, chakanasha shiya? Elíyasarini yusursha kusachparee atini, ¿anish shiya? tárangusin, apuchirinsha: Dancha, tárangiya. Apanllpansha: Ashiri ndush shiy Apanllee kuk kamanimapani yuw naanllpa atuni kutakaniya. ¿Ndush shiy anish? tárangusin, apuchirinsha: Nduni, nuw anoozi, tárangiya.
21 Eles tornaram a perguntar: — Então, quem é você? Você é Elias? — Não, eu não sou! — respondeu João. — Você é o — Não! — respondeu ele.
22 Apanllpansha: Iy kurakarini iyaa mashimaam zanganirangu, ¿tamaree ngutini kanapchini? ¿Ashiri yámkuni ameecheezini? ¿Tamaamshasha tputsish shiya? Shaanaatsi kamaningandama; tárangana.
22 Aí eles disseram a João: — Diga quem é você para podermos levar uma resposta aos que nos enviaram. O que é que você diz a respeito de você mesmo?
23 Apuchirinsha Wangarini: Nuw Apanllee Ipusamarini yámandampantana. Apanllee kuk kamanimapani, Isáysarini watam, táranguwa;
23 João respondeu, citando o profeta Isaías: — “Eu sou aquele que grita assim no deserto: preparem o caminho para o Senhor passar.”
24 Parísiypanshuchtam tputs, yuw apanllpanpat mashimaam kusarangana ansha:
24 Os que foram enviados eram do grupo dos fariseus ;
25 Ashiriya, ¿mayaamsha tputsee shiy ichumayarush ipunsheemish ínaksha? Watam shiy nda Apanllsheewa Ipusamarinish; nda Elíyasshawa; nda Apanllee kuk kamanipanshawa, tárangu,
25 eles perguntaram a João: — Se você não é o Messias, nem Elias, nem o Profeta que estamos esperando, por que é que você batiza?
26 — ausente —
26 João respondeu: — Eu batizo com água, mas no meio de vocês está alguém que vocês não conhecem.
27 — ausente —
27 Ele vem depois de mim, mas eu não mereço a honra de desamarrar as correias das sandálias dele.
28 An watach apuchirini Isusoo kamanirangu anu. Piy yaktanung Betaniyanung tayaspataku, Ortagush kung tputsee ichumarangu anpuru, tárangiya tputseetsi.
28 Isso aconteceu no povoado de Betânia, no lado leste do rio Jordão, onde João estava batizando.
29 Putamsha apuchirini anshutam tayaspatarangu, Isussha naantach parangiya. Apuchirinsha tputsee, tárangiya: Napangantsa; In tputs Apanllcha opeejarini. Chiyaa ztaru tputseetsich yutaritshishireetsich izuuru tachingchiya, tárangiya.
29 No dia seguinte, João viu Jesus vindo na direção dele e disse: — Aí está o Cordeiro de Deus, que tira o pecado do mundo!
30 Watacha nuw siyaa sirú kamanirangi anu. Táranginawa; nuwamun kushi tputs kusachpa, tárangi. Kuzizimuntaati kusku, itaru nuwaa kapunguri kasiriya, watam uwma urutari taataruwa, táranginawa.
30 Eu estava falando a respeito dele quando disse: “Depois de mim vem um homem que é mais importante do que eu, pois antes de eu nascer ele já existia.”
31 Tárangitaati, nuw uwaa natstarangeezi. Itaru, yuwamun Apanll nuwaa kamachtarangu anumun natstarangina. Apanll, Utaáshucheetsi iparee yasapana átu nuwaa kungupat tputsee ichumamaam kamachtarangiya, tárangiya apuchirini.
31 Eu mesmo não sabia quem ele era, mas vim, batizando com água para que o povo de Israel saiba quem ele é.
32 — ausente —
32 João continuou: — Eu vi o Espírito descer do céu como uma pomba e parar sobre ele.
33 — ausente —
33 Eu não sabia quem ele era, mas Deus, que me mandou batizar com água, me disse: “Você vai ver o Espírito descer e parar sobre um homem. Esse é quem batiza com o Espírito Santo.”
34 Ashirucha, ichumaranguri, kachi anoo paranguri, na itsinsaru kamanchintspa: In watach Apanll Wipaya, tárangiya apuchirini. Táyaru natam tayaspatamaam kasarangiya.
34 E eu vi isso e por esse motivo tenho declarado que ele é o Filho de Deus.
35 Putamsha, apuchirini anshutam taarangiya. Iyapta, waanpata wipunash, tputspatatam washunand anush shaniyarangani.
35 No dia seguinte, João estava outra vez ali com dois dos seus discípulos.
36 Isussha naanakchu anoo parangu, Apuchirinsha: Napangtsa: in tputs Apanllcha opeejarini, tárangiya.
36 Quando viu Jesus passar, disse: — Aí está o Cordeiro de Deus!
37 Anoo mazinaranguni, nuwa, misha Ándarispata Isusush tachitarangani.
37 Quando os dois discípulos de João ouviram isso, saíram seguindo Jesus.
38 Isussha natpunuyaru, iyaatssha pakeeru, Zuwanllee, ¿mayangazsha zandaksa? tárangiya. Iysha yaanshuchiri k'kini tsiyataranguni, mayistoroo atuni, Rahabpí, tárangini Isusootsi. Shiyangaz, mayistoroo, zandkiniya. ¿Yap taaksha? tárangini.
38 Então Jesus olhou para trás, viu que eles o seguiam e perguntou: Eles perguntaram: — Rabi, onde é que o senhor mora? (“Rabi” quer dizer “mestre”.)
39 Isussha: Pza, napatish. Nuwash napangandama, táyaru, tachitarangshiniya. Kuseeramchuni, anush zaree purangini; kapung naparangani.
39 — Venham ver! — disse Jesus. Então eles foram, viram onde Jesus estava morando e ficaram com ele o resto daquele dia. Isso aconteceu mais ou menos às quatro horas da tarde.
40 Ándaris watacha Sim zoonlli. Sim watatamcha Pitoru. Ashirucha, Ándarissha
40 André, irmão de Simão Pedro, era um dos dois homens que tinham ouvido João falar a respeito de Jesus e por isso o haviam seguido.
41 musásiritam zoonllee kamanimaam naatarangiya. Payaru, Zuwaa Simoo, Mesíyaatsi payana, tárangiya. Mesíya iyashuch k'kini Apanllee Ipusamarini atuni atiniya.
41 A primeira coisa que André fez foi procurar o seu irmão Simão e dizer a ele: — Achamos o
42 Táyaru, Isusupsha machtarangiya. Isussha Simoo natstayaru, Nuw shiyaa yasaktana. Shiy Wangarinitishcha wipish; shiy Simtishcha surish, tárangu. Itaru, nuw shiyaa Pitoroo táchinllpa, tárangiya Isusu.
42 Então André levou o seu irmão a Jesus. Jesus olhou para Simão e disse:
43 — ausente —
43 No dia seguinte, Jesus resolveu ir para a região da Galileia. Antes de ir, foi procurar Filipe e disse:
44 — ausente —
44 Filipe era de Betsaida, de onde eram também André e Pedro.
45 Felipsha wamkuree Natánayaa kamanimaam naatarangiya. Pakeeru, Zuwaa Natánayaa, tputsee pana yuwaa Apanll zanganchima, tárangu anootsi. Apanll wirkarish Móysisarineetsi tuyandarangu, waanaatstatam kuk kamanimapanee tputsi tuyandarangitamta. Watacha an tputs na pakeena, tárangu. Uw sura Isuscha; Násaretshuchi tputsi. Usirini wipa atiniya, tárangiya Felipi.
45 Filipe foi procurar Natanael e disse: — Achamos aquele a respeito de quem Moisés escreveu no
46 Natánaysha: ¿Nitaati Násaretshuch tputs wanasir taatar? táyaru, Felipsha: Tárinllpa, zuwaa. Pzaya, shaana napatish, táyaru, machtarangiya.
46 Natanael perguntou: — E será que pode sair alguma coisa boa de Nazaré? — Venha ver! — respondeu Filipe.
47 Watsiritatachu, Isussha pakeeru, tputseetssha: Napantsa; an tputs kizpur Utaáshuchcha. Kaapa waash ngichiz wanindaja, tárangu,
47 Quando Jesus viu Natanael chegando, disse a respeito dele:
48 Natánaysha mazinayaru, yámarangiya. ¿Yapsha shiy nuwaa parangsha? táyaru, Isussha: Ndatuma Felip shiyaa machchunll, shiy k'payunllush watatpish kuxinxinawush nuw shiyaa mangeetsish natstarangina, tárangiya Isusu.
48 Então Natanael perguntou a Jesus: — De onde o senhor me conhece? Jesus respondeu:
49 Natánaysha, Mayistoroo, zuraktishcha; shiy Apanlltishcha Ipusamarini; iy Utaáshuchini shiyaa kurakartanicha, táyaru,
49 Então Natanael exclamou: — Mestre, o senhor é o Filho de Deus! O senhor é o Rei de Israel!
50 Isussha: ¿Tamasha táyari anumun punirustayarush mangoonaksha? Na xamachimasi, nimun izuuru mangoonamaam pangachsha, tárangiya.
50 Jesus respondeu:
51 Mazinangcha; niri chinangcha. Kizpur wanasiri anoo pangachsha. Kanind tawatkachu, Apanll wasundururi nuwamun karuwaruwtarachu yusur kárkartarachu pangachsha, watam nuw tputseem kinaranginawa, tárangiya Isusu.
51 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: vocês verão o céu aberto e os anjos de Deus subindo e descendo sobre o

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.