Gênesis 45
Apanlli Kuku (CBUNT) vs NTLH
1 Yuwaa zoonll Utaá tsiyatstaru anoo Osiy mazinarangu, tanumaam zandarangiya. Ashirucha, muchchuree parundama átu: Natu siy ashparitis shtungangints, tárangu, muchchursha anuritam shitungartaranganaya. Ashiramchusin, anush waanaatsisha zoonllee kamanirangiya.
1 José não conseguiu mais controlar a sua emoção diante dos seus empregados, de modo que gritou: — Saiam todos daqui! Por isso nenhum dos empregados estava ali quando José contou aos irmãos quem ele era.
2 — ausente —
2 Ele começou a chorar tão alto, que os egípcios ouviram, e a notícia chegou até o palácio do rei.
3 — ausente —
3 José disse aos irmãos: — Eu sou José. O meu pai ainda está vivo? Quando os irmãos ouviram isso, ficaram tão assustados, que não puderam responder nada.
4 Osiysha: Naanints ningeema, watsiri xiyangints. Wanasir tsiyachintspa, tárangu, zoonllshitisin anuritam Osiyanung watsiri xiyaranganaya. Anushsha tsiyatarangu: Siyaa nuw zuwanlltana. Ijiptoshcheem tputs tupaxanxarangis nuw antana.
4 E José disse: — Cheguem mais perto de mim, por favor. Eles chegaram, e ele continuou: — Eu sou o seu irmão José, aquele que vocês venderam a fim de ser trazido para o Egito.
5 Itaru, punirintspa. Yuwamand nuwaa tupaxanxarangis anumand tsiyantarintspa. Apanll waana nuwaa zandarangu wayarangiya, siyaamtam taarashis tapachindamaama.
5 Agora não fiquem tristes nem aborrecidos com vocês mesmos por terem me vendido a fim de ser trazido para cá. Foi para salvar vidas que Deus me enviou na frente de vocês.
6 Na tsimbun masach yuw iwariz maringarangu an tushiyanlliya. Wand pshatari zameetpa masachi. Mzatsee tatsumkitaatich nda pusachchi.
6 Já houve dois anos de fome no mundo, e ainda haverá mais cinco anos em que ninguém vai preparar a terra, nem colher.
7 Itaru, waana Apanll nuwaa amb ashimaam ipusarangu, na nuw nish ksutkina siyaam taarashis tapachindamaama, ipareemtamtis. Ashkachuri, siysa pzapanichis anooma.
7 Deus me enviou na frente de vocês a fim de que ele, de um modo maravilhoso, salvasse a vida de vocês aqui neste país e garantisse que teriam descendentes.
8 Ashirucha, Apanll waana nuwaa ningeem tsap zanganirangiya. Nda siy nuwaa ningeem zanganirangsa. Apanll waana nuwaatsimari ichingaroom kurak kasiru parawaam wipunash ínarangiya. Amb ashirangu, Ijiptoshcheem tputs ichingaroom na ksutkuri taakina.
8 Portanto, não foram vocês que me mandaram para cá, mas foi Deus. Ele me pôs como o mais alto ministro do rei. Eu tomo conta do palácio dele e sou o governador de todo o Egito.
9 Natunaa apapap mikeerus naangsints. Apapash kuskamchus, apapaa: Iparish Osiy na kchichcha. Osiy ateeja: Apanll waana nuwaa Ijiptoshcheem ksutamaam ínarangiya, áttanda, támatssa. Ashiriya, apapaa, Osiy ningeem napatandama. Mikeeru kusachpa, áttanda, tángtsa.
9 — Agora voltem depressa para casa e digam ao meu pai que o seu filho José manda lhe dizer o seguinte: “Deus me fez governador de todo o Egito. Venha me ver logo; não demore.
10 Nish kuskachu, ashpari wipaptari, wachinllinpatartatam, chin ashpari yushindakamchu, nuwsha nuwanungitari tsap Ngusenash taarasheem wayachima.
10 O senhor morará na região de Gosém e assim ficará perto de mim — o senhor, os seus filhos, os seus netos, as suas ovelhas, as suas cabras, o seu gado e tudo o que é seu.
11 Itaru, uru shiyaam ichingaroomis katungats panachintspa. Ndunnaa ashkuri, siysapari ichingarus marizimun tsipatssa. Na watam wandari 5 masach mariz tushiymaam pishtakuwa.
11 A fome ainda vai durar mais cinco anos, e em Gosém eu darei mantimentos ao senhor, à sua família e aos seus animais. Assim não lhes faltará nada.”
12 Siysa nuwaa saantari kachis parangsa; nuw zuwanlli Benjamin nuwaa na parangitamta. Yuwaatsitam nuwaanaatsi itsinsarpatari siyaa kamanirangi anoo mazinarangsa. Antaati nuw ngichkeezi.
12 José continuou: — Todos vocês e Benjamim, o meu irmão, podem ver que sou eu mesmo, José, quem está falando.
13 Siysa apapaa itsinsarus kamanimatssa yuwaa kurakaam kinarangi anootsi. Ashiriya, mikeerus apap yamashinints,
13 Contem ao meu pai como sou poderoso aqui no Egito, contem tudo o que têm visto. Vão depressa e tragam o meu pai para cá.
14 tárangu, Osiysha zoonllpa Benjaminpa pachipeersin, tanuranganaya.
14 José abraçou o seu irmão Benjamim e começou a chorar. E, abraçado com José, Benjamim também chorou.
15 Osiy zoonllpat ichingarusin tanurangusin, anumun ishambta, minootssha zoonll ishambta, ishambta ashirangu, zoonllshitisin Osiypat tsiyataranganaya. Ndusha puniranganaya.
15 Então, ainda chorando, José abraçou e beijou cada um dos seus irmãos. Depois disso os irmãos começaram a falar com ele.
16 Ashiriya, yuwaa Osiy zoonll Ijiptosh tsap kusarangana anoo parawsha tsiyatssee mazinarangu, ichingarusin tputs kapung mang' ksaranganaya.
16 A notícia de que os irmãos de José tinham vindo chegou até o palácio do rei do Egito, e ele e os seus servidores ficaram contentes com isso.
17 Parawsha Osiyaa: Zuwanlleetsish kamaningcha. Mikeersin burrumun maachi tuchipayarusin, wapitam Kanaanap tsap kanapchinllinpa.
17 O rei disse a José: — Diga aos seus irmãos que carreguem os animais e voltem para a terra de Canaã.
18 Aparish yamashinints, ashpari maachiritamtis. Tsapuneemis nishuri Ijiptosh panachintspa, yuw tsap kizpur wanasiri anu. Nishuri tsap taakchus, katungats kapung katungkus taatssa.
18 E me tragam o pai deles e as famílias deles. Eu lhes darei as melhores terras que há no Egito, e eles comerão o que este país produz de melhor.
19 Ashiriya, na zoonlleetsish kamachtangcha; nish Ijiptosh kapaachoom pshiyrshini yamaama. Anush pshtayarus, izanllis, ipartamtis, apartamtis washunand yushindamaama, átcha, kurakaa tángcha.
19 Que os seus irmãos levem daqui do Egito carretas para trazerem as mulheres, as crianças pequenas e também o pai deles.
20 Maachiritaatsis ashpatam kamingangtsa. Anungaz mangis mantsarintspa. Tsapuningazis mangis mantsarintstampa. Mapiyrus ksangtsa. Nish Ijiptosh maachi payukani an ichingaru panachintspa, paraw Osiyaa tárangu, Osiysha zoonllee anuritam kamanirangiya.
20 E não se preocupem por deixarem para trás as coisas que têm, pois o melhor que há na terra do Egito será deles.
21 Ashiriya, Osiysha yuwaa kurak kamachtaku anoo tuminurangiya. Zoonlleemaw kapaachoo pshiyrshini yáyaru, panata, panata ashirangiya. Anumun watungasheemshitisin panarangitamta yuw apus ngootsish katungchinllina anooma.
21 Os filhos de Jacó fizeram isso. José lhes deu carretas, como o rei havia mandado, e mantimento para a viagem.
22 Anumunsha wamareemshitisin kaneesich kamaz wanasirimash minumtaw panata panata ashirangiya. Itaru, zoonlleemarisha, Benjaminaamam zameetpa kamaz yuwanandari kizpur wanasirimshi annandari panarangiya. Anumunsha kurikeetssha 300 mbammashi panarangitamta.
22 Também lhes deu roupas novas, mas a Benjamim deu trezentas barras de prata e cinco mudas de roupas.
23 Wapareemsha 10 burru upapchirinand yamayaru, anumun maachi zapan tuchipayaru zanganirangiya. Anumunsha yusur 10 burrutam wizarinanda, anumun yuw wapar apus katungattu kuschu anoom katungtsinandari ichingaru tuchipayaru, zanganirangtamta.
23 Para o pai, José mandou dez jumentos carregados das melhores coisas do Egito e dez jumentos carregados de trigo, pão e outros mantimentos para a viagem.
24 Naakachshitisin, anush Osiy zoonllee waneeku, Ashiriya, naakchus wanasir naatatssa. Apussha ngootsish saanpata natsatstintspa, táyaru zoonllee zanganirangiya.
24 Os irmãos se despediram, e na hora de partir José aconselhou: — Não briguem pelo caminho.
25 Ashiriya, uwshtisin naayarandsin, Ijiptoo tsap shitungeerandsin, yusur Kanaanapsha tsap waparish taárash kusaranganaya.
25 Eles saíram do Egito e, quando chegaram a Canaã, foram à casa de Jacó, o seu pai.
26 Kuseeramchusin, waparee, Apaa, shiy iparish Osiy taarcha. Antaati tsiparangeeja. Na kupeerunoom kinaru, Ijiptoo tsap ksutku taakiya, táranganaya. Akopsha anoo mazinaranllu, mang' zuw ashirangu; Mangupari ipari tánaya, tárangiya.
26 Então lhe disseram: — José está vivo! Ele é o governador de todo o Egito! Jacó quase desmaiou e não podia acreditar.
27 Itaru, uwshtisin ashpari Osiy kamachtarangu anoo ichingaru kamaniranganaya. Mishat, kapaachootssha pshiyrshini yámandarangitamsinaya. Akopsha anoo parangu, ¿Kaapa zurkus átis? tárangu, mang' kizpur ksarangiya.
27 Porém, quando lhe contaram tudo o que José tinha dito, e quando viu as carretas que havia mandado para levá-lo para o Egito, Jacó ficou muito animado.
28 Ashiriya, wipaatssha: Zuraktischa. Na ipari Osiy wandaripari kchitaya. Ndaturi tsipari iparpi pangatama, Akoparini tárangiya.
28 E disse: — Já chega! O meu filho José ainda está vivo. Quero vê-lo antes de eu morrer.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 45, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.