Gênesis 43
Apanlli Kuku (CBUNT) vs NVT
1 Anshuri taar ashkusin, iwariz aranginasha anush tsap maringarangiya.
1 A fome se agravou na terra de Canaã.
2 Yuwaa Ijiptop tsap tirikoo paxanxarangana anoo kachingarangsin, mariz aranginasha kayataranganaya. Ashirucha, yusur Akop wipaa: Waptam naayarus, tirik yusur pxanxashinints. Papcha; ndunnaa ashkuch, ¿mayaja katungkuch kchitaychich? wipaa tárangiya.
2 Quando os cereais que eles haviam trazido do Egito estavam para acabar, Jacó disse a seus filhos: “Voltem e comprem um pouco mais de mantimento para nós”.
3 Itaru, Utaásha: Apaa, zurmana zuraktishcha. Itaru, kupeerunsha Ijiptoshuch iyaa zurampatari nda kis napchiya yuwaa zuwanllshartani kuskamchini anootsi. Watam iyaa itsinsaru tsiyatarangiya; Zuwanllis ndunnaa yushindarus, nuwash kusiyspa. Ashima nuw nda kis pamaam zandkina, táranguwa.
3 Judá, porém, respondeu: “O homem estava falando sério quando nos advertiu: ‘Vocês não me verão novamente se não trouxerem seu irmão’.
4 Ashirucha, apaa, nuw ambinaa sheeni táshina. Ipareetsish Ijiptop tsap machchinipa. Amb sheeruni tirik paxanxamaama.
4 Se o senhor enviar Benjamim conosco, desceremos e compraremos mais mantimento,
5 Itaru, ndunnaa apaa, ipareetsish iyash zanganimaam zandkush, iyshat nduntam naachinipa, watam kurak iyaa ndunnaa zuwanllis yushindarus nuwash kusiyspa zurampatari táranguwa, tárangiya.
5 mas, se não deixar Benjamim ir, nós também não iremos. Lembre-se de que o homem disse: ‘Vocês não me verão novamente se não trouxerem seu irmão’”.
6 Akoparinsha: ¿Mayaamsha siy nuwaa kiyung yachamaam zandarangsa? Mishat, ¿mayaamsha kurakaa msangarus zuwanlli minum ambiri taaritamcha, tárangsa? Akoparin tárangiya.
6 “Por que vocês foram tão cruéis comigo?”, lamentou-se Jacó. “Por que disseram ao homem que tinham outro irmão?”
7 Tárangu, wipshitisin: Apaa, waantari kurak iyaa zapan masharangiya. Ichingaru maachiritaatstamani, shiyaatstam masharangtamta. ¿Tamaru aparis taara? ¿Aparis kchit? ¿Zuwanllis arang taaritam? tárangiya. Ashirucha, apaa, ¿tamari tputs átu anoo chiyshat kamapshichich? Iyshat itsinsartamani kamaniranganiya. Uwshat anoo mazinarangu, Zurkeesa átus, zuwanllis yushindangints. Nuwshat pangpi, tárangiya, tárangusin,
7 “Ele fez uma porção de perguntas sobre nossa família”, responderam. “Quis saber: ‘Seu pai ainda está vivo? Vocês têm outro irmão?’. Nós apenas respondemos às perguntas dele. Como poderíamos imaginar que ele diria: ‘Tragam seu irmão’?”
8 Utaásha waparee: Apaa, iyash zanganitarancha ipareetsish. Nuwaantari ipareetsish ksutchima. Ambtanda sheeruch, apaa, shiyatam, iyaantatam, ipartamani nda marizimun tsipachinllinaya.
8 Judá disse a seu pai: “Deixe o rapaz ir comigo e partiremos. Do contrário, todos nós morreremos de fome, e não apenas nós, mas também nossos pequeninos.
9 Natu, apaa, iparish nuwash ksangi. Nuw uru ksutchima. ¿Tamari nuw nda ksutchee? Watam nuw nuwaantari tinawa, Ipareetsish ambiri kapiyachtaateena, uru nuwaantarisha nutsi tuwapamaam taariya.
9 Garanto pessoalmente a segurança dele. O senhor pode me responsabilizar se eu não o trouxer de volta. Carregarei a culpa para sempre.
10 Ndunari ipareetsish Benjaminaa iyash zanganimaam pachindtatush, na tsimbunannaapari amb pakeeniya, táranganaya.
10 Se não tivéssemos perdido todo esse tempo, poderíamos ter ido e voltado duas vezes”.
11 Amb tárangusin, waparsha: Ashiri machingsints. Kustarishis maachi tpichingints yuw kizpur wanasirimsheewa anu. Kurakash kuskamchus, ¿mayaja panayamchis yuw yaana payukani anu? Karipan wash irimiyaam pakich yángints, kinduratamta, kzammashtam, mirraatstam, nueceetstam, ktupzatam aship wanasirimshinandari ipusatarantsa.
11 Por fim, Jacó, seu pai, lhes disse: “Se não há outro jeito, pelo menos façam o seguinte. Coloquem na bagagem os melhores produtos desta terra: bálsamo, mel, especiarias e mirra, pistache e amêndoas, e levem de presente para o homem.
12 Kuriktam yanlltamtsa yuw saamatam tuwanpurangu anu. Sheerus, saantawaritam kurikiris panatarantsa. Apaz mangu mamarparangusin, uru siyaatssha yutaritash wayachiya.
12 Levem também o dobro do dinheiro que foi devolvido, pois alguém deve tê-lo colocado nos sacos por engano.
13 Ashiriya, neewa. Zuwanllis yamayarus naangints. Nee zuwanlleetsis kurakash yámandashini.
13 Depois, peguem seu irmão e voltem àquele homem.
14 Itaru, Apanllimari kizpurcha. Siyaa uru istakachu, kuraksha siyaa nayaniku, minoo zuwanlleetsis Simoo tashitungachiya. Benjaminaatstam siyashtam tuwanpuchiya. Itaru, ndunnaa siyaam zuwanlleetsis tuwanpuku, uru nuw iparsharishaparina taachina, tárangiya.
14 Que o Deus Todo-poderoso lhes conceda misericórdia quando estiverem diante daquele homem, para que ele liberte Simeão e deixe Benjamim voltar. Mas, se devo perder meus filhos, que assim seja”.
15 Ansha Akop wip kakchusin, kurikee yambeerandsin, zoonlleetstam Benjaminaa yamayaranlltamsin, Ijiptop tsap naataranganaya. Sheerandsin, yusur Osiyash taárash kuskamchusin,
15 Então os homens pegaram os presentes de Jacó e o dobro do dinheiro e partiram com Benjamim. Por fim, chegaram ao Egito e se apresentaram a José.
16 Osiysha zoonllee Benjaminaa anshutam tachitaru parangiya. Anootssha paranllu, Ijiptoshuch kuk tsiyateeru, ksutamapanee: Natu, siy mikeerus, an tputs naanllina anoo pangipi macheerus, yapshtushinints. Minum wakar yuw wanuts kapungu an pachayarus, wanasir ptatangints tputseem martamaama. Nuwaanpatatam na zar wachamureetseem katungamaama, tárangiya.
16 Quando José viu Benjamim com eles, disse ao administrador de sua casa: “Estes homens almoçarão comigo ao meio-dia. Leve-os ao palácio, mate um animal e prepare um grande banquete”.
17 Muchchurshitisin anuritam ayu tárangusin, anoo tputs yamayarandsin, Osiyap pang' machiranganaya.
17 O homem fez conforme José ordenou e os levou ao palácio de José.
18 Ashirangsin, uwshtisin nda yasarangusin, kapung puniranganaya. ¿Mayaamaja amb ashkachinllina? tárangusin, ¿Ndushat yuwapur nish paxanxeeshinuni, kóstarush mapiyruni tapurkamchuni, kurikireetstamani tuwanpuyarusin parangini, ndushat anumand putakchinllina? Papcha; putakchusin, uru iyaa muchchureemshapari tarawzupaneem wayachinllinaya ichingaru chiniptartatamaniya, táranganaya.
18 Quando os irmãos viram que estavam sendo levados à casa de José, ficaram apavorados. “É por causa do dinheiro que alguém colocou de volta nos sacos da outra vez que estivemos aqui”, disseram uns aos outros. “Ele planeja nos acusar de roubo e, depois, nos prender, nos tornar escravos e tomar nossos jumentos.”
19 Ashiriya, ansha pangusish yapshtukamchu, ndaturi wachoo tawataru, Osiy muchchur yuwaatssiri tsiyatpi átu, xiykamchu, anootsiri mang uwshtisin,
19 À entrada do palácio, os irmãos se dirigiram ao administrador de José e lhe disseram:
20 Ichee, sirú yuwapur nish tirikoo paxanxarashinini anpur zar ndambari naayaranll ashiranganiya.
20 “Ouça, senhor. Viemos ao Egito anteriormente para comprar mantimentos.
21 Ancha apus naaruni, tapitaranllu, anootsirisha maakamchuni, kóstareetsini tapureeramchuni, napkuni, kuriksha yuwatam siyaam tuwaparangini anutam paranginiya. Anuritamtanda tatsamooru payutaranni. Na yusur saamatam tuwanpuchintspa.
21 No caminho de volta para casa, paramos para pernoitar e abrimos os sacos. Descobrimos que o dinheiro de cada um, a quantia exata que havíamos pago, estava na boca do saco. Trouxemos o dinheiro de volta. Aqui está.
22 Nda anumarita yaanasha kurikirini zapantam yushindaranginiya, yusur tirikoo paxanxpani atuni. ¿Chakamasaja anootstaatiya iyash kóstarini kurikee pshtaranganaya? táranganaya.
22 Também trouxemos mais dinheiro para comprar mantimentos. Não fazemos ideia de quem colocou o dinheiro nos sacos”.
23 Itaru, Osiysha muchchur: Nduni. Waritariya. Mangis mantsarintspa; punirintspa. Apanlltanda saana aparis anoo siyaam kapung istarangu, waana siyash kóstaris kurikee pshtarangiya. Yuwaana iyaam kurikee tuwaparangis anootsina nuw yarangtandi, tárangiya. Táyaranllu, tumanshishipsha naayaru, Simeóna ishitungayashinu, yuwashtam zoonll shaneerana anshutam yushindayaru, kasarangiya.
23 “Fiquem tranquilos”, disse o administrador. “Não tenham medo. Seu Deus, o Deus de seu pai, deve ter colocado esse tesouro nos sacos. Tenho certeza de que recebi seu pagamento.” Depois disso, soltou Simeão e o levou até onde eles estavam.
24 Ashparisha macheeranllu, Osiyash pang' yapshtuyaru, kungsha watseem kupamaam tipayaru, panarangiya. Burroomtam watungasheem panarangitamta.
24 Em seguida, o administrador os conduziu para dentro do palácio de José. Deu-lhes água para lavar os pés e providenciou ração para seus jumentos.
25 Uwshtisin yuwaa yushindarangana anoo na kupeerunoom panapani atusin, mbursarishini yusheersin, wanasir yarkusin, Osiyaam kutaksin, shanee ashiranganaya. Watam Osiy muchchur kamanku, Natanda zar wachamuree kuschu siyapa washunand katungamaama, táranguwa. Ashirucha, anumaritam kutaranganaya.
25 Quando foram avisados que almoçariam lá, os irmãos prepararam os presentes para a chegada de José ao meio-dia.
26 Ansha Osiy zar wachamuree pangush kuskamchu, ashparitssin much tsapush timuchartata ashiranganaya. Sheersin, anamun yuwaatssha maachta yushindarangana anootssha Osiyaam panaranganaya.
26 Assim que José chegou em casa, entregaram-lhe os presentes que haviam trazido e curvaram-se até o chão diante dele.
27 Osiysha masharangu: ¿Tamarim taaranaya tsapunpis? Aparis yuw siy nuwaam tsiyatarangis anuwa. ¿Na wandaritam kchit? ¿Ndaturitam tsipaa? tárangu,
27 Depois de cumprimentá-los, José quis saber: “Como está seu pai, o senhor idoso do qual me falaram? Ainda está vivo?”.
28 anoo mazinarangusin, yusur timuchartata ashiranganaya. Sheersin, Apap naturitana kchitcha. Ndaturi tsipariya. Shiyaa kizpuritam chinakiya, tárangiya.
28 “Sim”, responderam eles. “Nosso pai, seu servo, ainda está vivo e vai bem.” E curvaram-se mais uma vez.
29 Yuwaatssha turipingarsin shaneerana, ambsha Osiy napataran ashku, zoonllee Benjaminaa parangiya, waanaatstarisha zoonlli, wapar washunand, wanirsha washunandtam ashiru anootsi. Anootssha paranllu, ¿Waatat in zuwanllis, yuw shipamunach zuwanlli taarpa tárangis anoo? táyaru, zoonlleetssha Benjaminaa: Apanll shiyaa kapung chinakiya, tárangu,
29 Então José olhou para seu irmão Benjamim, o filho de sua mãe, e perguntou: “Este é o irmão mais novo de que vocês me falaram?”. E disse a Benjamim: “Deus seja bondoso com você, meu filho”.
30 kizpur mang' mantsarangiya. Itamsamaam Osiy pinasarangu, watandpunush mikeeru shitungta sheeru, maashipsha pshtuyaru, kapung tanurangiya.
30 Muito emocionado por causa do irmão, José saiu depressa da sala. Foi para o quarto, onde chorou.
31 Sureetssha kungupa kupambeeranllu, itamsayaranllu, yusur shitungeeshinu, muchchuree, Natu katungtsee wayangtsa, tárangu, zoonlleetssha, Naanints; tárangiya.
31 Depois de lavar o rosto, voltou mais controlado e ordenou: “Tragam a comida!”.
32 Osiy waanitaritam minumun mis kuxineeru katungarangiya. Ijiptoshuchsha tputs waanitaritamsin mis kuxinarangana. Zoonllshitisin waanitaritam mis kuxineersin, katungarangtamsinaya. Watam Ijiptoshuch tputs washunand Hebrewshuchpa yapandayarusin, katungamaam nda zandaranaya; Hebrewshuchee tputs tsachiranganaya.
32 José foi servido em sua própria mesa, e seus irmãos, em uma mesa separada. Os egípcios que comiam com José, por sua vez, foram servidos em outra mesa, pois os egípcios desprezavam os hebreus e se recusavam a comer com eles.
33 Osiysha zoonllpat tasaseeru katungarangiya. Zoonllee iwachiztamaa tuyamzayaru, anumun nllurarini arangeem, nllurarini arangeem sheeru, tushurangaru tunuxinarangiya. Ashirucha, anoo uwshtisin parangusin, waanpatatshitisin napta sheersin, ¿Tamashta in tputs arapchitaa iyaa masachirini yasak? táranganaya.
33 José disse a cada um dos irmãos onde deviam sentar-se e, para espanto deles, colocou-os ao redor da mesa em ordem de idade, do mais velho para o mais novo.
34 Sheersin, anumun katungats mbaseersin, katungarangshitisinaya. Osiysha waanamuntaritam misarini katungarangiya. Zoonlleemam Benjaminaam muchchuree kamachtarangu, katungats kapung mbaseersin panaranganaya. Washunand yapandayarusin, katungaranganaya. Anumun yusur shambatkusin, washunandtam kis waaranganaya.
34 Mandou encher os pratos deles com comida de sua própria mesa, e deram a Benjamim uma porção cinco vezes maior que a dos outros. E eles comeram e beberam à vontade com José.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 43, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.