Gênesis 34

Apanlli Kuku (CBUNT) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Dina mang, Liycha wipaya. Waparshat Akopcha. Anshat Din kamasinayaru, yaktashuchpa kamasinpatatin ipunpi átu, xiyrangiya.
1 Ora, Diná, filha que Lia dera à luz a Jacó, saiu para ver as filhas da terra.
2 Kanungassha anush yakat taarangiya, suru Sekema, Hamorcha wipaya. Hamor anpur anush yakat kurakamuna Hebewchich tputsi. Anoo yaktaa ksutarangiya. Ashirucha, Sekemsha Dinaa pakeeru, putarangiya. Nduntaa Din zandarangu, ashiritaa, pshiyreeru, mantsir patatarangiya.
2 Viu-a Siquém, filho do heveu Hamor, que era príncipe daquela terra, e, tomando-a, a possuiu e assim a humilhou.
3 Kanungassha Dinangaz kapung zandarangu, Din nuwaa chinapanda átu, Dinaa zapan izamzaztar ashirangiya.
3 Sua alma se apegou a Diná, filha de Jacó, e amou a jovem, e falou-lhe ao coração.
4 Sekemsha waparee Hamoraa tsiyatku, tárangiya; Apaa, nuwaam mashanda. Nuw izanlleemi yamaamamaricha. Nee kiz zandki, tárangiya wapareetsi.
4 Então, disse Siquém a Hamor, seu pai: Consegue-me esta jovem para esposa.
5 Akopsha anoo k'kuz mazinarangiya, yuwaa Sekem wipaa Dinaa mantsir patatku anootsi. Itaru, wipsha ashpari apusap pastup chinuzip taárash shanee ashiranganaya. Akopsha wipaa kutaku, natumasam nda tsiyatarangiya.
5 Quando soube Jacó que Diná, sua filha, fora violada por Siquém, estavam os seus filhos no campo com o gado; calou-se, pois, até que voltassem.
6 Itaru, ndaturi wip kusarusin, Sekemsha wapar kizaa mashpi átu, Akopash naparangiya. Itaru, Akopsha: Xamachi. Ipari ichingaru kuseemasa, tárangiya.
6 E saiu Hamor, pai de Siquém, para falar com Jacó.
7 Ashiriya, zapishsha ashpari wip pangusish kusateeramchusin, anush tsiyatssee yuwaa Sekem wizaree yutarit patatarangu anoo mazinaranganaya. Mazinarangusin, ashpari Akop wip kapung tsiyantaranganaya. ¿Mayaamshitaja Sekem apapaa yutaritash wayamaam zandak? Iyaatstam yutaritam ínaranganawa, táranganaya.
7 Vindo os filhos de Jacó do campo e ouvindo o que acontecera, indignaram-se e muito se iraram, pois Siquém praticara um desatino em Israel, violentando a filha de Jacó, o que se não devia fazer.
8 Itaru, Hamorsha; Nuw ipari siyaa izarish zandkiya. Ashirucha, nuwsha siyaa táshina: Waanari ashiru, izarish ipareemi panamaam waritakinaariya, watam nuw ipari kanungas taakuwa.
8 Disse-lhes Hamor: A alma de meu filho Siquém está enamorada fortemente de vossa filha; peço-vos que lha deis por esposa.
9 Ashirucha, ipareemi panakchus, siysa iyachchee nutsas yamachtamsa. Siyashuch kamuzanur iyaa iparni yamachinllinaya. Ambinaapa sheeruch kis taachchee.
9 Aparentai-vos conosco, dai-nos as vossas filhas e tomai as nossas;
10 Siy nishurtatam tsap taarasheemis saamataritam tsapunis yachtamsa. Washunandarisha yapandayaruch taachchee. Sheernapsa, nishurisha tsap taatssa; tsapuneemaritamtis paxanxatssa, tárangiya Hamorarini.
10 habitareis conosco, a terra estará ao vosso dispor; habitai e negociai nela e nela tende possessões.
11 Ántaru, wipshat Sekem Dinaa wapar, wayucheetstam tsiyatarangiya. Mashku; Nuwaam izanlli iparish kasanganda. Waanari iparish nuwaam panatarush, nuw shiyaam istachinlla.
11 E o próprio Siquém disse ao pai e aos irmãos de Diná: Ache eu mercê diante de vós e vos darei o que determinardes.
12 Ipareetsish yamatarinaareena, uru nuw maachiritaatsi siyaam mangutariti panamaam taariya. Maachi aranginasha zapan siyaam panachintspa. Ashirucha, nuwaam iparish pananda atashina, tárangiya Sekemsha tsiyatku.
12 Majorai de muito o dote de casamento e as dádivas, e darei o que me pedirdes; dai-me, porém, a jovem por esposa.
13 Sekem Akopaa wip Dinaa mantsir patatarangu, itaru wayuchtisin, Akopsha wip tsiyataranganaya. Mangu Sekemaa tamapingaranganaya.
13 Então, os filhos de Jacó, por causa de lhes haver Siquém violado a irmã, Diná, responderam com dolo a Siquém e a seu pai Hamor e lhes disseram:
14 Zuraktishcha. Itaru, iyashuch tputs kamuz yuwaam nda wayumshiri tas nllurtama nda ktsuparangu anoom ¿nitaati iy izareetsini panatareezini? Iy amb ashimaam paziktanicha.
14 Não podemos fazer isso, dar nossa irmã a um homem incircunciso; porque isso nos seria ignomínia.
15 Ashirucha, anumun nuw siyaam izareetsi panamaam pachindakpazi ashkina, watam iy nllitaritamaniwa. Nuwsha siyaa táshina; wandaya iyapa taamaam zandkus, ashiri ashparitis tputs kamuzaw kanungaseew taarana, anoo ashpari wayumshiree tas ktsupchinllinpa.
15 Sob uma única condição permitiremos: que vos torneis como nós, circuncidando-se todo macho entre vós;
16 Ambinaapari sheerus, uru iyaa izarini yamatartatssa. Iyshat kamuzanurini siyachchee izaris yamachtamaniya. Siyashuch kanungas iyaa izarni yamakatarusin, iyshat siyashchee kizanurnis yamakatpitamaniya. Ambinaapa sheeruch, washunandarisha yapandachchee. Washunandarisha yakat kayaneeruch taachchee.
16 então, vos daremos nossas filhas, tomaremos para nós as vossas, habitaremos convosco e seremos um só povo.
17 Itaru, yuwaa áti anoo nduniya, ayu, átus, nda siyashuch nuwaa kuki nda payuksin, kamuzanur wayumshiree tas nda ktsupkusin, uru iy nee yakat shitungeeruni, arapsha naachiniya, Akoparinshitisin wip táranganaya.
17 Se, porém, não nos ouvirdes e não vos circuncidardes, tomaremos a nossa filha e nos retiraremos embora.
18 Ashirucha, Hamorsha, anuritam mang chinaranganaya wipaptarta Sekempatarta. Ashiriya, amb sheeni, táranganaya.
18 Tais palavras agradaram a Hamor e a Siquém, seu filho.
19 Ashirucha, Sekem nda pakchiyam xararangiya, watam Akopaa wip Dinaa kapung zandaranguwa. Akoparini wip tárangana anoo kuk payurangu, anuritam tuminurangiya.
19 Não tardou o jovem em fazer isso, porque amava a filha de Jacó e era o mais honrado de toda a casa de seu pai.
20 Ashirucha, waparpat yuwash tputs paxanxamaam shaniykana anshutam kamankatu naatarangiya. Kamanku tárangiya;
20 Vieram, pois, Hamor e Siquém, seu filho, à porta da sua cidade e falaram aos homens da cidade:
21 In tputs wanasircha. Amikurtamaam iyapat zandkanaya. ¿Ndushat nish ishinanda át? Iyashuch kamuzanur waa wizanur yamachinllinaya. Uwshtisin kamuzanur iyashchee kizanur uru yamachtamsinaya. Ashiriya, amb sheeruni, washunandarisha yapandayaruni taayani. Watam tsap kapung kureeruwa. Waani watsapuneem paxanxeersin taachtamsinaya.
21 Estes homens são pacíficos para conosco; portanto, habitem na terra e negociem nela. A terra é bastante espaçosa para contê-los; recebamos por mulheres a suas filhas e demos-lhes também as nossas.
22 Iyshat ashparitini kamuzanuri mshirni tas ktsupeeni, watam uwshtisin anuritam payukanawa. Iyshat sheertamani washunandarisha kis taapani. Waani iyash tsapuni taapana.
22 Somente, porém, consentirão os homens em habitar conosco, tornando-nos um só povo, se todo macho entre nós se circuncidar, como eles são circuncidados.
23 Amb ashkatssin, uru iyshat wakararineetsini yamachtamaniya. Ashpari chinoo iyshat amuytachiniya. Maachtaw payukana anuwa ashpari iyamari amuytachiniya, mang táranganaya.
23 O seu gado, as suas possessões e todos os seus animais não serão nossos? Consintamos, pois, com eles, e habitarão conosco.
24 Ashiriya, yaktashuchshat kamuzanur kanungaseewtam, Ayu, tárangusin, ashparitssin zamangaranganaya. Ashiri pza. Amb sheeni Hamor tánna anootsi, tárangusin, ashparitssin wayumshiree tas ktsuparanganaya.
24 E deram ouvidos a Hamor e a Siquém, seu filho, todos os que saíam da porta da cidade; e todo homem foi circuncidado, dos que saíam pela porta da sua cidade.
25 Tuchpashsha zar Akop wip Simeón, Leviy ashirusin, Dinanandari wayuch: Pzaya, pangaani yaktapi, táranganaya. Anshuchshitisin yaktashuch yuw wayumshiree tas ktsupeerna an kizpur ksurangiya; chiyzamaam nda waritarangusin, wasurimun tamurutar ashiranganaya. Nda waanaatsi tapachindamaam nda waritaranganaya. Akopsha wip machtaree yátartaranganaya. Sheersin, kamuzanuree kachingaranganaya.
25 Ao terceiro dia, quando os homens sentiam mais forte a dor, dois filhos de Jacó, Simeão e Levi, irmãos de Diná, tomaram cada um a sua espada, entraram inesperadamente na cidade e mataram os homens todos.
26 Hamorashshat pang' pshtuyarusin, mchitpa pacharangitamsinaya wipaptari Sekempatarta. Sheersin, Sekemash pangu wizaree yanpuranganaya. Sheerandsin, wapitam wapariptam pang' kanapuranganaya.
26 Passaram também ao fio da espada a Hamor e a seu filho Siquém; tomaram a Diná da casa de Siquém e saíram.
27 Zoonllshtisin kuzizimun káyashinusin, yaktash kusarangtamsina. Tsiparimunsha iwaz kata kata sheersin, maachiritawa ashpari ichingaranganaya. Maachtawaatstam, chinuzeewaatstam ichingaru machtarangana. Wizaree Dina Sekem mantsir patatarangu anumand tsiyantayarusin ashiranganaya.
27 Sobrevieram os filhos de Jacó aos mortos e saquearam a cidade, porque sua irmã fora violada.
28 Ashchiri yaktash shuchiranganaya; wakaraatstam, opeejaatstam, burrootstam, ichingaru yaktashuch payurana anoo ashpari shuchiranganaya.
28 Levaram deles os rebanhos, os bois, os jumentos e o que havia na cidade e no campo;
29 Nllurawaatstam ashpari yamaranganaya, kizawaatstamta.
29 todos os seus bens, e todos os seus meninos, e as suas mulheres levaram cativos e pilharam tudo o que havia nas casas.
30 Ashiriya Akopsha mang tsimbunuri wipaa Simeóna, Leviyaa ashiru kuruzeeru, ¿Mang, siy tputsee pacharangis? ¿Ndushta anumand nuwaatsshat tputs natsaychinda, Kanaanshuchshitisina, Feresewshuchtamta? Anshuchshitisin uru nuwaa kapung natsachinllinaya. Watam wazapanshitisinawa. Iyshat tputsirini pakchim kamuzanurni taariniya. Uru iyaatsim pachachinllinaya, zuwanlleewaatstamti uru pachachtamsinaya, mang wipaa tárangiya.
30 Então, disse Jacó a Simeão e a Levi: Vós me afligistes e me fizestes odioso entre os moradores desta terra, entre os cananeus e os ferezeus; sendo nós pouca gente, reunir-se-ão contra mim, e serei destruído, eu e minha casa.
31 Itaru wipshitisin: ¿Antaati iy izarni mshipaneeja? Anumand nuw nda mbizamaam zandkiniya, mang waparee táranganaya.
31 Responderam: Abusaria ele de nossa irmã, como se fosse prostituta?

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 34, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.