Gálatas 4
Apanlli Kuku (CBUNT) vs NTLH
1 Mazinangtsa. Apanll wipaa ndatuma zanganchu iy tputsich wirakuch wip tamapari ashirangtamaniya. Wapar maachee zapan payuktaa, itaru ndatuma nllur wachinaru, nda waana izuuru payukiya. M'chach tamapari ashiru tsapushuri taakiya.
1 Digo mais isto: enquanto é menor de idade, o filho que vai herdar a propriedade do pai é tratado como escravo, mesmo sendo, de fato, o dono de tudo.
2 Wapar tputsee kamachtaku, uwsha nlluraa napkiya; misha maacheetstam napkiya. Itaru, yuwash zari waritayanllu, wapar kuk tatsamkachu, mishat nllursha wachinayanllu, uwsha waparee maachirit izuuru payuchiya.
2 Enquanto é menor, há pessoas que tomam conta dele e cuidam dos seus negócios até o tempo marcado pelo pai.
3 Ashikpaz ashiranganiya; watatamanicha. Sirú Isus ndatuma kuschu nllur tamapari ashiru taarangtanicha iya. Yuwaa aparini chinarangana anuritam iyaa waneerangana. Waneerangitaa, iysha tatsamooru payumaam pinasarangini; Yashing' muchchur tamapari ashiruni taarangtanicha.
3 Assim também nós, antes de ficarmos adultos espiritualmente, fomos escravos dos poderes espirituais que dominam o mundo .
4 Itaru, yuwash zar waritarangu anush Apanllsha waanaatsi wip zanganirangiya. Isus kizash nllurtarangiya. Utaáshuchish kanungarangiya. Isus Waparee kamachtamarini payurangitamta.
4 Mas, quando chegou o tempo certo, Deus enviou o seu próprio Filho, que veio como filho de mãe humana e viveu debaixo da lei
5 Sheeru yuwamand iy Utaáshuchini xapoorangini anumand iyaam kamachtamarinee tatutsimaam tsiparangiya. Sheeru Apanlleemsha wip iyaa ínarangiya. Anumunsha aparimunaruni kizpur taakuni, Apanllsha kamachtamarini sirapuch an iyaa nda waneeku mapiykaniya.
5 para libertar os que estavam debaixo da lei, a fim de que nós pudéssemos nos tornar filhos de Deus.
6 Ashiriya, na iysha ichinguruni Apanlltanicha wipini. Apanlleem wip kinaranguni, Apanllsha waanaatsi Wani iyash mangishini pshtarangiya. Apanll Wani iyash taaru, Apanlleetssha nda pazikurini, Apaa, nuw shiyaa apartana, atiniya.
6 E, para mostrar que vocês são seus filhos, Deus enviou o Espírito do seu Filho ao nosso coração, o Espírito que exclama: “Pai, meu Pai.”
7 ¿Nitaati m'chuch tputsee wapareekeeja? nda; uru m'chach taakiya. Itaru, iysha apareetseeruni, Apaa atiniya. Ashirucha, apareeruni, iyaa izuuru istachiya; mangeetsini izuuru tachingkiya.
7 Assim vocês não são mais escravos; vocês são filhos. E, já que são filhos, Deus lhes dará tudo o que ele tem para dar aos seus filhos.
8 Itaru, sirú siysa arapchis tputsis Apanllee nda mangoonarangsa. Apanllputseetsim mangoonarangsa; anootsimari chinarangsa; anumand kiyung kachiyarangsa.
8 No passado vocês não conheciam a Deus e por isso eram escravos de deuses que, de fato, não são deuses.
9 Itaru, natsha Apanllee mangoonaksa. Maa, ¿antaati ashkeeja? kaapa na Apanll siyaa chinakshta. ¿Mayaamsha Apanllee mangoonarangus, yusur apanllputsee chinapi átssa? ¿Mayaamshta yusur anootstam yanischimaam zandaksa? ¿Mayaamsha anumand yusur kiyung kachiyaksa? Yusursha pasunush tachitpani átpasa. Nduntaati ashiru, Apanllee kamachtamarini sirapuch payupi átpasa. ¿Apanll kamachtamarini wanipa kamachtak? zapancha.
9 Mas, agora que vocês conhecem a Deus, ou melhor, agora que Deus os conhece, como é que vocês querem voltar para aqueles poderes espirituais fracos e sem valor? Por que querem se tornar escravos deles outra vez?
10 Zaree kanusissheem wayangtsa átcha. Tsupeetstam, misha simanaatstam, misha masacheetstam kanusissheem wayangtsa átcha. ¿Antaati an mangeetsini tachingach? nduni.
10 Por que dão tanta importância a certos dias, meses, estações e anos?
11 Ashirucha, siyamun mangi mantsaktana. Ngutaritparina siyaa tayaspatarangina atina, watam siy anoo tánischimaam zandaksawa.
11 Estou muito preocupado com vocês! Será que todo o trabalho que tive com vocês não valeu nada?
12 Itaru, shirintspa, tina siyaa Isuschicheetsis. Anoo k'kuz watsta; chinarintspa. Nuw tamakparina shingtamtsa. Napa nuw siy arapich tputs tamapari ashiru taakina; nuw Utaáshuchee taárash kasarangtana. Siysa shingtamtsa.
12 Meus irmãos, peço que sejam como eu. Afinal eu sou como vocês, e vocês não me ofenderam em nada.
13 Yuwamand wanguytarangi anumand siyash taaruri, siyaam Isusoo kuk tayaspatarangina. ¿Tamaree ashimaa mbizchis?
13 Lembram por que foi que lhes anunciei pela primeira vez o evangelho ? Foi porque eu estava doente.
14 Kas yutaranguri, nduntaa matambish taakuri, ashiritaa siy nuwaa kis naparangsa. Nuwaa yutaritam nda ínarangis; natsarangeezis, nduni. Chinarangsa. Nuwaa kuki kis mazinarangsa; Apanllee wasundurur tamapari ashiru siy nuwaa chinarangsa. Aranginasha chinarangis. Isusoo tamaparee ashiru siy nuwaa chinarangsa.
14 Mas vocês não me desprezaram, nem me rejeitaram, embora o meu estado de saúde fosse uma dura prova para vocês. Pelo contrário, vocês me receberam como se eu fosse um anjo de Deus ou mesmo como se eu fosse Cristo Jesus.
15 Ashirangtaatis, ¿mayaamsha na nuwaa nda chinaksa? watam siy kizpur nuwaa sirú chinarangsawa. Siy nuwaa kapung istamaam zandarangsa. Kcheetstaatis nuwaa panamaam zandarangsa. Waritakinaareesa, nda yuxurus nuwaam panaranginaapsa.
15 E como vocês estavam felizes! Eu posso afirmar que, se pudessem, vocês teriam arrancado os seus próprios olhos para me dar! O que foi que aconteceu?
16 Ashirangtaatis, ¿mayaamsha na nuwaa nda chinaksa? ¿Mayaamsha kundareetspazis ashirus nuwaa natsaksa? Yuwamand nuw siyaa itsinsaru tayaspatakina anumandazuwa nuwaa natsaksawa atashina.
16 Será que agora, por ter dito a verdade, eu me tornei inimigo de vocês?
17 Nduni; nllitari tputs siyaa piyari tayaspatakana anumand ashiksa. Piyari tayaspatakana an tputs ¿antaati wanasirimshee zandach? nda. Isusoo kuk tatutsimaam zandkusin atanaya. Iyash k'kini tachitpana, atusin, siyaa tamundakana.
17 Esses homens mostram grande interesse por vocês, mas a intenção deles não é boa. O que eles querem é separar vocês de mim para que vocês sintam por eles o mesmo interesse que eles sentem por vocês.
18 Kaapa tputsee wanasiri istamaam zandkuch, ancha kizpur wanasiriya. Nuw siyash ndunnaa taakuri, nllitari tputs siyaa wanasiri istakchu, wanasircha. Itaru, wanasirimish k'kuzee tayaspatachpa aturi atina. Itaru, uwshtisin nda ashkanawa.
18 É bom vocês terem um interesse sincero sempre e não somente quando estou com vocês.
19 Mazinangantsa, nuw siyaa iparpazi ashirina. Wandaritam siyamand nuw kiyung kachiykina. Kiz wipaa ksutku tamatarpari ashiruri siyaam mangi mantsaki, watam Isusoo kuk nda izuurumamarit mangoonaksawa.
19 Meus queridos filhos, eu estou sofrendo por vocês, como uma mulher que tem dores de parto. E continuarei sofrendo até que Cristo esteja vivendo em vocês.
20 Siyap napangasi atina. Napkinaareena, k'kipti tayaspatachparina; ndusha kirakamun yandayaruri tayaspatachina. Itaru, ¿tamaycheezi? pinasaki. Ashiritaa yandakina, watam siyaam kizpur mangi mantsakinawa.
20 Como eu gostaria de estar aí agora para poder falar com vocês de modo diferente! Estou muito preocupado com vocês.
21 Mazinantsa; siy Apanllee kamachtamarini sirapchee payumaam zandkus, itsinsarus chinangtsa. Sirú mazinamana mazinarangpasa. Itaru, nuwsha na itsinsaru kamanchintspa. Apanllee kamachtamarini payukchuni, m'chach tamatarpari ashiru taakaniya; iyaa nambanambtar ashkiya Apanllee mangoonamaama. Itaru, Isusumun mangini tatkuni, Apanllsha waama wipaam ínchiya; kissha taachiniya.
21 Vocês que querem estar debaixo da lei , me digam uma coisa: vocês não estão ouvindo o que a Lei diz?
22 Mang Apramarin wipaam tsimbun tinarangiya. Minam wizanllish tinarangiya. Minootssha wizanllish muchchur tinarangitamta.
22 Ela diz que Abraão teve dois filhos: um, de uma escrava, Agar; e outro, de uma mulher livre, Sara.
23 Apramarin waana zandeeru, muchchurish kamasinash tinarangiya. Itaru, Apanllsha waana zandarangu, wizanllish wachinashta tinarangitamta.
23 O filho da escrava foi gerado como todas as crianças são geradas, mas o filho da mulher livre foi gerado por causa da promessa de Deus.
24 Nish tsiyatsis pishum taariya iyaa tayaspatamaama. In tsimbun kiz k'kuz tamapari ashiru tsimbun taariya. Mashingamarini Apramarin wizanll muchchur Apanllpat kamachtamarini sirapuchpat tatsamkiya. Itaru, ichtamarinsha wizanll Isuspat kuk tatsamkiya. Sirútari zitaminarini machish Sinayash sura taarangusin, anush Apanll Móysisarinee tuyandarangiya waanaatsi kamachtamarini. Chiy anoo kuk payukuch, muchchureempaz wip ashiru kinachich; kiyung kachiykich. Kiz muchchur sura Akararincha.
24 Isto serve como um símbolo: as duas mulheres representam as duas alianças . Uma aliança é a do monte Sinai e está representada por Agar. Os que são dessa aliança nascem escravos.
25 Mach Sinaya watacha Akararinchich tputs watsapunu. Tsapcha sura kaap Rahabiya. Itaru, Utaáshuch ichinguru Akararinchich tamapari ashiru waanaatsi ínarangana; wandaritam Apanllimand kamachtamarini sirapuch payuksin muchchur tamapari ashirusin kiyung kachiykana. Anungaz kuk ksutkana Irusarinshu.
25 Pois Agar representa o monte Sinai, na Arábia, e Agar é o símbolo da Jerusalém atual, que é escrava com todo o seu povo.
26 Itaru, iysha minush Irusarina, Apanllish watsapun Isusoo kuk mangoonkuni, mantsirish nda taakini. Watam Apramarinchicheem wizanll wip kinakpazini ashiranganiya. Arapcheewtaa tputs Apramarinchicheem wip kinaktamsincha.
26 Mas a Jerusalém celestial é livre e ela é a nossa mãe.
27 Apanll kuku Sararinee kamanku, tárangeeja;
27 Pois as Escrituras Sagradas dizem: “Você, mulher que nunca teve filhos, fique alegre! Você que nunca sentiu dores de parto, grite de alegria! Pois a mulher abandonada terá mais filhos do que a que mora com o marido.”
28 Ashirucha, Isuschichis mazinangandama. Siy Isusoo mangoonarangus, Isaakarin tamapari ashiksa. Apanll waana zandarangu, siyaatstam Apramarinchicheem ínarangiya.
28 Meus irmãos, vocês são como Isaque; são filhos de Deus por causa da promessa divina.
29 Apanll Wani siyaa waama wipaam ínarangiya. Itaru, tputs Apanllee kamachtamarini payuksin, Utaáshucheem kinakanaya; Apanlleem wip nda kinakana. Mishat, Akararin wip Isaakarineetsi natsarangiya; kiyung yacharangiya. Natsha watatamta. Móysisarinpan tputs iyaatstam kiyung yachakana Isuschicheetsini.
29 Naquela época o filho que havia sido gerado como todas as crianças são geradas perseguiu o que havia sido gerado por causa do Espírito de Deus; e a mesma coisa está acontecendo agora.
30 Itaru, Apanll kuk amka anootsi. Ateeja;
30 Mas o que é que as Escrituras Sagradas dizem? Elas dizem: “Mande embora a escrava e o filho dela, pois o filho da escrava não herdará a propriedade do pai, junto com o filho da mulher livre.”
31 Ashirucha, zuwanllee, iy ichinguruni Isusoo mangoonkuni, Móysisarinpaneem tputs nda kinakani. Itaru, Apanlleem wip kinakaniya.
31 Portanto, meus irmãos, nós não somos filhos de uma escrava, mas de uma mulher livre.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.