Atos 21

Apanlli Kuku (CBUNT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Zandarangitaatini ashiritaa Apanllimun wamin naatarangini. Milétush yakat botish zaruyaranlluni, Kósipsha tsur kítarangini. Putamsha Rodap tsur naataranguni, anoo tushiyaranlluni, Pátarap yakat kítarangini. Pátarash maayaruni, Paporsha: Botee Síriyap naakchu anoo nachungayani; anush naamani; tárangu, iysha ayu, tárangini.
1 Depois de nos separarmos dele, embarcamos e fomos em direção a Cós, e no dia seguinte a Rodes e dali a Pátara.
2 Botee parangini anush zarurangini. Sheeruni, Fenisiyap Síriyashchi watsapun naatarangani.
2 Encontramos aí um navio que ia partir para a Fenícia. Entramos e seguimos viagem.
3 Chípara tsuru mbutsinungich watandaram pakeeranlluni, tushiyranguni, Síriyapsha kítarangani. Sheeru, Tírop yakat matayarangani. Anush bot maach naringamaam matayaranganiya. Maachi zapan naringarangana.
3 Quando estávamos à vista de Chipre, deixando-a à esquerda, continuamos rumo à Síria e aportamos em Tiro, onde o navio devia ser descarregado.
4 Káreeramchuni, Isuschichingaz nachungarangini. Pakeeruni, anpat taarangani. Isuschich ichinguru shaneeranganaya. Apanll Wani Isuschichee mang' p'tseerangu, Isuschichsha: Zuwaa Paporoo, Irusarinap naarinllpa; tárangiya. Itaru, Papor wits nda mazinarangiya. Anush tsimbun matayaru maats taaranginiya.
4 Como achássemos uns discípulos, detivemo-nos com eles por sete dias. Eles, sob a inspiração do Espírito, aconselhavam Paulo que não subisse a Jerusalém.
5 Sheeruni, naamaam waritaranguni Isuschich ichinguru wizanllpa, wipapa, iyaa upeewush wayarshinnaya. Yaktash shitungeeruni, upeewush kusarangani. Anush mazachimun tutunlltayaruni, Apanllpa tsiyatarangani.
5 Mas, passados que foram esses dias, partimos e seguimos a nossa viagem. Todos eles com suas mulheres e filhos acompanharam-nos até fora da cidade. Ajoelhados na praia, fizemos a nossa oração.
6 Naanamachinipa, táyaruni, botish zarurangini. Sheeru, Isuschich waptam kanapurangana. Iysha naatarangani.
6 Despedimo-nos então e embarcamos, enquanto eles voltaram para suas casas.
7 Naateeruni, Tórlemayidash yakat matayaruni, anush Isuschichee naparani. Minam maarangini.
7 Navegando, fomos de Tiro a Ptolemaida, onde saudamos os irmãos, passando um dia com eles.
8 Yusur putam naataranguni, Sesáriyap naatarangani. Kuseeruni, Felipish naparani. Nishuri maangsints; táyaru, anush tuchip maarangini. An Felip sirú Irusarinush wámachtasheem ínarangana ancha. Itaru, natsha Apanlleem kuk xiyrangiya.
8 Partindo no dia seguinte, chegamos a Cesaréia e, entrando na casa de Filipe, o Evangelista, que era um dos sete {diáconos}, ficamos com ele.
9 Wip kamasinaw ipunpunaru taarangiya. Mázaranllita, Apanllee kuk kamanirangitamta.
9 Tinha quatro filhas virgens que profetizavam.
10 Anush taaranguni, Utaáshuch tputs Utaásh tsap káyashinu, kusarangiya Akápo suru. Kamanimapani taarangiya Akápo.
10 Já estávamos aí fazia alguns dias, quando chegou da Judéia um profeta, chamado Ágabo.
11 Paporosh kuseeru, Paporoo wichpooshi yáyaru, sheeru waanaatsi wats kamuriku, uweetssha kurixku ashirangiya. Sheeru, kamanirangiya. Apanll Wani ateeja; Papor Irusarinush kuskachu, Utaáshuch Paporoo putakchusin, piyparee ashtachinllinaya. Kamureerusin, tunareem tputs panachpasinaya Apanll áttanda, tárangiya Akápo.
11 Veio ter conosco, tomou o cinto de Paulo e, amarrando-se com ele pés e mãos, disse: Isto diz o Espírito Santo: assim os judeus em Jerusalém ligarão o homem a quem pertence este cinto e o entregarão às mãos dos pagãos.
12 Akápoa kuk mazinayaruni, ichinguruni pachindkuni, Watsta. Irusarinap naarinllpa; tárangini Paporootsi.
12 A estas palavras, nós e os fiéis que eram daquele lugar, rogamos-lhe que não subisse a Jerusalém.
13 Paporsha: ¿Mayaamsha nuwangaz tanuksa? tárangasha. Ashkinaaris, nuw mangi mantsachparina. Itaru, nuwaa pachamaamtaatiya zandkusin, waritacha. Isusumand pachamaam zandkusin, waanipa pachachindanaya; tárangiya Paporo.
13 Paulo, porém, respondeu: Por que chorais e me magoais o coração? Pois eu estou pronto não só a ser preso, mas também a morrer em Jerusalém pelo nome do Senhor Jesus.
14 Kapung xapooranguni, kasarangini. Apanll waana zandku, waritachparee; tárangini.
14 Como não pudéssemos persuadi-lo, desistimos, dizendo: Faça-se a vontade do Senhor!
15 Ashiriya, Felipish tuchip maayaruni, urupung naamaam yararangani. Sheeruni, Irusarinap naatarangani.
15 Depois desses dias, terminados os preparativos, subimos a Jerusalém.
16 Sesáriyshuch Isuschich ashpatam kayunutamta, atusin, iyapa Irusarinap naatarangtamsina. Kuseeruni, Nasónap pang' yámandarangana iyaatsi. Anshurisha taarangani. Nasón sirútama Isusoo mangoonarangiya; Chíparashchi tputsi.
16 Foram também conosco alguns dos discípulos de Cesaréia, que nos levaram à casa de Menason de Chipre, um antigo discípulo em cuja casa nos devíamos hospedar.
17 Anush kusaranguni, Isuschichpatatin kis ipunarangini.
17 À nossa chegada em Jerusalém, os irmãos nos receberam com alegria.
18 Papor Irusarinush kuseeru, putamsha Sandeekup pangatama átu, Kayunutamta táyaruni, naatarangini. Napkuni, yuw Isuschichee ksutkana an ichinguru anushtam shaniyarangana.
18 No dia seguinte, Paulo dirigiu-se conosco à casa de Tiago, onde todos os anciãos se reuniram.
19 Papor napkatu anoo wanasir tsiyatarangiya. Itsinsaru kamanirangiya yuwaa arap xiyrangu anootsi. Apanll kizpur istarangiya tunareetstaata. Itsinsaru Apanllee kuk kamanirangina; kamanku, tárangiya Paporo Sandeekootsi.
19 Tendo-os saudado, contou-lhes uma por uma todas as coisas que Deus fizera entre os pagãos por seu ministério.
20 Kis mazinayarusin, Apanlleetssha: ¿Tamaru Apanll ashka; tunareetstam mang' tachingeenlla? táranganaya. Sheeru Sandeeksha: Zuwaa Paporoo, na mazinangcha; tárangiya. Iyashuch Utaáshuchini tputs zapan mil tputs Isusoo mangoonkanaya. Shiy iyashchee yasaktamandsha. Isusoo mangoonkitaatssin, wandari Móysisarineetsi kamachtashini kizpur chinakanaya.
20 Ouvindo isso, glorificaram a Deus e disseram a Paulo: Bem vês, irmão, quantos milhares de judeus abraçaram a fé sem abandonar seu zelo pela lei.
21 Tputs mang átssincha shiyaatsi: Mang Utaáshuch arap taakana anoo yutarita tayaspatakiya Paporo; Utaáshuchpata waneeku, Móysisarineetsi wirkar kpitangtsa. Maachiritaa kturumaam watsta; misha Utaáshuch tputs uru taakana anumash kpitangtsa; mang átcha Paporo; átssincha shiyaatsi.
21 Eles têm ouvido dizer de ti que ensinas os judeus, que vivem entre os gentios, a deixarem Moisés, dizendo que não devem circuncidar os seus filhos nem observar os costumes {mosaicos}.
22 ¿Ashiri tamayacheezich? átana. Na musásiri yasachpasinaya shiy nish kusarangish anootsiya.
22 Que se há de fazer? Sem dúvida, saberão de tua chegada.
23 — ausente —
23 Faze, pois, o que te vamos dizer. Temos aqui quatro homens que têm um voto.
24 — ausente —
24 Toma-os contigo, faze com eles os ritos da purificação e paga por eles {a oferta obrigatória} para que rapem a cabeça. Então todos saberão que é falso quanto de ti ouviram, mas que também tu guardas a lei.
25 Itaru, arapich tputs zapan Isusoo mangoonarangana anootsina tsiyatkeezini. Sirútama anoo tsiyataranguni, kirak yandayaruni, zanganirangani. Pakich kamachtarangini. Katungtsee apanllputsee ungirtamaam wayakana anoo nda katungamaama; misha kurasee nda katungamaama; misha zamzee kapcharsin, nda katungamaama; misha nda imbangartamaama; aship an kamachtarangini, tárangiya Sandeeku. Paporsha ayu, tárangiya.
25 Mas a respeito dos que creram dentre os gentios, já escrevemos, ordenando que se abstenham do que for sacrificado aos ídolos, do sangue, da carne sufocada e da fornicação.
26 Ashiri putam Papor tputspat Apanllish pang' pshturangana. Móysisarinee kuk payupi átu pshturangiya. Papor Utaáshuchish apanllpan kusarangana. Papor apanllpanpat tsiyatarangiya; Tsimbun matayaru zar nishuri Apanllpa tsiyatchinipa. Sheeruni, zamzeem muchimaam yushindachinipa; tárangiya apanllpaneetsi.
26 Então Paulo acompanhou aqueles homens no dia seguinte e, purificando-se com eles, entrou no templo e fez aí uma declaração do termo do voto, findo o qual se devia oferecer um sacrifício a favor de cada um deles.
27 — ausente —
27 Ao fim dos sete dias, os judeus, vindos da Ásia, viram Paulo no templo e amotinaram todo o povo. Lançando-lhe as mãos,
28 — ausente —
28 gritavam: Ó judeus, valei-nos! Este é o homem que por toda parte prega a todos contra o povo, a lei e o templo. Além disso, introduziu até gregos no templo e profanou o lugar santo.
29 Itaru, Papor kaapa arapchee tputs nda yapshturangiya. Papor Torófimupa ipuneeru, Irusarinush xiyrangiya. Torófimu Ipísshuch arapich tputsi. Ashiri Utaáshuch anoo parangusin, Apanllish pang' Torófimootspa yapshturangiya; ngichkusin Utaáshuch, tárangana Paporootsi. Anumand natsarangana.
29 É que tinham visto Trófimo, de Éfeso, com ele na cidade, e pensavam que Paulo o tivesse introduzido no templo.
30 Ashirucha, tputs ichingurusin kizpur tsiyantayarusin, Paporoo kayangayarusin, putayarandsin, pshiyrartara ashirangana. Apanllish pang' ishitungarangana Paporootsi. Ishitungayarusin, Apanllee pang' tstsaranganaya mbama.
30 Alvoroçou-se toda a cidade com grande ajuntamento de povo. Agarraram Paulo e arrastaram-no para fora do templo, cujas portas se fecharam imediatamente.
31 Ashirucha, Paporoo pachamaam zandarangana: pakchim pishtarangana. Tputs nllitaritsha komandantap naateersin, Papcha; Irusarinshuch waanpata pcharusinapa, tárangiya komandantee Romshucheetsi.
31 Como quisessem matá-lo, o tribuno da coorte foi avisado de que toda Jerusalém estava amotinada.
32 Komandant anoo mazinayaru, kapitanaa kamachtarangiya. Sundaroo macheerush, tit shinllcha Utaáshuchpi; tárangiya komandante. Ayu táyaru, ichingurusin komandantpatatam iripurangana. Utaáshuchsha sundaroo pakeersin, Paporoo pzkookatarana an kasaranganaya.
32 Ele tomou logo soldados e oficiais e correu aos manifestantes. Estes, ao avistarem o tribuno e os saldados, cessaram de espancar Paulo.
33 Komandantshita: Kateenpat tsimbun kamureerus, ksangints; tárangiya sundarootsi. Sheeru, Utaáshuchee masharangiya. ¿Chakshta ini? ¿Tamamshita ini tputsi? ¿Mayamandshat nee ashiksa? tárangiya komandante.
33 Aproximando-se então o tribuno, prendeu-o e mandou acorrentá-lo com duas cadeias. Perguntou então quem era e o que havia feito.
34 Tputssha ashpatam min tsiyatarangana. Ashpatam nllitari tsiyatarangana. Itaru, tputs wazapan mangutari tsiyataranganaya. Ashiri komandant itsinsaru yasamaam pinasarangiya. Wasundurur Paporoo waptam machirangiya yap sundar taakana ambi.
34 Na multidão todos gritavam de tal modo que, não podendo apurar a verdade por causa do tumulto, mandou que fosse recolhido à cidadela.
35 — ausente —
35 Quando Paulo chegou às escadas, foi carregado pelos soldados, por causa do furor da multidão.
36 — ausente —
36 O povo o seguia em massa dizendo aos gritos: À morte
37 Sundarush pang' pshtumaam waritakchu, Paporsha: Xamachi; shiyapa tsiyatpi átana; tárangiya komandanteetsi. Komandantsha: Ma, ¿shiy Kiríkshuch kuk tsiyatkish? ¿Antaati shiy Ijiptoshcheezis? tárangu.
37 Quando estava para ser introduzido na fortaleza, Paulo perguntou ao tribuno: É-me permitido dizer duas palavras? Este respondeu: Sabes o grego!
38 Nuw shiyaa: Sing Ijiptashuch tputs nish kuseeru, yutarit yaspatarangu; gobernoo kapeeteeni. Yaantari kurakarineemani ínayani; tárangu shiyaa anund atinatana putayashina. Kamuzaa ipunpunar mil apusap machtarangiya. Pachampannand tputs machtarangiya. Ashiri shiy anoozish, ndambari; tárangiya komandante.
38 Não és tu, portanto, aquele egípcio que há tempos levantou um tumulto e conduziu ao deserto quatro mil extremistas?
39 Paporsha: Dancha. Nuw Utaáshuchtana. Itaru, Társisush yakat nllurtarangina. Sirísash kung an yakat taariya. An yakat kapungcha; kizpurcha. Ashiri yakat kapung anshucheeruri shiyaa mashkina. Xamachi; wayanda. Nuw Utaáshuchpatatini tsiyatpi tina. ¿Shiy amaksha? tárangiya Paporo.
39 Paulo replicou: Eu sou judeu, natural de Tarso, na Cilícia, cidadão dessa ilustre cidade. Mas rogo-te que me permitas falar ao povo.
40 Komandantsha: Ayu; waritachparee; tsiyatangsi, tárangiya. Ashiri, anuri Papor chiyzayaru, tputsi zamap átu uw paxayarangiya. Sheeru, Papor tsiyatsis kapung kamanirangiya. Utaáshuch kuk tsiyatarangiya.
40 O tribuno lho permitiu. Paulo, em pé nos degraus, acenou ao povo com a mão e se fez um grande silêncio. Falou em língua hebraica do seguinte modo:

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.