1 Samuel 20
Apanlli Kuku (CBUNT) vs NVT
1 Dapiy yusur tsiyatssee mazinarangu, Jonatanpashat tsiyatati átu, Ramamand tsap Nayotamand káyaranllu, Jonatanashsha kusarangiya. Kuseeru, Jonatanaatssha, ¿Nuw tamarangshiti anumand aparish nuwaa pachamaam zandku tachitatar ashka? Ashiri shiyshat nuwaa tsinsayarush kamaninda. ¿Mayaa nuw apareetsish tayutaritarangina? ¿Tamarangshiti anumand nuwaa pachamamari zandka? tárangiya.
1 Davi fugiu de Naiote, em Ramá, e se encontrou com Jônatas. “O que eu fiz?”, disse Davi. “Qual é meu crime? Que pecado cometi contra seu pai para que ele esteja tão decidido a me matar?”
2 Itaru, Jonatanshat, ¿Tamari Apanll shiyaa pachindku, apap pachach? Shiyaa pachamaam wanindaja. Mishat, uru apap nuwaa ichingaru yuwaa ashimaam zandku anoo kamankiya. Ashiriya, shiyaa pachamaam zandkinaariya, nuwaa kamanchinaaparee. Kamankachu, nuwsha shiyaa kamanimaam taaritamta, tárangiya.
2 “Isso não vai acontecer!”, respondeu Jônatas. “Você não será morto. Ele sempre me conta tudo que pretende fazer, até mesmo as coisas de pouca importância. Sei que meu pai não esconderia de mim algo dessa natureza. Não é assim!”
3 Itaru Dapiysha, Watam shiy aparish kapung iyaa yasakiya, yuwaa shiyapa kis ipunkini anootsi. Ashirucha, shiyaa mazinatpa átu, nda shiyaa kamanimaam zandkiya. Itaru, na tsipani tutundeenshacha. Uru musá aparish nuwaa pachatshapari, watam nuwaam pachamamari kapung chinakiya, tárangiya.
3 Então Davi fez um juramento diante de Jônatas: “Seu pai, sabendo muito bem de nossa amizade, disse a si mesmo: ‘Não contarei a Jônatas. Ele ficaria magoado’. Mas, tão certo como vive o S enhor e como você mesmo vive, eu estou a apenas um passo da morte!”.
4 Jonatansha, ashiri tsinsayarush kamaningandama. ¿Tamayareezi shiyaa istachee? tárangiya.
4 Jônatas perguntou: “O que posso fazer para ajudá-lo?”.
5 Dapiysha, Mazinangcha. Pu zar shambatshish kapung taariya, yuwaa tsup kaneesich yakakchu anooma. Ashkachinllina, anush nuwapa washunand misamun katungamaam nuwaa zandachpasinaya. Ashiri yuwash ashkachinllina anush shiyshat nuwaa apusap pishungandama. Nuwshat ambiri suwachima. Katungshishish nda pshtuchima. Ambiri chapung tapishkuri, zar tapichima.
5 Davi respondeu: “Amanhã celebraremos a festa da lua nova. Sempre me sentei com o rei para comer nessa ocasião, mas amanhã me esconderei no campo e ficarei ali até o entardecer do terceiro dia.
6 Ashiri aparish shiyaa mashkachtaatiya, shiyshat Dapiy nuwaa tsiyateeranllucha, waparip pang' Biringap naanlliya. Mang amb wapar ichingaru zoonllitam maachiri Apanlleem shaniyshini tatsamoorangu, anungaz uwshat pakatu naanlliya, tángcha.
6 Se seu pai perguntar onde estou, diga a ele: ‘Davi insistiu que eu o deixasse ir para casa, em Belém, participar do sacrifício que toda a família dele oferece a cada ano’.
7 Tákchush, tamapari ashiri aparshitish, Waritariya waanipa naachiya, táchiya. Ambiya taakchu, shiyshat mapiytsha. Itaru wandaya, nuwaam pachamaam kapung tsiyantayachu, shiyshat anuritam kamaningandama.
7 Se ele disser: ‘Está bem’, então você saberá que não corro perigo. Mas, se ele se enfurecer, você saberá que ele está decidido a me fazer mal.
8 Ashiri amb shingandama, watam shiy nuwaa tputsirshawa. Mishat, shiyapa watam zurampatari Aparimunich sur amikurtaranginiwa. Mishat, shiyaa zurampatari táchinllpa. Wandaya nuw yutaritshishiri kapung taaru, shaantari nuwaa pachangandama. Aparpinaarish nuwaa putayarush, machishpa. Nuwaa tsiyantakinaareesha, shiyamari pachangandama, tárangiya.
8 Mostre-me sua lealdade como amigo, pois assumimos um compromisso solene diante do S enhor . Se, por acaso, você acha que cometi alguma ofensa contra seu pai, mate-me você mesmo, aqui e agora! Não é necessário me entregar a seu pai”.
9 Jonatansha, Nduni, amb tárinllpa. ¿Tamari nuwaantatamana shiyaa pachachi? Uru apap kapungtaati shiyaa tsiyantayachu, nuwshat shiyaa tsinsartamti kamanchinllpa, tárangiya.
9 “Nunca!”, exclamou Jônatas. “Você sabe que, se eu tivesse qualquer suspeita de que meu pai planeja matá-lo, avisaria você no mesmo instante.”
10 Dapiysha, Apaz aparish nuwangaz pachamaam zandeechu, itaru ¿chakshitaja nuwap kuseeru kamanich? Ndunnaa tputs nuwaa kamankusin, ¿tamari nuw yasachi? tárangiya.
10 Então Davi perguntou: “Como saberei se seu pai ficou irado?”.
11 Jonatansha, Nduni, anoo chinarinllpa. Ashiri pzaa, nuwapa apusap tsap naayani. Nuw shiyaam kutachinllpa, tárangu, ipuneerandsin apusap tsap naataranganaya.
11 Jônatas respondeu: “Venha ao campo comigo”, e os dois foram juntos para lá.
12 Ashiri anushsha apusap kusarangsin, Jonatansha Dapiyaa, Neetsiri k'tangandama. Nuwma apap kuk mazinatamasima. Wanasir maareechuri, nuwshat anpu zar shiyangaz kamankaturi kuschima; Apanllpatari nda ngichchima. Mishat, waana Aparich Israelchich naparu táchima, nda nguti tamapingachinllpa.
12 Então Jônatas disse a Davi: “Prometo diante do S enhor , o Deus de Israel, que amanhã ou, no máximo, depois de amanhã, a esta hora, conversarei com meu pai e avisarei você logo em seguida do que ele pensa a seu respeito. Se ele falar a seu respeito de modo favorável, informarei você.
13 Itaru, waanari apap shiyaa pachamaam zandku, anoo nuwshat shiyaa kamapshikchuri, uru Apanllsha nuwaa kapung wanichapandanaya. Itaru, shiyaatsimarisha Apanll kapung chinachiya. Kapungsha shiyaam istachiya. Apapaam Apanll kapung istarangu shiyaamsha ashtachtamtaya. Itaru, nuw shiyaam kapung istachinllpa, yuwaam suwachish anooma. Uru ashkachuri, mapiyrush yap zandkish amb naatsha, tárangiya.
13 Mas, se ele estiver irado e quiser matá-lo, que o S enhor me castigue severamente se eu não avisar você, para que possa escapar em segurança. Que o S enhor esteja com você como esteve com meu pai.
14 Itaru, nuw kchitanaareena ashiru, ayam shiy kurakaam kinakush, shiyshat nuwaa kapungutam chinangandama, atashina. Nuwaa pachamaam chinarinllpa.
14 E que você me trate com o amor leal do S enhor enquanto eu viver. Mas, se eu morrer,
15 Maachiritaatstamti kapung chinangandama. Apanll kundarareetsish kapeetkachtaati ashiru, shiyshat maachiritaatstamti tapachindangandama.
15 trate minha família com esse amor leal, mesmo quando o S enhor eliminar da face da terra todos os seus inimigos”.
16 Apanll shiyaa kundarareetsish tpachingakchu, uru kapung wanichiya. Itaru, shiyshat nuwachchee maachiriti ksarishpa, watam Apanll waneekchinaari ashiru, nuwaptari maachiriti wanichuwa, tárangiya.
16 Então Jônatas assumiu um compromisso solene com Davi e sua descendência e disse: “Que o S enhor destrua todos os inimigos de Davi!”.
17 Waanaatsipaz wanutsi ashiru kizpur wanasir ksutarangiya. Ashirangu, zurampatarisha kis chinapani átu, yusur aranginasha amikurtaranganaya.
17 E Jônatas fez Davi reafirmar seu juramento de amizade, pois Jônatas o amava como a si mesmo.
18 Sheeru, anoom yusur tárangiya. Pu zar shambatshish kapung taariya, tsup kaneesich yakchu anoo shambatamaama. Ashiri anush ichingarusin katungatseem kuxinartakchusin, itaru shiyshat kuxinshish kureeramchu, anoo apapsha pakchu, ¿amchimasaja? ¿Tamapari kapung tsiyantachiya?
18 Então Jônatas disse: “Amanhã celebraremos a festa da lua nova. Darão por sua falta quando virem que seu lugar à mesa está vazio.
19 Ashiri anush yasachchee. Tuchparinshini zar, uru shiy wasina napanapawcha. Nishuri tapishushuw shingcha. Kaapa mangiptish mararawcha.
19 Depois de amanhã, ao entardecer, vá ao lugar onde você se escondeu antes e espere ali, junto à pedra de Ezel.
20 — ausente —
20 Eu sairei e atirarei três flechas para o lado da pedra, como se atirasse num alvo.
21 — ausente —
21 Então mandarei um ajudante trazer de volta as flechas. Se você me ouvir dizer a ele: ‘As flechas estão deste lado’, saberá, tão certo como vive o S enhor , que tudo está bem e que não há perigo algum.
22 Itaru, wandaya m'chachureetsi, Nduni, wasap arangtanda xum shinllu, tákcheena ashiru, ashiri shiyaatstanda k'kuz kapungtanda taaru. Shiyaa Apanll waana arangiri suwananlla, áttanda atutandi, amb ashchi. Shiyshat mazinayachush, arangiri suwananlla, tárangiya.
22 Mas, se eu disser a ele: ‘Vá mais para frente; as flechas estão adiante’, significará que você deve partir de imediato, pois o S enhor o manda ir embora.
23 Ashiriya, zurampatari amb ashtachinipa. Nda ngutani ngichkiniya. Yuwaa nuw shiyapa tsiyatkini, anoo Apanll waana partamta, tárangiya.
23 E que o S enhor nos ajude a preservar para sempre o forte laço de amizade que existe entre nós”.
24 Dapiysha, Ashiri amb ashtachinipa, tárangu, anuritam chinarangu, Dapiy apusap ambiri tapishurangiya.
24 Então Davi se escondeu no campo e, quando começou a festa da lua nova, o rei sentou-se para comer.
25 Kuraksha katungpi átu, kuxineeru, tandapunuzimun kturangiya. Wipsha Jonatan waparpat tasasaru kuxinarangiya. Sundarsha urkar Abner Saulnung iziztamaru kuxinarangiya. Itaru, Dapiyamarisha uxinash kuree ashirangiya.
25 Ocupou seu lugar de costume, encostado à parede, com Jônatas sentado diante dele e Abner ao seu lado. O lugar de Davi, porém, ficou vazio.
26 Ashirangu, Saulsha anpur zar nda tsiyatarangiya, watam mangush chinarangu, Dapiy watam sirú tputsee zapan pacharanguwa. Ashirupa yutaritshishiri tsípaymasa átu ashkiya, tárangiya. Watam anpur tputs yuw tputsee pacharangana an nda musá shambatshish natam zar katungtaranawa.
26 Saul não disse nada sobre isso naquele dia, pois pensou: “Deve ter acontecido algo que deixou Davi cerimonialmente impuro”.
27 Itaru, putamsha zar yusur shambatshishitam wayaranganaya. Ashirucha, katungamaam kuxineerteersin, Dapiy uxinash anuritam kuree ashirangiya. Saulsha wipaa Jonatanaa masharangiya. ¿Mayaamsha Dapiy, Jesey wip nda katungtsish kusarangu, sing kuree ashiranga? Natsha in nduntam kuskiya. ¿Mayaamsha amb ashka? tárangiya.
27 Mas, quando o lugar de Davi também ficou vazio no dia seguinte, Saul perguntou a Jônatas: “Por que o filho de Jessé não veio para a refeição nem ontem nem hoje?”.
28 Jonatanshat, Nuwaa Dapiy, Mikimari kanaputama átu, waparip Biringap naanlliya.
28 Jônatas respondeu: “Davi me pediu, com insistência, para ir a Belém.
29 Nuwaa tsiyateeranllu, Nuwma maachiritpi apapap pangatama. Watam na zar apapash yaktarini ichingarusin zuwanlltamti Apanlleem wanasirimshirini ungirtakachinllinawa. Nuwaa natumas kasangandama átu, nuwshat, Ashiri napashinsi, táranguri, uwshat naanlliya. Ashirucha, katungtseem ndusha kusku, uxinash kureeramatshitaya, tárangiya.
29 Disse: ‘Por favor, deixe-me ir, pois nossa família oferecerá um sacrifício na cidade. Meu irmão exigiu que eu estivesse presente. Portanto, peço que me deixe ir ver meus irmãos’. Por isso ele não está aqui, à mesa do rei”.
30 Saulsha anumand kapung tsiyantarangu, wipaa Jonatanaa mantsir tsiyatarangiya. Shiy yutarittish; shuchitamish wipish. Napa amb ashkish. ¿Mayaamsha shiy tputspa kis amikurtaksha? ¿Antaati shiy Jeseyaa wip kaapa amikurisha? Amb ashkush, shaanaatsi, mishat aneereetstamtish ipazaksha.
30 Saul se enfureceu com Jônatas e disse: “Seu traidor, filho de uma prostituta! Pensa que não sei que você quer que ele seja rei, para sua própria vergonha e de sua mãe?
31 Ambiritana ashkush, an tputs nda tsipaku, kchitatawuri, ayam nuw tsiparamchuri, shiy nuwash kurakaam zamutsha. Mishat, tsapootsiyam nda amuytatsha, yuwaa yaana tsapuni payukani anootsiya. Shiyaatsimari itutschiya. Ashiriya, amb nda ashishtamaam, natu naayarush, putamari putashini. Putayachush, nuwaamsha yushindangandama. Nuwshat pachayaruri kasachima. An tputs izuuru pastamamarita, nda ayamtaati shiyaa tayutaritamaama, tárangiya.
31 Enquanto esse filho de Jessé viver, você jamais será rei. Agora vá buscá-lo para que eu o mate!”.
32 Itaru, Jonatansha, Apaa, ¿tamashtaja msangeeruch Dapiyaatstaati pachaychich? ¿Mayamand pachamaam taara? Shiyaa ¿tamarangu anumandsha shiy átsha? tárangiya.
32 “Por que ele deve morrer?”, perguntou Jônatas a seu pai. “O que ele fez?”
33 Saulsha anoo mazinarangu, wipaa kapung tsiyantarangiya. ¿Mayaamsha shiy pachindaksha? tárangu, k'chiripungureetsini yarangu, wipaam kayungamamari itsirarangiya. Jonatanshat anuritam teet ashirangiya. Anush Jonatan yuwaa wapar zurampatari Dapiyaa pachamaam zandku anoo yasarangiya.
33 Então Saul atirou sua lança contra Jônatas, com a intenção de matá-lo. Com isso, Jônatas viu que seu pai estava mesmo decidido a matar Davi.
34 Ashiriya, Jonatansha anuritam, Watsta, táyaranllu, shitungarangiya. Katungshishee kasayaranllsha, shitungeeranllu, Dapiyap naatarangiya. Ashirucha amb ashirangu, ndusha katungarangiya. Yuwaa wapar Dapiyaa pachamamari zandku, anoo yasayaranllsha, Xa; watsta. Kamanitamasima Dapiyaatsi, tárangu, uxinashee kasayaranllu, naatarangiya.
34 Enfurecido, Jônatas levantou-se da mesa e, durante o segundo dia da festa, recusou-se a comer, frustrado pelo modo como seu pai havia desonrado Davi publicamente.
35 Ashiriya, anshat Jonatan putam taraseechu, yuwaatsiritam zar Dapiyaa kuschima táranllu, anootsiritam zar Jonatan muchchurpa ipuneerandsin, Dapiyap naataranganaya.
35 Na manhã seguinte, como combinado, Jônatas foi ao campo e levou consigo um ajudante para apanhar as flechas.
36 Ashiriya, anush kusarangsin, Jonatan muchchuree, Nuw timbanllirishi wasapaa arap tsak ashtachima. Ashkachuri, shiyshat yap xum ashkamchu amb teet sheerush, yashincha, tárangiya. Tárangu, Jonatan mangush chinarangu, Waani arap xum ashichpa átu, wasapaa arap tsak ashirangiya. Muchchureetssha, Natu, iripurush wasap yashinee, tárangu, muchchursha anuritam wasapangaz yakatu, teet ashirangiya.
36 Disse ao ajudante: “Comece a correr, para que possa encontrar as flechas quando eu as atirar”. O ajudante correu, e Jônatas atirou uma flecha para além dele.
37 Ashiriya, ansha muchchur wasapangaz iripurangu, yap wasap xum sheeru, anush kuskamchu, Jonatansha kapung tsiyatarangiya. Nduni; anush wasap nda wanindpa. Yuwaa xiyarish anoo arangeemtanda xum shinllu,
37 Quando o ajudante estava quase chegando ao lugar onde a flecha havia caído, Jônatas gritou: “A flecha está mais à frente!
38 tárangu, yusur Jonatan kapung tsiyatarangiya. Mikeerush ambiri iripunancha, tárangiya. Muchchursha wasapaa yarangu, yusur Jonatanaam panarangiya.
38 Rápido! Não fique aí parado!”. Então o ajudante apanhou a flecha e correu de volta para seu senhor.
39 Itaru, muchchursha yuwaa ashkana anoo nda yasarangiya; izuuru mapiyrangiya. Manguparee michitku ashkiya, tárangiya. Watam Jonatan muchchuree kamapshiranguwa. Itaru, waantamaritssin Jonatan, misha Dapiy ashirusin, yuwaa ashkana anoo yasaranganaya. Watam tputs mazinatpa atusin, amb ashchinipa tárangusin, anuritam ashiranganaya.
39 O ajudante não suspeitava de nada; apenas Jônatas e Davi entenderam o sinal.
40 Anumun Jonatan timbanllizee muchchureem ichingaru wasaparinpatartini panayaru, Shiy wasina naatacha, táyaru, zanganirangiya.
40 Então Jônatas entregou o arco e as flechas ao ajudante e ordenou que os levasse de volta à cidade.
41 Ashiriya, Jonatan muchchur izuuru naaramchu, anush Dapiysha patumbchinung arangeem shitungeeshinu, Jonatanaa tasaseeru, tsapush timuchta, timuchta ashirangu, tuchip timucharangiya. Sheeru, Jonatanaa pachipeeru ishambarangiya. Ashirangu, anshuri pachipeersin, kapung tanuranganaya.
41 Assim que o ajudante foi embora, Davi saiu de seu esconderijo no lado sul da pedra de Ezel. Davi se curvou diante de Jônatas três vezes, com o rosto em terra. E, quando se beijaram e se despediram, ambos choravam, especialmente Davi.
42 Ashirangsin, kasamaamamsha Jonatan Dapiyaa, Mapiyrush naatacha, watam na Apanllimun sur zureeruni tsiyataranganiwa. Maachiritamtis nuwaptatam maachiriti wanasir chinamaama, táranginiwa, tárangiya.
42 Por fim, Jônatas disse a Davi: “Vá em paz, pois juramos lealdade um ao outro em nome do S enhor . Que o S enhor nos ajude a preservar para sempre o forte laço de amizade entre nós e entre nossos descendentes”. Então Davi partiu, e Jônatas voltou à cidade.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Samuel 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.