1 Coríntios 7

Apanlli Kuku (CBUNT) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Na minootssha kamanchintspa. Siy kirakaa nuwaam yandayarus, zanganirangsa. Natstaranguri, anush nuwaa mashaksa. Ashiri átis anoo kamanchintspa, kizaa yamamaam kamanchintspa.
1 Quanto aos assuntos sobre os quais vocês escreveram, é bom que o homem não toque em mulher,
2 Itaru, siyash zapan yutarit taaksin, kamiran Yashing siyaa kasichiya. Ashirucha, nda yutarit taamaam, kizaa yamangtsa, atina. Tputs waani wizanllpatari wanasiri taaku, mapiykiya. Kiz waani wazaranllpatari wanasiri taaku, mapiyktamta. Ancha wanasiriya atina.
2 mas, por causa da imoralidade, cada um deve ter sua esposa, e cada mulher o seu próprio marido.
3 — ausente —
3 O marido deve cumprir os seus deveres conjugais para com a sua mulher, e da mesma forma a mulher para com o seu marido.
4 — ausente —
4 A mulher não tem autoridade sobre o seu próprio corpo, mas sim o marido. Da mesma forma, o marido não tem autoridade sobre o seu próprio corpo, mas sim a mulher.
5 Ngutaritis saanpata pchindintspa, atina. Itaru, kanamamaam zandkus, ichtaru izanllpatis tsiyatantsa. Wandaya; Apanllee arangeem mangooneeni; Apanllpa tsiyateeni, átus, wanipamasa zari kanamamaam zandkus, ashiri ashpari kanamakus waritariya. Natumasana kanamayarus, yuwash saana zandkis anush ipunangtsa. Ndunnaa ashkus, Yashingsha kamiran siyaa kasichiya; watam uru izanllingazich támarakchiwa. Kiz uru wazaranllingaz támarakitamtawa. Ashiri, izanlleetsish wanasir ksutangcha, atina. Kizis, zaranlleetsimaritamtis wanasiri ksutangtsa, atitamana.
5 Não se recusem um ao outro, exceto por mútuo consentimento e durante certo tempo, para se dedicarem à oração. Depois, unam-se de novo, para que Satanás não os tente por não terem domínio próprio.
6 Itaru,: Ichingurus izanlleemis yamangints; teezi. Saana zandkus, yamangints; átana siyaatsi. Kamachtakeezi.
6 Digo isso como concessão, e não como mandamento.
7 ¿Itaru, nuwaatsima nda yasakis? Nuw mizanllshi taakina. Tputs ichinguru mizanllish taakinaari, nuwaam wanasiri. Itaru, Apanll waana yasakiya mangeetsini. Apanll ashpatam tputsee istakiya, wizanllee wanasir ksutamaama, misha wazaranllee wanasir ksutamaama. Apanll ashpatam tputsee istakiya, mizanllshi wanasir taamaama, misha mázaranllshi wanasir taamaama.
7 Gostaria que todos os homens fossem como eu; mas cada um tem o seu próprio dom da parte de Deus; um de um modo, outro de outro.
8 Tputs mizanllshi taaku, misha mázaranllshi taaku anoo na kamanchintspa. Nuw tamapari ashiru mizanllshi taaku, wanasir taakchu, waritariya. ¿Mayaama kizaa yamaku yamach?
8 Digo, porém, aos solteiros e às viúvas: é bom que permaneçam como eu.
9 Itaru, kizangaz kizpur zandku, támaraku, ashiri izuuru yamangcha atina mizanllsheetsi. ¿Mayaamaja ngutich támarachich? Kiz ashiritam zaranllimaam zandku, zaranllitampa atina.
9 Mas, se não conseguem controlar-se, devem casar-se, pois é melhor casar-se do que ficar ardendo de desejo.
10 Na nda kasamaam kamanchintspa. Nuwaana kuki kamankeezi; Isusoo kamachtamarini kamankina. Zaranlleetsish ksarinllpa, atiya kizaatsi.
10 Aos casados dou este mandamento, não eu, mas o Senhor: que a esposa não se separe do seu marido.
11 Izanlleetsish ksarinllpa, atitamta kamuzaatsi. Tputs Isusoo mangoonkana anoo atiya. Itaru, kasakinaari, yusur zaranllimaam watsta. Waanitari taachiya. Itaru, kiz waana wazaranllimunatam zaranllimaam zandku, waani zaranlliya.
11 Mas, se o fizer, que permaneça sem se casar ou, então, reconcilie-se com o seu marido. E o marido não se divorcie da sua mulher.
12 Itaru, nduntaa nee Isus tayaspatarangu, na Isus mangeetsi p'tseerangu anoo kamanchintspa. Wapaz kamuzamari Isusoo mangoonku, itaru wizanll nda mangoonku, ashiri ¿tamaycheezich? Kiz wazaranllee chinakinaari ashiru ¿mayaama kasach? Watsta atina.
12 Aos outros eu mesmo digo isto, e não o Senhor: se um irmão tem mulher descrente, e ela se dispõe a viver com ele, não se divorcie dela.
13 Wapaz kizamari Isusoo mangoonku, itaru wazaranll nda mangoonku, wandaya kamuz wizanllee chinakinaari, ashiri kasamaam watsta atina.
13 E, se uma mulher tem marido descrente, e ele se dispõe a viver com ela, não se divorcie dele.
14 An yutaritaja; wanasircha. Kamuz nduntaa mangoonku, wizanllimun wanasireekiya. Kizatam nduntaa mangoonku, wazaranllimun wanasireekiya. Apanll napkiya, yuwamun minamari mangoonku anumuna. Wipaa ashiritam yutaritaja tinakana; minamunari wanasircha.
14 Pois o marido descrente é santificado por meio da mulher, e a mulher descrente é santificada por meio do marido. Se assim não fosse, seus filhos seriam impuros, mas agora são santos.
15 Itarshacha, tputs Isusoo nda mangoonku, Isuschichee izuuru kasapi atinaari, waani kasachiya atina. Isuschichsha waana zandku, nllitaritaa kiz izuuru yamachiya. Kizaya nllitaritamun kamuz izuuru zaranllchitamtaya. Itaru, Apanll iyaa: Tputspa mapiyrus taangtsa; tárangiya. Ashiri mapiyruni taamaam waritakaniya tputspata.
15 Todavia, se o descrente separar-se, que se separe. Em tais casos, o irmão ou a irmã não fica debaixo de servidão; Deus nos chamou para vivermos em paz.
16 Kizaatsis siyaa atina; Siy ndunnaa zaranlleetsis kasakus, Isusootsimari mangoonkus, ashiri zaranllis siyamun yasayaru, ¿kamaparee Isusoo mangoonach? atina. Kamuzaatstamtis atitamana; Izanllis siyamun yasayaru, ¿kamapari mangoonach? atitamana. Ashiri nuwaa kuki mazinangtsa.
16 Você, mulher, como sabe se salvará seu marido? Ou você, marido, como sabe se salvará sua mulher?
17 Ashirucha, zuwanllee, nda xaramaam siyaa atashina; sirútamasa tamayrimasis taarangsa, na ashiritam taangtsa. Itaru, Apanllimun wizpuri wanasir taangtsa; watam Isusoo mangoonaksawa. Anoo uru kamachtakina Isuschicheetsi.
17 Entretanto, cada um continue vivendo na condição que o Senhor lhe designou e de acordo com o chamado de Deus. Esta é a minha ordem para todas as igrejas.
18 Ashiritampaz ashiru kamanchintspa. Utaáshuch tputs zitaminaa kuk payurangusin, wayumshiree tas ktsuptaranaya. Sheeru, uwshtisin zapish Isusoo mangoonkusin, ¿mayaamshta yuwaa ktsuparangana anoo pazichinllina? Mishat, siyashuch tputs nduntaa wayumshiree tas ktsupkusin, Isusoo mangoonarangana. Mangooneersin, ¿mayaamshta na ktsupamaam zandach?
18 Foi alguém chamado sendo já circunciso? Não desfaça a sua circuncisão. Foi alguém chamado sendo incircunciso? Não se circuncide.
19 Na mazinangtsa. Anumun mangis tatintspa. Ktsupamamand nda chiyaa istakiya. Nduntaatiya ktsupkuch, istaktamtaja. Anumun Apanll chiyaa nda tapachindakiya. Itaru, Apanlleetsimari kuk payukich anumandcha Apanll iyaa istakiya.
19 A circuncisão não significa nada, e a incircuncisão também nada é; o que importa é obedecer aos mandamentos de Deus.
20 Ashirucha, sirútamasa tamayrimasis taarangsa na ashiritam taangtsa, atina.
20 Cada um deve permanecer na condição em que foi chamado por Deus.
21 Siyaa tputs kurikpat muchchureem izuuru yamarangitaa, itaru siysa mangis mantsarintspa. Apanllee kuk ksarintspa. Wandaya tashitungamaam zandku: Ashiri shtungangi; átu, shiysha shtungangi.
21 Foi você chamado sendo escravo? Não se incomode com isso. Mas, se você puder conseguir a liberdade, consiga-a.
22 Siyaa m'chachurtaktaatiya ashiru, punirintspa. Isusoo kuk mangoonkus, ksarintspa. Isusoomari siyaa napku ¿chakaja siyaa kasich? Mishat, siysa tputs nduntaa muchchur taakis, Isusoo mangoonkus, Isusoom muchchur tamapari ashirus taangtsa, watam Isus siyaa kasikuwa.
22 Pois aquele que, sendo escravo, foi chamado pelo Senhor, é liberto e pertence ao Senhor; semelhantemente, aquele que era livre quando foi chamado, é escravo de Cristo.
23 Isus kapung kiyung kachiyeeru, siyaam tsipayaru, waama tiptsireem tinarangiya. Ashiri, paturunarishish ksutintspa, watam nuwaanaatstamari ksutangandama atuwa.
23 Vocês foram comprados por alto preço; não se tornem escravos de homens.
24 Ashirucha, zuwanllee, tamayrimasis taarangsa, na ashiritamtis taangtsa. Apanll waana taarasheemis panayaru, anuri chinarus taangtsa, atina siyaatsi.
24 Irmãos, cada um deve permanecer diante de Deus na condição em que foi chamado.
25 Mishat, kamanchintspa. Siy yuwaa kiz mangu wachinaku anoo masharangus, na kamanchintspa. Isus nee nda tayaspatarangitaa, yuw chinaki anoo kamanchintspa. Itaru, Isus nuwaa tayaspatampaneem ínayaru, nuwaa istayaru, nuwsha Apanllee kuk payukina. Ashiri itsinsaru tayaspatakina. Ashiri kizaa mangu wachinaku anoo kamankuri, mazinangtsa.
25 Quanto às pessoas virgens, não tenho mandamento do Senhor, mas dou meu parecer como alguém que, pela misericórdia de Deus, é digno de confiança.
26 Natumasa kizpur kiyung kachiykus, ashiri sirú tamarupa taarangsa ashiritam taangtsa.
26 Por causa dos problemas atuais, penso que é melhor o homem permanecer como está.
27 Izanllis taarinaari, ksarintspa. Mizanllish taakinaareesa, mizanllshiritamtis taangtsa.
27 Você está casado? Não procure separar-se. Está solteiro? Não procure esposa.
28 Itaru, kizaa yamakinaareesa, waritaktamcha. Kiz zaranllkachtaminaari, waritaktamcha. Ashkachuch, yutarit nda taakchi. Itaru, nuw siyaa wipapat mapiytpa aturi natuma yamarintspa, tárangtana.
28 Mas, se vier a casar-se, não comete pecado; e, se uma virgem se casar, também não comete pecado. Mas aqueles que se casarem enfrentarão muitas dificuldades na vida, e eu gostaria de poupá-los disso.
29 Ashirucha, zuwanllee nda xaramaam nuwaa kuki mazinangtsa. Chiy taarashich nish tsapurunasshu musá pastachparee. Isus yusur kuskachu, taarashish ichinguru pastachiya. Ashiri tsapurunasee taárash chinarintspa. Izanllish taaritaa, Isusoo kuk mapiyrintspa.
29 O que quero dizer é que o tempo é pouco. De agora em diante, aqueles que têm esposa, vivam como se não tivessem;
30 Tanukitaateesha, mangish kis taakitaateesha, maachee zapan payukitaateesha,
30 aqueles que choram, como se não chorassem; os que estão felizes, como se não estivessem; os que compram algo, como se nada possuíssem;
31 zapan paxanxkitaateesha, anoo chinarinllpa átana. An ichinguru musásiri pastakachiya. Apanlleetsimari taárash chinangtsa, zuwanllee.
31 os que usam as coisas do mundo, como se não as usassem; porque a forma presente deste mundo está passando.
32 Taarasheetsis kapung chinarintspa. Apanlleetsimari kuk mapeekus taangtsa. Mizanllish tputs taarasheem nda mapeeku, Apanlleetsimari chinaku, anoomari mapeekiya.
32 Gostaria de vê-los livres de preocupações. O homem que não é casado preocupa-se com as coisas do Senhor, em como agradar ao Senhor.
33 Itaru, tputs wizanllee wanasiri ksutpi átu mapeekiya.
33 Mas o homem casado preocupa-se com as coisas deste mundo, em como agradar sua mulher,
34 Ashiri taarshimun xarayaru, nda Apanlleetsimari mapeekanaya. Kiz ashiritam zaranlleeyaru, taarshimun mapeekitamta kizpuri. Itaru, mázaranllish taaru, Apanlleetsim kuk mapeekiya; anuri chinakiya.
34 e está dividido. Tanto a mulher não casada como a virgem preocupam-se com as coisas do Senhor, para serem santas no corpo e no espírito. Mas a casada preocupa-se com as coisas deste mundo, em como agradar seu marido.
35 Ashirucha, wanasirinand taangtsa. Taarashimunis xararintspa. Apanlleetsim mapeekus taangtsa, atina. Itaru, anumun siyaa nda xaramaam nguti áti; siyaa istapi aturi atina.
35 Estou dizendo isso para o próprio bem de vocês; não para lhes impor restrições, mas para que vocês possam viver de maneira correta, em plena consagração ao Senhor.
36 Itaru, siy: Ipareemi wazaranll nachungayaruri, panachima, átus, panangints; ashkachus, ancha nda yutarita. Ipari na izuuru kamasinayanlliya. Zaranllimaam waritayanllshita. Tputs yutarit patatusinapa áti. ¿Mayaamaja pachindchich? Ashiri izuuru panachima, atinaareesa, panangints atina. Pachindkinaareesa, paptsa; iparis yutarit taarusinapa.
36 Se alguém acha que não está tratando sua filha como é devido e que ela está numa idade madura, pelo que ele se sente obrigado a casá-la, faça como achar melhor. Com isso não peca. Deve permitir que se case.
37 Itaru, siy: Ipari apanllpaneemari taachiya. Panacheezi, ndambaree, atinaareesa, ancha wanasiritamta. Ipareetsis ngutis msangeerus apanllpaneem wayarintspa. Kaapa ipareetsis taárash yasayarus, ¿Nind ipari wanasir taach? ¿Apanlleetsimari chinach? átus, anoo wayangtsa apanllpaneema. Wandaya tputsee: Izanlleemish panachinllpa, tárangus, Apanlleem wayarintspa. Wandaya iparis mázaranllish nda mapiyru taachu, wayarintspa. Wandaya wits nda mazinaku, wayarintspa apanllpaneema. Wandaya saantatam yusur zapish: Apanlleem watsta. Tputseem panachima, táchus, wayarintspa atina siyaatsi.
37 Contudo, o que se mantém firme no seu propósito e não é dominado por seus impulsos mas domina sua própria vontade, e resolveu manter solteira sua filha, este também faz bem.
38 Ashiriya, tputs wipaa panakchu, ancha wanasiri. Itaru, nda panakchu, ancha kizpur wanasiri apanllpaneema.
38 De modo que aquele que dá sua filha em casamento faz bem, mas o que não a dá em casamento faz melhor.
39 Minoo kamanchintspa. Kiz zaranllkachu, anootsimari wazaranllee ksutchiya. Itaru, wazaranll tsipakchinaariya ashiru, Apanll waana zandku, yusur zaranlliya Isuschichimunatamta.
39 A mulher está ligada a seu marido enquanto ele viver. Mas, se o seu marido morrer, ela estará livre para se casar com quem quiser, contanto que ele pertença ao Senhor.
40 Itaru, urutari mázaranllish taakinaari, kisshapa apanllpaneemarisha taachiya; mang' kis taachiya aranginashta. Ancha ichinguru nuw chinakuri, atina siyaatsi. Itaru, Apanll Wani mangeetsi p'tseerangu, siyaa kamankina. Ashiri siy kizaa yamamaam masharangis anoo kamaneena.
40 Em meu parecer, ela será mais feliz se permanecer como está; e penso que também tenho o Espírito de Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.