Romanos 9
Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI
1 Yʉ, Jesucristore catʉ̃goʉsaʉ ãnirĩ mʉjããrẽ cariape yʉ quetibʉjʉya. Mʉjãã ñitoetiya. Tunu bairoa Espíritu Santo yʉre cariape cʉ̃ caquetibʉjʉro jʉ̃gori cariape mʉjããrẽ ñiña.
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 — ausente —
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 — ausente —
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Na, yʉ yarã judío majã pʉame Jesucristore tʉ̃goʉsaetimirãcʉ̃ã, Israel ãnacʉ̃ pãrãmerã, Israel ya poa macããna majũ niñama. Bairi narẽ Dios pʉame cʉ̃ pũnaarẽ bairo caãniparã majũ na beseyupi. Bairo na beseri bero yua, nocãrõ cʉ̃ catutuarije cʉ̃ caasiyarije mena natʉ ãñupĩ. Bairo na mena ãcʉ̃, caroa wãme cʉ̃ na caátipeere na átirotiyupi. Tunu bairoa Moisés ãnacʉ̃ cʉ̃ caroticũrĩqũẽ cawãmecʉtie cʉ̃ãrẽ na cũñupĩ. Tunu bairoa cʉ̃rẽ na cañubuepee, caroaro na cʉ̃ caátipee cʉ̃ãrẽ na joyupi.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Na cʉ̃ã judío majã jãã ñicʉ̃jãã ãnana pãrãmerã, jãã ya poa macããna majũ niñama. Tunu apeyera camasã ya wãme marĩ catʉ̃goñarõ pʉamata, Jesucristo cʉ̃ã judío majã yaʉre bairo buiayupi ati yepapʉre. Cʉ̃ã, niñami ati yepa macããjẽ caãnie nipetirije Quetiupaʉ. Bairi cʉ̃rẽ marĩ cabasapeopee niña. Bairoa to baiáto.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Dios, Israel ya poa macããnarẽ caroaro na cʉ̃ caátigariquere na átipeyoecʉ mee baiyami. Bairo pʉame roque niña: Diore na catʉ̃goʉsaetie jʉ̃gori nipetiro judío majã Israel pãrãmerã nimirãcʉ̃ã, na mena macããna aperã apei pãrãmerãrẽ bairo caãna tuayama Dios cʉ̃ caĩñajoro.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 Bairi judío majã nipetiro Abraham ãnacʉ̃ pãrãmerã caãna nimirãcʉ̃ã, cariape cʉ̃ pãrãmerã majũ nipetietiyama Dios cʉ̃ caĩñajoro. Bairi bairo qũĩñupĩ Abrahãrẽ Dios: “Pʉgarã mʉ capũnaa cʉtimiatacʉ̃ãrẽ, mʉ macʉ̃ Isaac jʉ̃gori capããrã nigarãma mʉ pãrãmerã caãniparã,” qũĩñupĩ.
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 Bairo ĩgaro ĩña: Nipetiro Abraham ya poa macããna cabuianucũrã Dios pũnaa majũ mee niñama. Dios Abrahãrẽ, “Caroaro mʉ yʉ átigʉ,” cʉ̃ caĩrĩqũẽrẽ catʉ̃goʉsarã roque Dios pũnaa niñama. Na ũna roque, Abraham ãnacʉ̃ pãrãmerã majũ tuayama Dios cʉ̃ caĩñajoro.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Mai, atore bairo ãñupã Dios caroaro cʉ̃ cʉ̃ caátipee Abrahãrẽ: “Ati yʉtea ũno caãno ape cʉ̃marẽ yʉ caetaro, merẽ Sara mʉ nʉmo jĩcãʉ̃ macʉ̃ cʉtigomo,” qũĩ quetibʉjʉ jʉ̃goyeticũñupĩ Dios Abrahãrẽ, cʉ̃ macʉ̃ cʉ̃ cabuiapee macããjẽrẽ.
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Atie yʉ caĩquetibʉjʉrije jeto mee niña. Apeye atore bairo ĩcõñanemorĩqũẽ roque cariape majũ niña: Abraham macʉ̃ Isaac, bʉtiri bero, nʉmo cʉsupi Rebecare. Bairi cõ pũnaa jĩcãnia pʉgarã cabuiaricarã Isaac jĩcãʉ̃ pũnaa ãñupã.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 — ausente —
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 — ausente —
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 Tiere masĩrĩ yua, “Toroquere, cariape caácʉ mee niñami Dios bairo cʉ̃ caápata,” ¿marĩ ĩrãati? ¡Tore bairo marĩ ĩ masĩẽna bairãpʉa!
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Atore bairo pʉame qũĩñupĩ Dios Moisere: “Yʉ camai jetore cʉ̃ ñiñamaigʉ,” qũĩñupĩ.
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 Bairi atore bairo marĩ masĩña: Dios, cʉ̃ majũ cʉ̃ caboro marĩ camasãrẽ marĩ bopaca ĩñamasĩñami. Cʉ̃ marĩ camairotiro jʉ̃gori mee marĩ mainucũñami. Tunu bairoa caroaro marĩ caátie jʉ̃gori mee marĩ maiñami.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Tore bairo cʉ̃ majũ cʉ̃ caborore bairo átiri, atore bairo qũĩñupĩ Dios quetiupaʉ rey Egipto macããcʉ̃rẽ Moisés ãnacʉ̃ cʉ̃ caãna yʉteapʉre: “Yʉ catutuarijere mʉ mena ĩñogʉ, mʉrẽ quetiupaʉre bairo mʉ yʉ jõwʉ̃. Nipetiro camasã, catutuaʉ yʉ caãnierẽ na camasĩparore bairo ĩ, tore bairo mʉ yʉ ápʉ,” qũĩñupĩ Dios.
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 Bairi Dios camasã noo cʉ̃ caborãrẽ na ĩñamaiñami. Tunu aperã na yeripʉ catʉ̃goʉsagaena pʉamerẽ nemojãñurõ catʉ̃goʉsagaena majũ na ãnio joroque na átimasĩñami.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 Bairo yʉ caĩrĩjẽrẽ tʉ̃gorã, atore bairo mʉjãã ĩbujiorã: “Dios, cʉ̃ majũ cʉ̃ caboro caãno jʉ̃gori marĩ camasã marĩ caátiãnipee caẽnotamasĩã manie cʉ̃ caáticũjʉ̃goyetiata, ¿dope bairo Dios cʉ̃ majũã tunu, ‘Cabuicʉna mʉjãã ãniña,’ cariape marĩ qũĩ masĩbujiocʉti? Ĩ masĩẽtĩbujioʉmi Dios,” mʉjãã ĩ tʉ̃goñabujiorã.
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 Atore bairo ñi quetibʉjʉya mʉjããrẽ: Mʉjãã camasã cabʉgoro macããna nimirãcʉ̃ã, ¿netõõrõ caãnimajũʉ̃ Diore cʉ̃ mʉjãã tutiyati? Ríi jotʉ caqũẽnorĩcʉ̃rẽ, “¿Dopẽĩ tore bairirʉ yʉ mʉ weeri?” tirʉ caĩmasĩparorea bairo mʉjãã cʉ̃ã ĩrã mʉjãã ĩña Diore, tore bairo mʉjãã caĩata.
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Ríi jotʉʉ caqũẽnorĩ majõcʉ pʉame ríi mena noo cʉ̃ cabori jotʉʉ ũnierẽ qũẽnomasĩñami. Tie ríi mena jĩcãrʉ jotʉ caroarʉ majũ qũẽñomasĩñami. Tie menaina tunu aperʉ cabʉgoro caãnirʉ majũ qũẽnomasĩñami.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 Torea bairo marĩ camasã cʉ̃ caqũẽnorĩcãrãrẽ cʉ̃ caboro marĩ átimasĩñami Dios. Baipʉa, cʉ̃ pʉame roro caánarẽ cʉ̃ caĩñabeseri rʉ̃mʉ caetaparo jʉ̃goye roro na caátiãnierẽ caroaro yerijõrõ mena nʉcãcõã coteãninucũñami. Ti rʉ̃mʉ caetaro roque popiye na baio joroque cañuenarẽ cʉ̃ caátipee mena cʉ̃ catutuarije, nocãrõ cʉ̃ caátimasĩrĩjẽrẽ marĩ nipetiro camasãrẽ marĩ áti ĩñocõñagʉmi.
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 Tunu bairoa marĩ cʉ̃ caĩñamairã pʉamerẽ nocãrõ caroaro majũ cʉ̃ caãnierẽ marĩ camasĩrõ boyupi. Bairi cajʉ̃goyepʉa, yʉre bairo caroarã cañurã na ãmarõ ĩ, marĩ besecũjʉ̃goyupi.
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 Bairo marĩ besei yua, judío majã jĩcããrãrẽ, aperã judío majã caãmerã cʉ̃ãrẽ marĩ beseyupi.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Dios yaye quetire woarica tutipʉ cʉ̃ãrẽ tirʉ̃mʉpʉ macããcʉ̃ Oseas cawãmecʉcʉ pʉame atore bairo ĩ woatujʉ̃goyeticũñañupĩ judío majã caãmerãrẽ na cʉ̃ caátipeere:
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 Tunu apewẽpʉ bairo ĩnemoña:
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 — ausente —
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 — ausente —
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Cʉ̃, Isaíana tunu apewẽpʉ atore bairo ĩnemoñupĩ mai cajʉ̃goyepʉre:
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 Toroquere, ¿dope bairo marĩ ĩcʉti? Bairo pʉame niña: Judío majã caãmerã Dios mena caroaro na caãnipeere macãẽsupa. Tiere macãẽtĩmirãcʉ̃ã, Jesucristo mena na catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori tiere masĩjʉ̃goyupa. Jesucristore na catʉ̃goʉsaroi, Dios pʉame, “Caroarã, ñe ũnie rorije cawapa cʉ̃goena niñama,” ĩrĩ na ĩñanucũñami.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 Marĩ yarã israelita majã pʉame roque Moisés ãnacʉ̃ cʉ̃ caroticũrĩqũẽrẽ na catʉ̃goʉsaro jʉ̃gori Dios mena caroaro ãnigamiñupã. Bairo ãnigamirãcʉ̃ã, tie rotiriquere caroaro átipeyoesupa. Bairi Dios mena caroaro ãnimasĩẽsupa.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 ¿Dopẽĩrã Dios mena caroaro na ãnimasĩẽsupari? Bairo pʉame niña: Jesucristo mena na catʉ̃goñatutuarije mena mee, Dios mena caroaro ãnigamiñupã. Na majũ na catʉ̃goñatutuarije mena pʉame roque tore bairo ãnigamiñupã. Bairo Dios cʉ̃ cajoricʉ Jesucristo mena catʉ̃goñatutuagaena ãnirĩ Dios tʉpʉ ápérigarãma. Bairi ʉ̃tããpʉre carocawanucũrãrẽ bairo tuayama yua.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Tore bairo cariape ĩ woatuyupa Dios ya tutipʉ:
33 Bukamaim hikikirum na’atube,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.