Lucas 24

Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cabero yua, judío majã na cayerijãrĩ rʉ̃mʉ bero, ape semanarẽ na capaajʉ̃gori rʉ̃mʉ ãñuparõ. Bairi ti rʉ̃mʉ caãno, ñamirõcãcã cajʉtiñurĩjẽ caqũẽnoatana rõmirĩ pʉame masã opepʉ ásúparã, cajutiñurĩjẽrẽ Jesús rupaʉri ãnajẽrẽ pioturáná. Aperã rõmirĩ cʉ̃ã na bapacʉti ásúparã na mena.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Bairo ti masã opere etarã yua, ĩñajoyuparã. Ti opere na cabiaatatii, ʉ̃tã tii tupãworicaropʉ bauyuparo.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Bairo cabairoi, ti opepʉ jããñuparã. Marĩ Quetiupaʉ rupaʉri ãnajẽ pʉame mañuparõ yua, na caĩñaata.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Bairo cʉ̃ rupaʉri ãnajẽ camanoi yua, bʉtioro tʉ̃goñacõã maniásuparã. Dope bairo áti masĩẽsuparã. Bairo na baiãno, pʉgarã caʉ̃mʉa natʉ etanʉcãñuparã. Na pʉame jutii caasiriyarije cayowerijere jãñañuparã.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Bairi carõmia pʉame bʉtioro uwiri murĩcũmucoásúparã yepapʉ. Bairo na caáto, atore bairo na ĩñuparã caʉ̃mʉa pʉame:
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Jesús atore maniñami. Merẽ caticoayami. ¿Galileapʉ mʉjãã caãno, cʉ̃ cabaipeere mʉjããrẽ cʉ̃ caquetibʉjʉriquere mʉjãã masĩẽtĩñati?
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Atore bairo mʉjããrẽ ĩwĩ: ‘Yʉ, Camasã Jʉ̃gocʉre, carorije caánarẽ yʉ jorocagarãma, yʉre yucʉpãĩpʉ na capapuaturocaparore bairo ĩrã. Bairo yʉ na caátirocamiatacʉ̃ãrẽ, itia rʉ̃mʉ bero yʉ caticoagʉ tunu,’ mʉjãã ĩ quetibʉjʉwĩ —na ĩ quetibʉjʉyuparã ángelea majã.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Bairo na caĩrõpʉ, tʉ̃goña bócayuparã Jesús narẽ riagʉ jʉ̃goye cʉ̃ caĩrĩqũẽrẽ.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Bairo tʉ̃goñabócari yua, macãpʉ tunucoásúparã. Topʉ etarã, Jesús cʉ̃ cabuerã, pʉga wãmo peti rʉpore jĩcã pẽnirõ cãnacãʉ̃ apóstolea caãnarẽ nipetirije na caĩñaatajere na quetibʉjʉyuparã. Aperã cʉ̃ãrẽ na quetibʉjʉyuparã.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Narẽ caquetibʉjʉri majã rõmirĩ pʉame ãñuparã: María Magdalena, Juana, apeo María, Santiago paco, aperã carõmia cʉ̃ã ãñuparã.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Bairo na caĩrõ tʉ̃go, apóstolea majã pʉame cariape na tʉ̃goesuparã. “Bairo ĩcõãrã mʉjãã ĩña,” na ĩcõãñuparã.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Bairo cariape na catʉ̃goetimiatacʉ̃ãrẽ, Pedro pʉame atʉátí ĩñaʉ ásúpʉ masã opere. Bairi topʉ jãátí ĩñañupʉ̃. Bairo cʉ̃ caĩñarõ, mañuparõ Jesús rupaʉri ãnajẽ. Jutii aseri Jesure na caũmamiataje jeto ãñuparõ. Bairi tie jeto caãno ĩña acʉari, cʉ̃ wiipʉ tunucoásúpʉ. Bʉtioro tʉ̃goñarĩqũẽ pairi tʉ̃goñamani ásúpʉ, tie cabaiatajere ĩñarĩ.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Ti rʉ̃mʉ caãnoa pʉgarã Jesús cʉ̃ cabuemirĩcãrã pʉame Emaús na caĩrĩ macãpʉ áná baiyuparã. Pʉga wãmo peti rʉpore jĩcã pẽnirõ cãnacã kilómetros majũ yoaro átáto ãñuparõ Jerusalén macã pʉame.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Topʉ áná, na pʉame Jesús cʉ̃ baiatajere bʉsʉpai ásúparã.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Bairo na cabʉsʉtutuátó, Jesús pʉame na ẽmʉetari, na mena átutuásúpʉ cʉ̃ cʉ̃ã.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Bairo cʉ̃rẽ ĩñamirãcʉ̃ã, “Jesús niñami,” ĩ masĩẽsuparã mai.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Bairi yua, Jesús pʉame na jẽniñañupʉ̃:
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Bairo cʉ̃ caĩjẽniñarõ tʉ̃go, jĩcãʉ̃ na mena macããcʉ̃ Cleofas cawãmecʉcʉ qũĩñupʉ̃:
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Bairo na caĩrõ, Jesús pʉame bairo na ĩñupʉ̃:
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Bairo cʉ̃ cabaimiatacʉ̃ãrẽ, quetiuparã sacerdote majã, aperã marĩ quetiuparã mena, cʉ̃ ñerĩ cʉ̃ nuniwã romano majãrẽ, cʉ̃ na capajĩãrõrẽ borã. Bairo átiri, yucʉpãĩpʉ cʉ̃ papuatu rocarotiwã.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Jãã pʉame, ‘Cʉ̃ã, ati yepa, Israel yepare caẽmarĩ majãrẽ carocapaʉ majũ ãnigʉmi,’ jãã ĩ tʉ̃goñamiwʉ̃. Merẽ yua, itia rʉ̃mʉ netõcoaya, cʉ̃rẽ na capajĩã rocaatato bero.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Bairãpʉa, jãã pʉame jãã tʉ̃goacʉacoapʉ, jãã mena macããna rõmirĩ jĩcããrã, ‘Catiupi,’ jããrẽ na caĩquetibʉjʉro jʉ̃gori. Na pʉame cʉ̃ rupaʉri ãnajẽrẽ ʉ̃tã opepʉ na cacũrĩcãrõpʉ cabusuripaʉaca ĩñaráupa.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Bairo topʉ etarã yua, Jesús rupaʉri ãnajẽ camanoi, jãã tʉpʉ quetibʉjʉrã etaama: ‘Ángelea majãrẽ jãã ĩñaapʉ̃, “Catiyami Jesús,” jãã ĩãma,’ jãã ĩ quetibʉjʉama.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Bairo na caĩrõ tʉ̃gori jĩcããrã jãã mena macããna ĩñaráupa Jesús masã opepʉ. Topʉ na caetaro, nipetiro jããrẽ na caĩatatorea bairo baiuparo, na caĩñaata. Bairãpʉa, Jesús pʉamerẽ qũĩñaetiuparã —qũĩ quetibʉjʉyuparã Jesure.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Bairo na caĩquetibʉjʉro tʉ̃gori, atore bairo na ĩñupʉ̃ Jesús cʉ̃ cabuemirĩcãrãrẽ:
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 ¿Mesías, Dios cʉ̃ cajoʉ, cʉ̃ pacʉtʉ cʉ̃ catunuápáro jʉ̃goye ati yepapʉ popiye cʉ̃ cabaipeere cʉ̃ cũẽsupari? ¿Bairo mee ato na quetibʉjʉyayupari profeta majã ãnana? —na ĩñupʉ̃ Jesús.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Bairo na ĩ yaparori bero, na quetibʉjʉ jʉ̃goyupʉ Jesús cõñarĩcãrõrẽ bairo. Bairi cʉ̃ cabaipeere Moisés ãnacʉ̃ cʉ̃ caquetibʉjʉwoatucũrĩqũẽpʉi quetibʉjʉ jʉ̃goacʉ́, profeta majã na caquetibʉjʉwoatucũrĩqũẽpʉ quetibʉjʉ jãnañupʉ̃.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Bairi yua, Jesús cʉ̃ cabuemirĩcãrã na caátí macãpʉ na caetaro, Jesús pʉame netõácʉ́re bairo baiyupʉ.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Bairo cʉ̃ canetõámiatacʉ̃ãrẽ, cʉ̃ cabuemirĩcãrã pʉame bairo qũĩñuparã:
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Cabero mesapʉ ʉgagarã na caruiro, Jesús pʉame pããrẽ neñupʉ̃. Nerĩ, Diore jẽniñupʉ̃. Jẽni yaparo, pããrẽ na peebato nuniñupʉ̃ cʉ̃ cabuemirĩcãrãrẽ.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Bairo cʉ̃ caátopʉ merẽ yua, “Jesús niñami,” ĩ masĩjʉ̃goyuparã. Bairo cʉ̃ na caĩñamasĩmiatacʉ̃ãrẽ, Jesús pʉame yasicoasupʉ. Tunu baunemoesupʉ cʉ̃ cabuemirĩcãrãrẽ.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Bairo cʉ̃ cabairo ĩñarĩ, atore bairo ãmeo ĩñuparã:
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Bairo ĩrĩ bero, jicoquei tunucoásúparã Jerusalén macãpʉ, na yarãrẽ quetibʉjʉráná. Topʉ etarã, Jesús cʉ̃ cabuemirĩcãrã pʉga wãmo peti rʉpore jĩcã pẽnirõ cãnacãʉ̃ apóstolea majã neñarĩ caãnarẽ na etayuparã.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Bairo na etari, na ĩñuparã:
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Na ĩ yaparo, maapʉ Jesús narẽ cʉ̃ cabuiaetaatajere na quetibʉjʉyuparã. Tunu bairoa Jesús pããrẽ narẽ cʉ̃ cabatoro cʉ̃rẽ na caĩñamasĩátaje cʉ̃ãrẽ na quetibʉjʉyuparã.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Bairo mai tiere na caquetibʉjʉãnitoyea, Jesús pʉame na recomacãpʉ buiaetayupʉ. Buiaetari atore bairo ĩ jẽniñupʉ̃:
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Jesús cʉ̃ cabuemirĩcãrã pʉame qũĩña acʉacoasuparã. Cʉ̃ uwijãñuñuparã, “Jesús wãtĩ ãcʉ̃mi,” ĩrã.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Bairo na cauwiro ĩñarĩ, atore bairo na ĩñupʉ̃:
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Ĩñañijate yʉ wãmorĩrẽ, bairi yʉ rʉpoori cʉ̃ãrẽ. Yʉa, Jesús yʉ ãniña. Pãñarĩ ñiñañijate. Espíritu yʉ caãmata, õwãã mani, rupaʉ mani, yʉ baibujioʉ. Cʉ̃ mee ãnirĩna, õwãã cʉti, rupaʉ cʉti yʉ baiya.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Bairo na ĩna, na ĩñoñupʉ̃ Jesús cʉ̃ rʉpori, cʉ̃ wãmoorĩ cʉ̃ãrẽ, cʉ̃ na capapuaata opeere.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Bairo na cʉ̃ caĩñomiatacʉ̃ãrẽ, cʉ̃ cabuemirĩcãrã pʉame cariapea tʉ̃goesuparã mai. Cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ ʉseanirõ tʉ̃gomirãcʉ̃ã, tʉ̃go mawijiacõãñuparã. Bairo na cabairo ĩñarĩ, atore bairo na ĩ jẽniñañupʉ̃:
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Bairo cʉ̃ caĩrõ yua, wai pʉ̃õrĩcʉ̃rẽ cʉ̃ nuniñuparã.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Na canunirõ yua, nerĩ, petiro cʉ̃ cabuemirĩcãrã na caĩñarõ ʉgayupʉ.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Ʉga yaparori bero, na ĩnemoñupʉ̃ tunu:
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Bairo cʉ̃ caĩrõpʉ, tʉ̃goña bócayuparã Dios ya tutipʉ na caquetibʉjʉcũñarĩqũẽrẽ.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Bairo na cabairoi, atore bairo na ĩñupʉ̃ Jesús:
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Bairi cʉ̃ cacatiro bero, cʉ̃ yarã pʉame cʉ̃ yaye quetire quetibʉjʉ batopeticõãgarãma nipetiro ati yepa macããnarẽ. Jerusalén macãĩ cʉ̃ yaye quetire quetibʉjʉ jʉ̃gogarãma. ‘Roro mʉjãã caátiere bʉsʉqũẽnoña mʉjãã yerire Dios mena, mʉjããrẽ cʉ̃ canetõõparore bairo ĩrã,’ na ĩ quetibʉjʉgarãma,” ĩ woatu quetibʉjʉyupa profeta majã.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Mʉjãã merẽ atiere caquetibʉjʉmasĩrã mʉjãã ãniña.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Bairi mʉjãã yeripʉ yʉ jogʉ yeri tutuariquere, yʉ Pacʉ cʉ̃ caĩrĩcãrõrẽã bairo. Bairi mai, ati macã, Jerusalén macãpʉa mʉjãã ãnicõãwã, yeri tutuarique jõbui ʉmʉrecóo macããjẽ caatíparo jʉ̃goye.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Cabero Jesús na jʉ̃goásúpʉ macã camanopʉ. Betaniapʉ na jʉ̃goásúpʉ. Topʉ etari, Jesús pʉame cʉ̃ wãmorĩrẽ ñumʉgõrĩ, Diore na jẽnibojayupʉ: “Caroare cʉ̃ jonemoáto mʉjããrẽ marĩ Pacʉ Dios,” na ĩñupʉ̃.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Bairo ĩãcʉ̃na, na wʉweyori, ʉmʉrecóo pʉamerẽ wãmʉcoásúpʉ.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Bairo cʉ̃rẽ qũĩroari bero, tunucoásúparã Jerusalén macãpʉ ʉseanirĩqũẽ mena yua.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Jesús cʉ̃ cabuericarã pʉame templo wiipʉ tocãnacã rʉ̃mʉa ánucũñuparã, Diore cʉ̃ basapeoráná.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.