Hebreus 10
Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI
1 Moisés ãnacʉ̃ cʉ̃ caroticũrĩqũẽ pʉame Dios camasãrẽ caroare cʉ̃ cajopee mee, tiere caãnicõña queyojʉ̃gorije niña. Bairo cabairoi, ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ tocãnacã cʉ̃ma waibʉtoa rii wãme jetore cʉ̃ cajoemʉgõjorotirique jʉ̃gori ñe ũnie cawapa cʉ̃goecʉre bairo caãcʉ̃ baimasĩẽtĩñami.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Moisés ãnacʉ̃ cʉ̃ caroticũrĩqũẽ caãnorẽ bairo camasã na carorije wapare carepeyomasĩata, pʉgani cãrõ roro na caátajere tʉ̃goñanemoetibujioricarãma. Pʉgani cãrõ waibʉtoa rii cʉ̃ãrẽ joemʉgõjo rotietibujioricarãma.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Bairopʉa, atie waibʉtoa rii mena joemʉgõjorique pʉame camasã na carorije wapare tocãnacã cʉ̃ma na catʉ̃goñanemopeere bairo niña.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Merẽ marĩ masĩña: Waibʉtoa toroa, bairi chivoa rií pʉame camasã na carorije wapare jĩcãnia na cosenetõõmasĩẽtĩña.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Torecʉ, Jesucristo ati yepapʉ cʉ̃ cabuiaetaparo jʉ̃goye atore bairo qũĩñupĩ cʉ̃ pacʉ Diore:
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 Camasã roro na caátie wapare regarã, waibʉtoare pajĩãrĩ bero, na riire na cajoemʉgõjonucũrĩjẽrẽ miñajesoroaetiya.
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Torecʉ mʉrẽ ñiña: Atoa yʉ ãniña mʉ ya tutipʉ na caĩwoatujʉ̃goyecʉtatorea bairoa, yʉre mʉ carotiricarore bairo átigʉ,” qũĩñupĩ Cristo cʉ̃ pacʉre.
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Moisés ãnacʉ̃ tore bairo cʉ̃ caátiroticũrĩqũẽ caãnie caãnimiatacʉ̃ãrẽ, “Dios pʉame, camasã roro na caátiere regarã, waibʉtoare pajĩãrĩ bero, na riire na cajoemʉgõjonucũrĩjẽrẽ miñajeso roaetiya,” qũĩñupĩ Jesús Diore.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Cabero qũĩnemoñupĩ Jesús tunu: “Atoa yʉ ãniña, yʉre mʉ carotiricarore bairo átigʉ.” Atore bairo qũĩgʉ ĩñupĩ: “Tirʉ̃mʉpʉre cabʉcʉ rotirique waibʉtoa riire joemʉgõjorique ũnierẽ jãnarĩ bero, cawãma wãme camasãrẽ caroaro mʉ caátibojapeere átigʉ yʉ baiya,” qũĩgʉ ĩñupĩ Jesús.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Jesús pʉame cʉ̃ pacʉ Dios cʉ̃ carotirore bairo ásupi. Bairo átiri, cʉ̃ majũã jĩcãnia yucʉpãĩpʉ riayupi. Pʉgani cãrõ cʉ̃ carianemorõ boesupa camasã na canetõpeere. Tore bairo Jesús cʉ̃ caátie jʉ̃gori, cʉ̃ yarã caroarã majũ marĩ ãnio joroque ásupi Dios.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Nipetiro judío majã yarã sacerdotea tocãnacã rʉ̃mʉ waibʉtoa rii wãme jetore joemʉgõjonucũñama. Tie bairo na caátie di rʉ̃mʉ ũno camasã na carorije wapare jĩcãnia canetõõmasĩẽtĩmiatacʉ̃ãrẽ, tore bairo átinucũñama sacerdote majã.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Jesucristo pʉame roque camasã roro na caátie wapare netõõyaparo etagʉ, cʉ̃ majũã jĩcãnia yucʉpãĩpʉ riayupi. Pʉgani cãrõ tunu cʉ̃ carianemorõ boesupa camasã na canetõpeere. Áti yaparori bero, ʉmʉrecóopʉ ásúpi, cʉ̃ pacʉ Diotʉ cariape nʉgõãpʉ ruiácʉ́.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Topʉ ruicotei átiyami mai, cʉ̃ pacʉ, Jesús pesuare cʉ̃ canetõnʉcãrõ ũno.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Jesús cʉ̃ majũã yucʉpãĩpʉ cʉ̃ cariarique jʉ̃gori ñe ũnie cawapa mánarẽ bairo caãna na ãnio joroque na ásupi Jesús Dios yarã caãniparãrẽ. Na pʉame tocãnacã rʉ̃mʉa tore bairo jeto ãnicõã ninucũgarãma.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Tie cariape caãnoina, Espíritu Santo cʉ̃ã atore bairo marĩ ĩ quetibʉjʉyami: “Atore bairo ĩñami Dios:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 ‘Ti yʉtea caãno yʉ yarãrẽ cawãma wãme na yʉ caátibojapee atore bairo nigaro:
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Na, roro na caátajere masiriyori bero, pʉgani tunu tiere yʉ tʉ̃goñanemoetigʉ,’
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Bairi roro marĩ caátajere netõõrĩqũẽ caroaro cariape majũ caãmata, ape wãme waibʉtoa rii marĩ cajoemʉgõjorotirije ũnierẽ marĩ boetibujiorã.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Bairi yʉ yarã, Jesucristo yucʉpãĩpʉ cʉ̃ cariarique jʉ̃gori ãmerẽ Dios ya wii santuariore cajããetarãrẽ bairoa cʉ̃rẽ uwiricaro mano cʉ̃ mena marĩ bʉsʉmasĩña.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 — ausente —
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 — ausente —
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Bairo marĩrẽ cʉ̃ cacoteroi, marĩ yeri marĩ catʉ̃goñarĩjẽ mena cʉ̃ pacʉ Dios tʉpʉ marĩ etaroa. Nʉcʉ̃bʉgorique mena ĩtoricaro mano, bairi tunu tʉ̃goñatutuarique mena uwiricaro mano Diotʉ marĩ etaroa marĩ yeripʉ mena. Marĩ rupaʉre oco caroa caʉgueri manie mena cosewericarorea bairo roro marĩ caátajere care ecoricarã ãnirĩ, Diotʉ caetaparã majũ marĩ ãniña marĩ yeripʉ mena.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 “‘Mʉjããrẽ yʉ netõõgʉ,’ cʉ̃ caĩrĩcãrõrẽã bairo marĩ netõõgʉmi,” caĩrã ãnirĩ tiere marĩ masiritieticõãrõã pʉgani tʉ̃goñarĩcãrõ mano.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Bairo pʉame marĩ boya: Tocãnacãʉ̃pʉa marĩ yarã aperãrẽ na marĩ jʉátinemoto, ãmeo mairĩqũẽ caroa macããjẽrẽ na masĩnemo joroque ĩrã.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Marĩ, Diore caĩroarã marĩ cañubue neñanucũrõpʉre aperã marĩ menarẽ neñaetinucũñama. Narẽ bairo marĩ baietiroa. Marĩ pʉame roque jĩcãrõ tʉ̃goñatutuao joroque marĩ ãmeo átiroa. Bairoa nemojãñurõ marĩ ãmeo áticõã ninucũgarã mai, “Marĩ Quetiupaʉ cʉ̃ caetapa rʉ̃mʉ cõñarõ baiya,” caĩrã ãnirĩ.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Cajʉ̃goyepʉ marĩ Quetiupaʉ Jesús quetibʉjʉrique caroaro cariape ãnajẽrẽ masĩmirãcʉ̃ã, pʉgani tunu roro marĩ caáticõãmata, marĩ carorije wapa netõõnemo masĩã maa.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Bairo roro marĩ caáticõãmata yua, uwirique mena Dios cʉ̃ caĩñabesepa rʉ̃mʉrẽ cacoterãrẽ bairo marĩ tuabujiorã. Aperã cʉ̃ pesua caãna tutuaro caʉ̃rõ, caʉ̃petietopʉ cayasiparãrẽ bairo marĩ tuabujiorã.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Apeyera tunu, ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ Moisés ãnacʉ̃ cʉ̃ caroticũrĩqũẽrẽ caápeire, pʉgarã, o itiarã cʉ̃rẽ na cabʉsʉjãata, ĩñamairĩcãrõ mano cʉ̃ pajĩãrocamasĩñama judío majã.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Caroaro tʉ̃goñaña mai: Netõjãñurõ popiye na baio joroque na átigʉmi Dios cʉ̃ macʉ̃ Jesure caĩñaterã roquere. “Cristo, Dios macʉ̃ cʉ̃ cariarique jʉ̃gori roro marĩ caátaje wapare netõõñupĩ,” marĩ ĩ masĩña. Bairo noa ũna cʉ̃ cariarique jʉ̃gori na carorije wapare canetõecoparã nimirãcʉ̃ã, cʉ̃ riíre, “Cabʉgoro macããjẽ niña,” na caĩata, na yaye wapa popiye tãmʉogarãma. Tunu bairoa Espíritu Santo camasãrẽ cajʉácʉ cʉ̃ãrẽ roro na caĩrĩjẽ jʉ̃gori popiye majũ tãmʉogarãma.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Tunu atore bairo marĩ masĩña marĩ Quetiupaʉ Dios cʉ̃ caĩrĩqũẽrẽ: “Yʉ roque caĩñabesepaʉ yʉ ãniña. Yʉa, carorije caánarẽ popiye na baio joroque yʉ átigʉ,” ĩñupĩ. Tunu apero Dios cʉ̃ caquetibʉjʉropʉ atore bairo ĩñupĩ: “Marĩ Quetiupaʉ Dios cʉ̃ yarã na caátajere ĩñabesegʉmi.”
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 ¡Bairi Dios caãnicõãninucũʉ̃ roro caánarẽ popiye na baio joroque cʉ̃ caátipee roque cauwiorije majũ niña!
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Mʉjãã pʉame roque mʉjãã caátiãni jʉ̃goriquere tʉ̃goñanemoña tunu. Tiere masiritieticõãña. Jesucristo yaye cariape macããjẽ quetire mʉjãã catʉ̃goʉsaricaro bero, aperã roro majũ mʉjããrẽ na caátaje to ãnimiatacʉ̃ãrẽ, tʉ̃goñaenarẽ bairo tiere mʉjãã tʉ̃goñanetõcõãñupã.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Jesucristo yarã mʉjãã caãnoi, jĩcããrã mʉjãã mena macããnarẽ nipetiro camasã na caĩñajoro roro na ĩ epeyupa aperã camasã. Popiye na baio joroque na ásupa. Aperã mʉjãã mena macããna popiye cabairãrẽ na ĩñarĩ bʉtioro bopacooro na ĩñañupã.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Preso jorica wii na cacũrericarã cʉ̃ãrẽ na mʉjãã ĩñamaiñupã. Tunu bairoa mʉjããrẽ, mʉjãã yaye apeye ũnierẽ roro majũ na caẽmamiatacʉ̃ãrẽ, yerijõrõ mena mʉjãã ãnicõãñupã. Ʉmʉrecóopʉ caãnicõãnie mʉjãã cacʉ̃gopee nocãrõ caroa caãnimajũrĩjẽ pʉamerẽ tʉ̃goñarĩ, bairo mʉjãã baiyupa.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Torena, Jesucristo mena mʉjãã catʉ̃goñatutuarijere jãnaeticõãña. Tie jʉ̃gori caroaro majũ mʉjãã cabaipee ãnigaro.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Jesucristo yarã ãnirĩ popiye mʉjãã bainemogarã. Bairo cabairã nimirãcʉ̃ã, roro mʉjããrẽ na caátiere tʉ̃goñaenarẽ bairo tʉ̃goñanetõcõãña, Dios cʉ̃ caborore bairo mʉjãã caátimasĩcõãniparore bairo ĩrã. Bairo ána, cʉ̃ caĩjʉ̃goyeticũrĩcãrõrẽã bairo tie caroare mʉjãã bocagarã.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Bairo cabairo jʉ̃gori atore bairo ĩña Dios ya tutipʉ cʉ̃ãrẽ:
37 Anayabin,
38 Ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ yʉ caĩñajoro carorije cawapa mácʉ̃rẽ bairo cʉ̃ caãnigaata,
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Marĩ pʉame roque tiere cajãnarĩcãrãrẽ bairo marĩ baietiya. Bairi caʉ̃petietopʉ caápárãrẽ bairo marĩ baietiya. Jesucristo mena marĩ catʉ̃goñatutuarije jʉ̃gori, Dios cʉ̃ canetõõrĩcãrãrẽ bairo caãna marĩ ãniña.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.