Atos 4
Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI
1 Bairo Pedro, Juajãã camasãrẽ na caĩãnitoyea, sacerdote majã, bairi Dios ya wiire coteri majã quetiupaʉ, bairi saduceo majã cʉ̃ã etayuparã.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Na pʉame Pedro, Juajãã mena asiajãñuñuparã. Camasãrẽ na caquetibʉjʉro boesuparã. Tunu bairoa, “Camasã cariacoatana nimirãcʉ̃ã tunu catiyama Jesure bairo,” na caĩquetibʉjʉro boesuparã.
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Bairi yua, Pedro, Juajããrẽ ñerĩ, preso jorica wiipʉ na cũcõãñuparã, merẽ ñamicã caãnoi.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Bairo narẽ na cacũmiatacʉ̃ãrẽ, na caquetibʉjʉrijere catʉ̃goatana to macããna pʉame na caĩatajere cariape tʉ̃goyuparã. Bairi Jesure catʉ̃goʉsari majã caʉ̃mʉa jetoa merẽ jĩcã wãmo cãnacã mil majũ ãñuparã.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Ti rʉ̃mʉ, busuri rʉ̃mʉ Jerusalén macãpʉre quetiuparã judío majã, bairi cabʉtoa camasĩrĩ majã, Moisés ãnacʉ̃ cʉ̃ caroticũrĩqũẽrẽ cajʉ̃gobueri majã cʉ̃ã neñañuparã.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Na mena sacerdote majã quetiupaʉ, Anás cʉ̃ã ãñupʉ̃. Bairi Caifás, Juan, Alejandro, nipetiro sacerdote majã quetiuparã yarã cʉ̃ã na mena ãñuparã.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Bairo na caneñapetiro bero, Pedro, Juajããrẽ na neatí rotiyuparã. Bairo narẽ na cane etaro yua, na recomacã na nʉcõrĩ atore bairo na ĩ jẽniñañuparã:
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Bairo na caĩrõ tʉ̃go, Pedro pʉame ñe ũnie rʉsaricaro mano Espíritu Santo cʉ̃ camasĩõrĩjẽ jʉ̃gori atore bairo na ĩñupʉ̃:
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 “¿Noa na carotiro mena cariayecʉcʉre cʉ̃ ñuo joroque cʉ̃ mʉjãã átiati?” jãã mʉjãã ĩ jẽniñaña.
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Bairi cariape mʉjããrẽ jãã ĩña, ati yepa, Israel yepa macããna nipetiro na camasĩparore bairo ĩrã: Jesucristo, Nazaret macããcʉ̃ cʉ̃ camasĩrĩjẽ jʉ̃gori, ãni mʉjãã watoa caãcʉ̃rẽ cʉ̃ catio joroque cʉ̃ jãã átiapʉ. Cʉ̃rẽã yucʉpãĩpʉ cʉ̃ mʉjãã papuaturoca rotiwʉ. Bairo cʉ̃rẽ roro mʉjãã caátimiatacʉ̃ãrẽ, Dios pʉame cariacoamirĩcʉ̃rẽ cʉ̃ catioyupi.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Mʉjãã, ʉ̃tã mena cawii qũẽnorĩ majãrẽ bairo mʉjãã ãniña. Jesús pʉame mʉjãã caĩñarõ mʉjãã caátimasĩẽtĩã ʉ̃tãrẽ bairo niñami. Bairo mʉjãã, cʉ̃rẽ mʉjãã caboetimiatacʉ̃ãrẽ, ti wii mʉjãã caqũẽnorĩ wii macããcã ʉ̃tãã caãnimajũrĩcãrẽ bairo cʉ̃ cũñupĩ Dios.
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Bairi ni ũcʉ̃ apei ati ʉmʉrecóo macããcʉ̃ camasãrẽ na netõõmasĩẽcʉ̃mi. Apei roro marĩ cabairijere canetõõpaʉre cʉ̃ cũẽsupĩ Dios —na ĩ quetibʉjʉyupʉ Pedro quetiuparãrẽ.
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Bairo to macããna quetiuparã Pedro, Juajãã camasĩrãrẽ bairo tʉ̃goñatutuari na caquetibʉjʉrijere tʉ̃gorã, tʉ̃gocõã maniásuparã. Merẽ, “Cabʉgoro macããna, cabueetana niñama Pedro, apei Juan,” ĩ tʉ̃goña masĩñuparã. Tocãrõã yua, “Jesús mena caãnana niñama,” na ĩ tʉ̃goña bócayuparã.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Apeyera tunu caámasĩẽtĩmiatacʉre na cacatioatacʉ cʉ̃ã na watoapʉ nucũñupʉ̃. Bairi dope bairo narẽ cabuicʉtiere ĩ masĩẽsuparã.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Bairi Pedro, Juarẽ macãpʉ na witiárotiyuparã mai, narẽ na cabʉsʉrotipeere ãmeo bʉsʉgarã na majũ.
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 Atore bairo ĩñuparã:
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Bairo tiere ĩ masĩẽtĩmirãcʉ̃ã, tutuaro mena, “Tocãrõã jãnaña mʉjãã cabuerijere,” na marĩ ĩgarã. Bairo marĩ caĩrõ bero yua, Jesús ãnacʉ̃ cʉ̃ caĩquetibʉjʉcũrĩqũẽrẽ quetibʉjʉ jãnagarãma —ãmeo ĩñuparã na majũ.
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Bairo ĩrĩ bero, na piijoyuparã tunu Pedrojããrẽ. Na piijori yua, atore bairo na ĩñuparã:
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Bairo na caĩmiatacʉ̃ãrẽ, atore bairo na ĩñupʉ̃ Pedro:
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Jãã pʉame jãã caĩñarĩqũẽ, jãã catʉ̃gorique cʉ̃ãrẽ camasãrẽ jãã quetibʉjʉ jãnamasĩẽtĩña —na ĩñuparã Pedrojãã.
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Bairo na caĩrõ tʉ̃go, quetiuparã pʉame tutuaro mena na quetibʉjʉnemoñuparã tunu. Nemo dope bairo na ĩ masĩẽtĩrĩ yua, na wiyocõãñuparã. Mai, ti macã macããna nipetiro camasã pʉame Diore basapeorã baiyuparã, caámasĩẽtĩmiatacʉre cʉ̃ cacatioataje jʉ̃gori. Bairi quetiuparã pʉame Pedrojããrẽ popiye na baio joroque na átimasĩẽsuparã.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Mai, to macããcʉ̃ caroa wãme jʉ̃gori na cacatioricʉ pʉame cuarenta cʉ̃marĩ netõrõ cʉ̃goyupʉ.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Bairi Pedro, Juan na cawiyoatana ãnirĩ na yarã na caãnopʉ ásúparã. Topʉ etarã yua, nipetirije sacerdote majã, bairi cabʉtoa camasĩrĩ majã narẽ na caĩatajere na quetibʉjʉyuparã.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Bairo na caĩquetibʉjʉro tʉ̃go, nipetiro jĩcãrõ Diore atore bairo ĩ jẽniñuparã: “Jãã Quetiupaʉ, mʉa ati ʉmʉrecóo, ati yepa, ria capairiya cʉ̃ãrẽ, nipetirije caãnierẽ caqũẽnorĩcʉ̃ mʉ ãniña.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Mʉa, tirʉ̃mʉpʉre Espíritu Santo jʉ̃gori David, mʉ caroti ãnacʉ̃rẽ atore bairo cʉ̃ mʉ quetibʉjʉ jʉ̃goyeticũrotiyayupa mʉrẽ na caátipeere:
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 ‘Ati yepa macããna quetiuparã ãmeo qũẽgarã, na ʉ̃mʉarẽ, “¡Qũẽnojʉ̃goyetiya!” na ĩrã baiyama.
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 “Bairi mʉ caĩrĩcãrõrẽã bairo Poncio Pilato, bairi Herodes mena, Jerusalén macããna israelita, bairi ape yepa macããna mena neñarĩ, Jesús, mʉ cajoricʉ, Mesías majũrẽ roro cʉ̃ áma. Cʉ̃rẽã mʉ pʉame caãnimajũʉ̃ cʉ̃ ãnio joroque cʉ̃ mʉ ápʉ.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Bairo cʉ̃ na caáto, mʉ macʉ̃ cʉ̃ cabaipee nipetirijere mʉ caquetibʉjʉ jʉ̃goyeticũñarĩcãrõrẽã bairo baipeticoaapʉ.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Bairi jãã Quetiupaʉ ãmerẽ tutuaro mena, ‘Jãnaña,’ jããrẽ na caĩatajere tʉ̃goya. Bairo tʉ̃gori yua, jãã, mʉ carotirã pʉamerẽ, jãã mʉ jogʉ tʉ̃goñatutuariquere. Bairo mʉ caáto, mʉ yaye bʉsʉriquere uwiricaro mano caroaro jãã quetibʉjʉ masĩgarã.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Tunu bairoa mʉ camasĩõjorije mena cariayecʉnarẽ jãã catio masĩgarã. Apeye áti ĩñorĩqũẽ cʉ̃ãrẽ jãã áti ĩñomasĩgarã, mʉ macʉ̃ caroʉ́ majũ cʉ̃ camasĩrĩjẽ jʉ̃gori,” qũĩ jẽniñuparã Pedrojãã Diore.
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Bairo na cajẽniyaparoro yua, na caneñarĩ arʉa pʉame bʉtioro yuguiyuparo. Bairo cayugui ãno, Espíritu Santo pʉame na yeri pũnapʉ ñajããetayupʉ. Torena, ñe ũnie rʉsaricaro mano cʉ̃goyuparã Espíritu Santo cʉ̃ camasĩrĩjẽrẽ. Tʉ̃goñatutuari, Dios yaye quetibʉjʉriquere quetibʉjʉ masĩcõãñuparã yua.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Tunu apeyera, to macããna catʉ̃goʉsari majã jĩcã majãrẽ bairo tʉ̃goñañuparã. Bairi ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ na mena macããcʉ̃ cʉ̃ yaye cʉ̃ cacʉ̃gorijere maiesupʉ. Caroaro ãmeo jʉátinemoñuparã na majũ.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Apóstolea majã pʉame tʉ̃goñatutuari, marĩ Quetiupaʉ Jesús cariacoatacʉ nimicʉ̃ã nemo cʉ̃ cacatiriquere camasãrẽ na quetibʉjʉyuparã. Bairo na caquetibʉjʉro, Dios pʉame caroare na jonucũñupʉ̃.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Tunu ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ Jesús yarã mena macããcʉ̃ cabopacaʉ mañupʉ̃. Nipetiro catʉ̃goʉsarã caweseeri, o wiiri cacʉ̃gorã tiere nunirĩ dinerore jeyuparã.
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 Bairo tiere jeri apóstolea majãrẽ na nuniñuparã. Na pʉame tie dinerore camasã nipetirore na ricawoyuparã, narẽ carʉsari wãmerẽ na cawapatiparo ñurõ.
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Torea bairo ásupʉ levita mena macããcʉ̃ jĩcãʉ̃ José cawãmecʉcʉ cʉ̃ã. Cʉ̃ pʉame Chipre yucʉ poapʉ cabuiaricʉ ãñupʉ̃. Cʉ̃rẽã apóstolea majã pʉame Bernabé qũĩ wãmetiyuparã. Bernabé ĩgaro ĩña, “Tʉ̃goña yeri ñuo joroque caácʉ”.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Bairi Bernabé pʉame cʉ̃ wesere nunirĩ dinerore jeyupʉ. Bairo tiere jeri, apóstolea majãrẽ tiere na nuniñupʉ̃, camasã cabopacarãrẽ na na ricawoáto ĩ.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.