Atos 28

Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jãã nipetiro catʉ̃nipʉ jãã capãáetapetiro, ti yucʉpoa macããna pʉame, “Ati yucʉpoa Malta cawãmecʉti poa niña,” jãã ĩ quetibʉjʉwã.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 To macããna camasã ñujãñuwã jãã mena. Oco caocaro bʉtioro cayʉsʉaro jʉ̃gori peero, pairi peero jãã riobojawã. Riori bero, jãã piijowã, jãã jũmarotirã.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 Mai, Pablo pʉame pee caboporijere cajeatacʉ ãnirĩ, ti peeropʉ wetĩãwĩ. Bairo cʉ̃ cawetĩã ãnipaʉa, ãña peepʉ caãniatacʉ caasirijere uwiri cawiti ácʉ́, Pablo wãmopʉ cʉ̃ bacarocayoa etawĩ. Topʉa tusacõãwĩ.
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 Ti yucʉpoa macããna pʉame, ãña Pablo wãmopʉa cʉ̃ tusarore ĩñarĩ, atore bairo ãmeo ĩwã na majũ: “Ãni camasã pajĩãreri majõcʉ ãcʉ̃mi. Bairi ria capairiyare canetõatacʉ nimicʉ̃ã, roro cʉ̃ caátaje wapa riacoagʉmi. Marĩ jʉ̃gũẽõ cariape caãcõ cʉ̃ cacatiro boecomo,” ãmeo ĩwã.
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Bairo na caĩmiatacʉ̃ãrẽ, Pablo pʉame ãñarẽ wẽẽroca tĩãwĩ peeropʉ. Bairo átiri bero, dope bairo baiemi Pablo.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 Nipetiro to macããna pʉame, “Jicoquei cʉ̃ bipicoagaro,” ĩmiwã. “Cabipieticõãta, masĩã mano caãno tʉsaroa ñarocacũmu riacoagʉmi,” ĩ tʉ̃goñamiwã. Yoaro bairo cʉ̃ cabaipeere ĩñacoteñamirĩ yua, ricaati tʉ̃goñawã tunu: “Ãni, caʉ̃mʉ mee, jʉ̃gũẽ ũcʉ̃ nibauyami,” ĩwã.
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 To jãã caãnotʉaca ãmʉ Públio cawãmecʉcʉ, ti yucʉpoa macããcʉ̃ caãnimajũʉ̃ ya yepa. Cʉ̃, Públio pʉame caroaro mena jãã bocáwĩ. Bairi itia rʉ̃mʉ majũ jãã jʉátinemowĩ, cʉ̃ ya wiipʉ jãã caãno.
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 Tiwatoare Públio pacʉ bʉgoye, rií yopotaje mena riaʉ yosawĩ. Bairo cʉ̃ cabairo, Pablo pʉame qũĩñaʉ ámí. Cʉ̃ tʉpʉ eta, Diore jẽnirĩ bero, cariaʉre cʉ̃ rʉpoapʉ cʉ̃ wãmorĩrẽ ñigãpeowĩ. Bairo cʉ̃ caátoa, caticoami cariayecʉtimiatacʉ pʉame yua.
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 Bairo Pablo cʉ̃ caátiere tʉ̃gorã, ti yucʉpoa macããna aperã cariayecʉna cʉ̃ã cʉ̃ tʉpʉ etawã, na riayere cʉ̃ netõõrotirã etarã. Bairo na caetaro, Dios cʉ̃ camasĩõrĩjẽ mena na, nipetirore na catiowĩ Pablo.
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 Bairo Pablo na cʉ̃ caátoi, capee wãmerĩ jãã átiroawã. Cabero ti yucʉpoa caãniatana cũmua capairicapʉ tunu jãã caájããrĩ rʉ̃mʉ caetaro áná, jãã cacʉ̃gopee caãno cãrõrẽ jãã nuniwã.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Bairi itiarã muipʉa majũ ti yucʉpoare ãnirĩ bero, cũmua õcããcã jãñurĩrẽ jãã ájããwʉ̃. Ti cũmua pʉame Alejandría macãĩ caatíataca, ti yucʉpoapʉ puebʉcʉre canetõátáca ãmʉ. Tia pʉame, caĩqũẽãpʉ aperã camasã jʉ̃gũẽã Cástor, bairi Polux cawãmecʉna na cabaurijei wãmecʉti tusawʉ.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Tia mena áná yua, Siracusa petapʉ jãã etawʉ. Topʉ etari, itia rʉ̃mʉ majũ jãã tuawʉ.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Siracusapʉ caãnimiatana catʉ̃niaca jãñurĩ jãã ápʉ́ tunu. Bairo áná yua, Regio macãpʉ jãã etawʉ. Cabusuri rʉ̃mʉ caãno, wĩno ape nʉgõã warua jopei caatíe jãã etawʉ. Tie watoa áná, cabusuri rʉ̃mʉ caetaro, jãã etawʉ Puteoli cawãmecʉti macãrẽ.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Ti macãpʉ etarã, jãã bocáetawʉ jĩcããrã marĩ yarã Jesure catʉ̃goʉsari majãrẽ. Na pʉame, “Jĩcã semana jãã mena mʉjãã tuagarã,” jãã ĩwã. Bairo bairi beropʉ jãã etawʉ Roma macãpʉre yua.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Mai, marĩ yarã Roma macããna pʉame merẽ tʉ̃goyupa jãã cabairijere. Bairo tie quetire catʉ̃goatana jĩcããrã maapʉ, Foro de Apio cawãmecʉtopʉ jãã bocáwʉ. Aperã Tres Tabernas cawãmecʉtopʉ jãã bocáwʉ. Bairo jããrẽ na cabocáro ĩñarĩ, Pablo pʉame, “Jãã mena mʉ ñujãñuña,” qũĩ jẽniwĩ Diore. Tʉ̃goña yeri tutuanemo joroque cʉ̃ áma.
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Bairi Roma macãpʉ jãã caetaro bero yua, to macããna quetiuparã pʉame Pablore noo cʉ̃ caboripaʉpʉ cʉ̃ ãnirotiwã. Bairãpʉa, jĩcãʉ̃ soldaure qũĩñaricanʉgõ rotiwã.
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Itia rʉ̃mʉ Roma macãpʉ jãã caetaatato bero, Pablo pʉame ti macã macããna caãnimajũrãrẽ na piijowĩ. Cabero cʉ̃ tʉpʉ na caneñapetietaro bero ĩña, atore bairo na ĩwĩ:
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 Romano majã pʉame yʉ cabairijere jẽniña yaparori bero, “Pablo ñe ũnie buicʉperiyami. Bairi cʉ̃ cayasimasĩrõ maniña,” ĩrĩ, yʉ wiyogamiwã.
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 Bairo yʉre na cawiyogamiatacʉ̃ãrẽ, Jerusalén macããna judío majã pʉame bairo na caáto boema. Bairo na caboeto ĩñarĩ yua, “Emperador romano yʉ cabairijere cʉ̃ caĩñabesero roquere yʉ boya,” na ñiwʉ̃. Yʉ ya poa macããna na caátiere yʉ cabʉsʉjãgarije camanimiatacʉ̃ãrẽ, bairo na ñiwʉ̃.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Bairi yua, ãmerẽ mʉjããrẽ yʉ piijoápʉ, mʉjããrẽ ĩña, mʉjãã mena bʉsʉgʉ. Marĩ israelita majãrẽ Dios cʉ̃ caĩjʉ̃goyeticũrĩqũẽrẽ cariape yʉ catʉ̃goʉsarije wapa ati wẽẽrĩ cõmee wẽẽrĩ cadena mena jiyaricʉ yʉ ãniña —na ĩwĩ Pablo Roma macããna judío majã caãnimajũrãrẽ.
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, bairo qũĩwã:
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Bairãpʉa, atore bairo jãã tʉ̃gonucũña: “Camasã nipetiropʉ macããna bʉsʉpairã átiyama cawãma poare, ricaati catʉ̃goñarĩ majãrẽ,” ĩrĩqũẽ jetore jãã tʉ̃gonucũña. Bairi dope bairo mʉ caĩtʉ̃goñarĩjẽrẽ jãã mʉ caquetibʉjʉro jãã tʉ̃gogaya —qũĩwã Pablore.
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Bairo qũĩ yaparo yua, jĩcã rʉ̃mʉ Pablo na cʉ̃ cabʉsʉpa rʉ̃mʉrẽ besewã. Cabero ti rʉ̃mʉ caetaro, capããrã camasã Pablo cʉ̃ caãni wii tʉpʉ neñaetawã. Bairo na caneñaetaro bero, Pablo pʉame Dios cʉ̃ carotimasĩrĩpaʉre, cabusuripaʉ caãno narẽ cabuejʉ̃goatacʉ ñamicã caãnopʉ na buejãnawĩ. Moisés ãnacʉ̃ cʉ̃ caroticũrĩqũẽrẽ bairi tunu profeta majã ãnana na cawoatucũrĩqũẽ cʉ̃ãrẽ na ĩña quetibʉjʉwĩ, Jesucristo, Mesías cʉ̃ caãnierẽ cariape na catʉ̃goʉsaparore bairo ĩ.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Bairo cʉ̃ caquetibʉjʉro, jĩcããrã tiere cariape tʉ̃gowã. Aperã cariape tʉ̃goema.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 Bairo jĩcãrõrẽ bairo cariape catʉ̃goena ãnirĩ Pablo tʉpʉ caneñamiatana ti wiiri witijʉ̃goámá. Pablo pʉame atore bairo na ĩnemowĩ:
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 ‘Ati yepa macããnarẽ atore bairo na ĩ quetibʉjʉ ñesẽãʉ̃jã:
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 Ati macã macããna na yeripʉ catʉ̃goñamasĩgaetoi, cacaapee cʉ̃gorã nimirãcʉ̃ã, yʉ caátiere ĩñamasĩẽtĩñama.
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 Bairi mʉjãã judío majã, mʉjãã catʉ̃gogaetie bui, ati rʉ̃mʉi judío majã caãmerã pʉamerẽ yʉ quetibʉjʉjʉ̃goágʉ camasãrẽ Jesucristo jʉ̃gori Dios cʉ̃ canetõõgarijere. Na pʉame roque tʉ̃goʉsagarãma —na ĩwĩ Pablo.
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 Bairo cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ tʉ̃go, Roma macããna judío majã na majũ jĩcãrõrẽ bairo tʉ̃goetiri, ãmeo bʉsʉrique netõrĩ ti wiire witiámá.
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Pablo pʉame pʉga cʉ̃ma majũ ãmi, aperã dinero bori cʉ̃ na cawasocũrĩcã wiire. Ti wiipʉ ãcʉ̃, nipetiro cʉ̃rẽ caĩñarã etanucũrãrẽ ʉseanirĩqũẽ mena na bocánucũwĩ.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Ti macãpʉ ãcʉ̃, uwiricaro mano cʉ̃ catʉ̃goñatutuarije mena camasãrẽ na quetibʉjʉ ãninucũwĩ Dios cʉ̃ carotimasĩrĩpaʉre. Tunu bairoa aperã ẽñotaricaro mano marĩ Quetiupaʉ Jesucristo cʉ̃ caãnierẽ na bueãninucũwĩ Pablo.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.