Atos 27
Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI
1 Pablore Italia yepapʉ na cajogatʉ̃goñarĩcãrõrẽã bairo caetaro, Pablo, aperã preso jorica wii caãna cʉ̃ãrẽ na nuniwã jĩcãʉ̃ quetiupaʉ capitán, Julio cawãmecʉcʉre, “Topʉ narẽ cʉ̃ neápáro,” ĩrã. Julio pʉame soldaua quetiupaʉ emperador ʉ̃mʉa mena macããcʉ̃ jĩcãʉ̃ ãmi.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Torena, Adramitio macãrẽ etari, cũmua capairica, Asia yepa macããrĩpʉ caágarica mena ájããrĩ, jãã acoápʉ́. Jãã mena ámí Aristarco cʉ̃ã. Cʉ̃ pʉame Macedonia yepapʉ Tesalónica macã macããcʉ̃ ãmi.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Bairo áná, cabusuri rʉ̃mʉ caãno Sidón macã petapʉ jãã etawʉ. Topʉ jãã caetaro, Julio pʉame caroaro nʉcʉ̃bʉgorique mena cʉ̃ ámi Pablore. Cʉ̃ bapa to macããnarẽ na ĩñañesẽã rotiwĩ Pablore, cʉ̃ na cajʉátinemoparore bairo ĩ.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Cabero ti macãpʉ caãniatana cũmua mena jãã ápʉ́ tunu. Chipre yucʉpoa etarã, caãcõ nʉgõã pʉame jãã netõmasĩẽpʉ̃, wĩno jãã riape capapuro jʉ̃gori. Torena, cariape nʉgõã pʉame jãã netõápʉ́.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Bairo ti yucʉpoare netõáná, Cilicia, bairi Panfilia cawãmecʉti yepaa tʉpʉ, ria capairiyare jãã pẽñanetõápʉ́. Bairo pẽñanetõ áná yua, Mira cawãmecʉti macã Licia yepa macãã macãpʉre jãã etawʉ.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Bairo topʉ jãã caetaro bero, soldaua quetiupaʉ capitán pʉame cũmua caparica Alejandría macãĩ caatíataca, Italia yepapʉ caátíare bócaetawĩ. Tiare bócaetari yua, tia mena jãã árotiwĩ.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Bairo cʉ̃ cajoatana áná yua, wĩno jãã riape capapuro jʉ̃gori, capee rʉ̃mʉrĩ majũ jãã yowowʉ. Bairo yowomirãcʉ̃ã, bʉtioro popiye petiri beropʉ jãã etawʉ Gnido cawãmecʉti macã riapepʉ. Bairo wĩno jãã riape mai capapucõã ãnirecoaro jʉ̃gori, Creta yucʉpoapʉ Salmón cawãmecʉti petatʉ caãcõ nʉgõã pʉame jãã netõápʉ́.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Ti yucʉpoa tʉ̃nipʉ netõáná yua, dopẽĩ ĩẽna majũ popiye bero, Caroa Petaari cawãmecʉti petare jãã etawʉ. Ti peta pʉame Lasea macã tʉpʉ ãmʉ.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Yoaro jãã cabaitutuátói, merẽ puebʉcʉ cõñarõ majũ baiwʉ. Wĩno bʉtioro capapuparo jʉ̃goye ãmʉ. Bairi yua, uwiomajũcõãwʉ̃, jãã canetõápáta. Bairo cabairo ĩñarĩ, atore bairo na ĩmiwĩ Pablo:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 —Mʉjãã, ati cũmuarẽ cajʉ̃gori majã, marĩ canetõápáta, uwiojãñuña. Bairo carorore marĩ caápáta, atia cũmua, bairi marĩ cajeátíe cʉ̃ã yasicoagaro. Marĩ cʉ̃ã marĩ yasicoabujiorã —na ĩmiwĩ Pablo.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Bairo cʉ̃ caĩmiatacʉ̃ãrẽ, soldaua quetiupaʉ capitán pʉame Pablo cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ cariape tʉ̃goemi. Ti cũmua upaʉ, bairi cʉ̃tʉ macããcʉ̃ capitájãã na caĩrĩjẽ pʉamerẽ cariape tʉ̃gowĩ.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Apeyera tunu ti peta, Caroa Petaari pʉame, puebʉcʉre to netõápáta, ñuẽpʉ̃. Bairi tia caáná nipetiro jãñurĩpʉa ti petare tuagaema. “Fenice macãã petapʉ roque puebʉcʉre marĩ canetõata, ñubujioro. Topʉ marĩ ároa,” ĩwã. Mai, Fenice peta cʉ̃ã Creta yucʉpoapʉa caãnimiatacʉ̃ãrẽ, wĩno, muipʉ cʉ̃ cawãmʉatí nʉgõã cawarua jope caatíe, tunu ape nʉgõã cawarua jope caatíe cʉ̃ã tutuaro mena ti petare papuetoesuparo.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Bairo jĩrĩãcã wĩno ape nʉgõã warua jopei caatíere ĩñarã, “Marĩ ánemogarã tunu,” jãã ĩ tʉ̃goñawʉ̃. Bairo ĩ tʉ̃goñarĩ yua, ti petapʉ caãnimiatana jãã acoápʉ́ catʉ̃ni Creta yucʉpoatʉaca.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Bairo cabero yua, caãno tʉsaroa ape wãme wĩno catutuarije majũ muipʉ cʉ̃ cawãmʉ ató cawarua jope caatíe pʉame jãã papuetajʉ̃gowʉ.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Bairo tutuaro capapuroi, jãã cũmuarẽ papu ãmejoreo jojʉ̃gowʉ. Bairi cũmua pʉame wĩno caató riapere caámasĩẽtõĩ, “Toroque wĩno caátó pʉame to ácõãto,” jãã ĩwʉ̃.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Tore bairo áná yua, jĩcã yucʉpoa Cauda cawãmecʉti poaacapʉre jãã netõápʉ́, bʉtioro wĩno capapuroaeti nʉgõã pʉame. Bairo ti poare netõátí yua, popiye mena cũmua õcããcã, jãã berore jãã catʉ̃gãrĩcãrẽ jãã nejããwʉ̃ capairica cũmuapʉ.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Bairo tiare nejããrĩ bero, yʉtawẽẽrĩ capaca mena ti cũmua capairicare tʉ̃gã ãmejoreori jiyatuwã ʉsʉro, “Wĩno papupeere,” ĩrã. Cabero, “Sirte cawãmecʉti paputiropʉ marĩ rocaware,” ĩ uwiri yua, jutii aseri wĩno cañerĩjẽ tia buipʉ na cayoriquere õwãruiowã. Bairo na caáto, wĩno pʉame noo caboropʉ cũmuarẽ papujowʉ.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Cabusuri rʉ̃mʉ caãno mai netõjãñurõ tutuaro wĩno capapurecoaro ĩñarĩ, ti cũmua na cajeátíe apeyere riapʉ reñuarʉgowã, “Ti cũmua to wãmʉ paáto,” ĩrã.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Itia rʉ̃mʉ caátó, wĩno cajãnaetore ĩñamirĩ yua, na majũã ti cũmua macããjẽ majũ cʉ̃ãrẽ riapʉ reñuawã.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Capee rʉ̃mʉrĩ majũ muipʉ ʉmʉreco macããcʉ̃, ñocõã cʉ̃ãrẽ jãã ĩñaepʉ̃. Tunu bairoa wĩno bʉtioro papunucũwʉ̃. Bairo cabairoi, “Dope bairo marĩ bai netõmasĩẽna. Atoa marĩ yasicoagarã,” jãã ĩ tʉ̃goñawʉ̃.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Capee rʉ̃mʉrĩ ʉgari mee jãã ápʉ́. Bairo cabairo ĩña, Pablo pʉame jãã nipetiro watoapʉ wãmʉnʉcãrĩ atore bairo jãã ĩwĩ:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Bairo cariape yʉre catʉ̃goetiatana nimirãcʉ̃ã, yapapuaeticõãña. Marĩ mena macããcʉ̃ jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ yasietigʉmi. Ati cũmua jeto yasigaro.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Ãme ñamirẽ yʉ buiaetaami ángel, Dios cʉ̃ cajoʉ, cʉ̃ yaʉ cʉ̃ carotiricʉ yʉ caãnoi.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Cʉ̃, ángel pʉame atore bairo ñiami: “Mʉ, Pablo, quetiupaʉ emperador romano yaʉre mʉ cabairiquere caquetibʉjʉpaʉ mʉ ãniña. Bairi uwieticõãña. Mʉ jʉ̃gori, mʉ, nipetiro ati cũmua macããna cʉ̃ãrẽ mʉjãã cayasibujiopeere ẽñotabojagʉmi Dios,” ñi quetibʉjʉami ángel.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Torena, yʉ yarã tʉ̃goña yapapuaeticõãña. Yʉ pʉame, Dios mena yʉ tʉ̃goñatutuaya. Bairi, “Yʉre ángel cʉ̃ caĩquetibʉjʉatatore bairo cariape baigaro,” ñi tʉ̃goñaña.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Bairi marĩ cayasietimiatacʉ̃ãrẽ, wĩno pʉame marĩ papurocapeogaro jĩcã yucʉpoapʉ —jãã ĩ quetibʉjʉwĩ Pablo.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Creta yucʉpoapʉ caãniatana áná, pʉga semana bero ria capariya Adriático cawãmecʉtiyare jãã etawʉ. Wĩno pʉame noo caboro jĩcã nʉgõã pʉame, ape nʉgõã pʉame caatíe jãã papujonucũwʉ̃. Bairo jããrẽ wĩno caátiãno, ti cũmua macããna marineros pʉame ñami recomacã caãno, “Marĩã yepa tʉpʉ etarã marĩ baibauya,” ĩ tʉ̃goña masĩcõãwã.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Bairo tʉ̃goñamasĩcõãrĩ yua, jĩcãwẽ, yʉtawẽ mena riapʉ ruiojo cõñawã, “¿Nocãrõ to ʉ̃cʉ̃ãñati?” ĩrã. Bairo na caáticõñarõ, treinta y seis metros majũ ʉ̃cʉ̃ãrõ ãmʉ. Cabero cajʉ̃goye jãñurĩ tore bairo áma tunu. To pʉame veintisiete metros majũ ʉ̃cʉ̃ãrõ ãmʉ.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Bairi, “Ʉ̃tã rupaapʉre marĩ rocaware,” ĩrã, ãpõãpãĩrĩ anclas canʉcʉ̃rĩjẽ baparicãnacãpãĩrĩ majũrẽ ti cũmua waturicaro caʉsaro pʉame reñuajori jiyatuwã. Bairo tie canʉcʉ̃rõ jʉ̃gori jĩcãpaʉa capasaro ũno, Diore, “Tãmurĩ to busuáto,” qũĩ jẽniwã.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Ti cũmua macããna paabojari majã marineros pʉame, “Cũmua õcããcã mena marĩ ruticoároa,” ãmeo ĩñupã. Bairo caãmeo ĩatana ãnirĩ yua, “Ãpõãpãĩrĩ anclas canʉcʉ̃rĩjẽrẽ cajʉ̃goro pʉame reñuajori jiyatunemogarã jãã átiya,” ĩtori, cũmua õcããcãrẽ ruiojogamiwã.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Bairo na caátigarijere ĩñarĩ, Pablo pʉame quetiupaʉ capitán, cʉ̃ ʉ̃mʉa soldaua cʉ̃ãrẽ atore bairo na ĩwĩ:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Bairo Pablo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, soldaua pʉame ti cũmuacãrẽ jiyari cawẽẽrĩrẽ pajureri weneroca ñuajowã riapʉ.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Cabusuripaʉ yua, Pablo pʉame jĩcã wãme ʉgarique ũnierẽ nipetiro jãã caʉgaro bori, atore bairo jãã ĩwĩ:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Bairi jĩcã wãme ʉgarique ũnierẽ mʉjããrẽ tutuaro mena yʉ ʉgarotiya. Mʉjãã caʉgaro boya, mʉjãã cacatigaata. Cariape mʉjããrẽ ñiña: Ni jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ marĩ mena macããcʉ̃ yasietigʉmi. Mʉjãã poawẽ jĩcãwẽãcã ũno yasietigaro —jãã ĩwĩ Pablo.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Bairo ĩ yaparo yua, pan rupaare nerĩ, nipetiro na caĩñajoro Diore, “Mʉ ñujãñuña jãã mena,” ĩ jẽniwĩ. Jẽni yaparori, pããrẽ carecomacã tiare peenerĩ ʉgawĩ.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Bairo cʉ̃ caʉgaro ĩñarĩ, nipetiro tʉ̃goña tutuanemorĩ na cʉ̃ã ʉgawã.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Jãã, ti cũmuapʉ caãna doscientos setenta y seis majũ jãã ãmʉ nipetiro.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Noo na caboro cãrõ ʉgari bero yua, ti cũmua macããjẽ trigo poarire riapʉ reñuajo peyocõãwã ti cũmua bʉtioro canʉcʉ̃rõ jʉ̃gori, ati cũmua to wãmʉ paáto, ĩrã.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Cabusuripaʉ caãno yua, ti cũmuarẽ paari majã marineros pʉame yucʉpoare ĩñarĩ, “Tame, ¿noo ũnopʉ marĩ etayati?” ĩwã. Bairo ti yucʉpoare masĩẽtĩmirãcʉ̃ã, carupa arʉapʉ paputiro yepare ĩñajowã. Ti paputirore ĩñarĩ yua, “Topʉ ati cũmuarẽ marĩ cawatupãámasĩata, ti paputiropʉ marĩ maamasĩgarã,” ãmeo ĩwã.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Bairo ĩrĩ yua, canʉcʉ̃rĩpãĩrĩ, ãpõãpãĩrĩ anclare na cajiyaata wẽẽrĩrẽ toa pajure rucõãwã. Bairo áti yaparori bero, capaca tia cũmuarẽ waatujoricapãĩrĩrẽ na cajiyarʉpomiatajere õwãwã tunu. Tiere õwã yaparo, ti cũmua ĩqũẽã pʉame macãã asero, jutii aserore tʉ̃gãmʉgõyowã. Bairo na caáto, cũmua pʉame paputiro riapepʉ pãájʉ̃gowʉ.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Bairo átó yua, ti cũmua pʉame caʉ̃cʉ̃ãẽto, paputiro buipʉ rocapeacoapʉ. Topʉ rocapeari, cajʉ̃goro pʉame dope bairo átitʉ̃gãwʉojo masĩã mano, ʉsʉro majũ ãmʉ. Bairo cabairoi, ti cũmuarẽ waturicatua pʉamerẽ ocoturi jabe peerecõãjʉ̃gowʉ yua.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Bairo cabairo ĩñarĩ, soldaua pʉame preso caãnarẽ na pajĩãgamiwã, jĩcãʉ̃ roca ñuaáti cʉ̃ barutieticõãto, ĩrã.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Bairo na caátigamiatacʉ̃ãrẽ, na quetiupaʉ capitán pʉame, Pablore canetõõgaʉ ãnirĩ, bairo na átirotiemi. Atore bairo pʉame bai rotiwĩ: “Nipetiro cajʉ̃goye cabaamasĩrã rocañua áti, baa ánája catʉ̃nipʉ,” jãã ĩwĩ.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Aperã cabaamasĩẽna pʉamerẽ yucʉpãĩrĩ, o apeye ti cũmua cawatiatapãĩrĩ mena na pasa pãárotiwĩ. Tore bairo átiri nipetiro catʉ̃nipʉ jãã netõ etapeticõãwʉ̃, jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ yasiricaro mano.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.