Atos 16
Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI
1 Bairi Derbe, Listra cawãmecʉti macããpʉre etayupʉ Pablo. Topʉ etari bero, jĩcãʉ̃ to macããcʉ̃ Jesucristore catʉ̃goʉsaʉ Timoteo cawãmecʉcʉre cʉ̃ bocáyupʉ. Timoteo paco pʉame judío majã yao, Jesucristore catʉ̃goʉsao ãñupõ. Cʉ̃ pacʉ pʉame griego majã yaʉ ãñupʉ̃.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 To Listra, bairi Iconio macãã macããna Jesucristore catʉ̃goʉsari majã, “Cañuʉ, caroʉ́ niñami,” na caĩ ãninucũñupʉ̃ Timoteo.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Bairi Pablo pʉame cʉ̃, Timoteore cʉ̃ bapaboyupʉ. Mai, Timoteore cʉ̃ neágʉ jʉ̃goye, cʉ̃ rupaʉ macããtõrẽ cʉ̃ yisetarotiyupʉ, ti yepa macããna judío majã, “Jãã ya wãmerẽ nʉcʉ̃bʉgoetiyama,” na caĩtʉ̃goñaetiparore bairo ĩ. Mai, nipetiro ti yepa macããna, Timoteo griego majã yaʉ macʉ̃ cʉ̃ caãnierẽ masĩjãñuñuparã.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Tocãnacã macãã na caquetibʉjʉñesẽãrõpʉ marĩ yarã Jesucristore catʉ̃goʉsari majãrẽ quetibʉjʉnetõñuparã apóstolea majã, bairi cabʉtoa camasĩrĩ majã Jerusalẽpʉ Jesucristore caĩroari poa macããna na caĩrotijoriquere.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Bairo na caquetibʉjʉroi, ti yepaa macããna Jesucristore caĩroari poa macããna cʉ̃ mena tocãnacã rʉ̃mʉa tʉ̃goñanemoñuparã. Torena, Jesucristore catʉ̃goʉsarã mena capããrã ãninemonucũñuparã.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Cabero Pablojãã Asia yepapʉ Jesús yaye quetire na caquetibʉjʉñesẽãrã ápáro jʉ̃goye, Espíritu Santo pʉame na ẽñotayupʉ. Bairo cʉ̃ caẽñotaroi, Frigia, bairi Galacia yepaare tẽñotásúparã.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Bairo tẽñotanetõátí bero yua, Misia yepa jʉ̃goyepʉ etayuparã. Tipaʉi áná, Bitinia yepare na cajããgamiatacʉ̃ãrẽ, Espíritu Santo, Jesucristo cʉ̃ cajoʉ pʉame na ẽñotayupʉ tunu.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Bairo cʉ̃ caẽñotaroi, Misia yepare cariapea netõátí, Troas cawãmecʉti macãpʉ etayuparã. Troas pʉame ria capairiya tʉ̃nipʉ ãñuparõ.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Bairi Pablo ti macãpʉ ãcʉ̃, jĩcã ñami qũẽguericarore bairo jĩcãʉ̃ Macedonia macããcʉ̃ atore bairo caĩnucũʉ̃rẽ qũĩñañupʉ̃: “Tiaya ato Macedoniapʉ. Jããrẽ jʉátinemoʉ asá,” cabopacaʉre bairo qũĩñupʉ̃.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Cabero cʉ̃ caĩñaatajere jãã cʉ̃ caquetibʉjʉro yua, topʉ ágarã, jãã yayere jãã qũẽñowʉ̃. (Mai, yʉ, ati tutire cawoatuʉ cʉ̃ã na mena yʉ ápʉ́.) “Macedonia macããnarẽ caroa quetire jãã caquetibʉjʉñesẽãrõ cariapea boʉ baiimi Dios,” jãã ĩ tʉ̃goñawʉ̃.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Bairo ĩ tʉ̃goñarĩ yua, Troas macãĩ cũmua mena cariapea jãã acoápʉ́ Samotracia yucʉpoapʉ. Cabusuri rʉ̃mʉ Neápolis macãpʉ jãã etawʉ.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Ti macãĩ jãã acoápʉ́ Filipos cawãmecʉti macãpʉ. Ti macã pʉame romanoa majã na caãni macã ãmʉ. Macedonia yepa macãã, caãnimajũrĩ macã ãmʉ ti macã. Topʉ yoajãñurõ jãã ãmʉ.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Jĩcã rʉ̃mʉ marĩ cayerijãrĩ rʉ̃mʉ caãno, ti macã jʉ̃goye ria tʉ̃nipʉ jãã ápʉ́. “Topʉ Judío majã na cañubueripaʉ ãno,” ĩ tʉ̃goñarĩ, topʉ jãã ápʉ́. To etari bero, jãã ruiwʉ. Ruiri yua, carõmia topʉ caneñaetaátanarẽ Jesús yaye caroa quetire na jãã quetibʉjʉwʉ.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Mai, na mena macããcõ jĩcãõ Lidia cawãmecʉco, Tiatira macã macããcõ ãmo. Caroa jutii cajʉ̃merĩjẽrẽ nunirĩ cawapatari majõco ãmo. Diore caĩroao ãmo. Bairi Pablo narẽ cʉ̃ caquetibʉjʉro, marĩ Quetiupaʉ pʉame Pablo cʉ̃ caquetibʉjʉrijere dope bairo cõ catʉ̃gopeorije to rʉsaetio joroque ásupi.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Bairi cõ, cõ yarã nipetiro cʉ̃ãrẽ na jãã bautizawʉ. Bairo jãã cabautizaátaco yua, atore bairo jãã ĩwõ Lidia:
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Jĩcã rʉ̃mʉ jãã cañubuenucũrõpʉ áná, jãã bocáetawʉ jĩcãõ cawãmao wãtĩ yeri pũna cacʉ̃go majũrẽ. Cõ pʉame wãtĩ jʉ̃gori ape rʉ̃mʉ cabaipeere caquetibʉjʉmasĩõ ãmo. Bairo cõ camasĩrõĩ, cõ quetiuparã pʉame pairo wapatanucũñupã.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Bairo cawãmao, wãtĩ yeri pũna cacʉ̃go yua, Pablo, bairi jãã cʉ̃ãrẽ jãã bero ʉsajʉ̃gowõ. Bairo jããrẽ ʉsari yua, atore bairo ĩ awajawõ:
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Bairo jeto ĩ awaja ãninucũñupõ capee rʉ̃mʉrĩ. Bairi Pablo pʉame tiere jʉtiri ãmejorenʉcã yua, cõ pʉamerẽ ĩñarĩ atore bairo qũĩwĩ cõpʉre caãcʉ̃ wãtĩrẽ:
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Bairo cʉ̃ caáto ĩñarĩ, cõ quetiuparã pʉame asiajãñuwã Pablo mena, “Tocãrõã nemo marĩ yao jʉ̃gori marĩ wapatamasĩẽtĩgarã,” ĩrã. Bairo asiari yua, Pablo, Silas mena na ñerĩ quetiuparã ti macãrẽ carotirã tʉpʉ na neámá ti macã na caneñanucũrõ plaza, caãnimajũrĩpaʉpʉ.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Bairo na tʉpʉ na neátí yua, ti macã macããna quetiuparã jueces caĩñabeserãrẽ atore bairo na ĩwã:
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Marĩ romanoa majãrẽ na caquetibʉjʉgarije pʉamerẽ marĩrẽ carotieticõãpãrõ niña. Bairi na cabuerijere marĩ quetibʉjʉ rotimasĩẽtĩña —ĩwã.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Bairo na caĩrõ tʉ̃go, camasã catʉ̃gorã etaátana cʉ̃ã Pablojãã mena asiacoama. Bairo na cʉ̃ã na caasiaroi, quetiuparã jueces pʉame Pablo Silas yaye jutiire tuwee rotiri bero, na bape rotiwã yucʉ mena.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Bʉtioro na bape yaparori bero, preso jorica wiipʉ na jowã. Topʉ na jori yua, ti wiire caĩñacotei pʉamerẽ, “Dope bairo narẽ rutimasĩã mano caroaro majũ na ĩñacoterotiya ãnoarẽ,” qũĩrĩ cʉ̃ coterotiwã.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Bairo na caátirotirijere tʉ̃gori bero, caĩñacotei pʉame preso jorica wii capupea catʉsari arʉapʉ na cũñupʉ̃. Topʉ pʉga yucʉ watoapʉ na rʉporire ñujorotiri, na jiyarʉpo cũñupʉ̃.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Ti ñami recomacã caetaro, Pablo, Silas, Diore cʉ̃ ñubue basapeoyuparã. Bairo na cañubue basapeoãno, aperã, narẽ bairo preso joricarã cʉ̃ã na caĩrĩjẽrẽ tʉ̃goyuparã.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Tipaʉa yua caãno tʉsaroa tutuaro yepa pʉame yuguiyuparo. Tutuaro majũ cayuguiroi, ti wii macããjẽ na cacũjʉ̃gorica ʉ̃tãpãĩrĩ cʉ̃ã yuguiri nʉcʉ̃pʉ̃ ásúparo. Bairo cayuguiripaʉa ti wii jopeeri pʉame pããnʉcãpeticoasuparo. Tunu bairoa ti wii macããna preso joricarãrẽ na cajiyamiataje cadena ãpõã wẽẽrĩ cʉ̃ã piti wẽcoasuparo.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Bairi yua, ti wiire caĩñacotei pʉame wãcãrĩ bero, ti wii jopeeri pããrĩcãrõpʉ caãno ĩñañupʉ̃. Bairo ĩña acʉari, “Ti wii macããna preso joricarã rutipeticoatanama,” ĩ tʉ̃goñañupʉ̃. Bairo ĩ tʉ̃goñarĩ yua, cʉ̃ jarericapãĩrẽ neñupʉ̃, cʉ̃ majũã pajĩãyasigʉ.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Bairo cʉ̃ caátigaro ĩñarĩ yua, atore bairo qũĩ awajajoyupʉ Pablo pʉame:
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, “Jĩñaworiquere neasá,” cʉ̃tʉ macããcʉ̃rẽ ĩrĩ, Pablojãã na caãni arʉapʉ atʉjãásúpʉ. Atʉ jãáti yua, uwirique mena nanarĩ Pablo, Silatʉ rʉpopaturi mena etanumuʉ etayupʉ.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Cabero narẽ na wiyojori bero, atore bairo na ĩ jẽniñañupʉ̃:
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Pablojãã pʉame atore bairo qũĩñuparã:
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Bairo qũĩ yaparori bero, marĩ Quetiupaʉ yaye quetire na quetibʉjʉ nemoñuparã Pablojãã preso jorica wiire caĩñacoteatacʉ cʉ̃ ya wii macããna cʉ̃ãrẽ.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Ti ñami ti hora majũã caãno preso jorica wiire caĩñacoteatacʉ yua, Pablo, Silajãã cãmiirẽ na coseyupʉ. Cabero cʉ̃, cʉ̃ yarã cʉ̃ãrẽ nipetiro na bautizayuparã.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Bairo narẽ na cabautizaro bero, preso jorica wiire caĩñacoteatacʉ pʉame cʉ̃ ya wiipʉ na jʉ̃goásúpʉ. Topʉ ʉgariquere na nuñupʉ̃ Pablojããrẽ. Bairi yua cʉ̃, cʉ̃ yarã cʉ̃ã bʉtioro ʉseaniñuparã, Dios yaye quetire na catʉ̃goʉsaatato bero jʉ̃gori.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Cabusuri rʉ̃mʉ caãno, quetiuparã jueces na ʉ̃mʉa jĩcããrãrẽ preso jorica wiire caĩñacoteatacʉ tʉpʉ na joyuparã, “Pablo, Silare na wiyojo rotiáto,” ĩrã.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Bairo na caĩjoatana na caĩrĩjẽrẽ tʉ̃go, ti wiire caĩñacoteatacʉ pʉame atore bairo qũĩñupʉ̃ Pablore:
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃gomicʉ̃ã, atore bairo na ĩñupʉ̃ Pablo quetiuparã caĩñabeserã na cajoatanarẽ:
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, na quetiuparã juecere na quetibʉjʉrásúparã soldaua pʉame. Bairo Pablojãã romanoa majã na caãnierẽ na caquetibʉjʉro tʉ̃gori bero, quetiuparã caĩñabeserã pʉame roro narẽ na caátiatajere tʉ̃goñarĩqũẽ paijãñuñuparã.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Bairo tʉ̃goñarĩqũẽ pairi yua, acoásúparã Pablo Silas tʉpʉ, “Roro mʉjããrẽ jãã caátiatajere mʉjãã masiriyowa,” na ĩráná. Bairo na tʉpʉ eta, ti wiire na wiyocõãñuparã. Bairo na wiyori bero yua, aperopʉ na caátó boyuparã.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Bairo na cawiyoro bero, acoásúparã Lidia ya wiipʉ. Topʉ marĩ yarã Jesure catʉ̃goʉsarãrẽ ʉseanirõ na tuao joroque na ásuparã. Bairo na áti yaparoro bero, ti macã caãniatana aperopʉ acoásúparã.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.