Atos 10
Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI
1 Cesarea macãpʉre ãñupʉ̃ jĩcãʉ̃ Cornelio cawãmecʉcʉ. Romano yaʉ, pajĩãrĩ majã poa Italiano cawãmecʉti poa quetiupaʉ capitán ãñupʉ̃.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Cʉ̃ pʉame caʉ̃mʉ cañuʉ ãñupʉ̃. Cʉ̃ pũnaa, bairi cʉ̃ nʉmo mena jĩcãrõ Diore qũĩroarã cʉ̃ basapeonucũñuparã. Tunu bairoa pairo dinerore na jõnucũñupʉ̃ judío majãrẽ, na jʉácʉ. Bairi tocãnacãnia Diore cʉ̃ jẽninucũñupʉ̃.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Bairi yua, jĩcã rʉ̃mʉ tres de la tarde caãno ñubueãcʉ̃ cʉ̃ caáto, qũẽguericarore bairo apeire qũĩñañupʉ̃:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Bairo cʉ̃ caĩjẽniñarõ, Cornelio pʉame qũĩñacõã maniásupʉ. Bairo qũĩñarĩ yua, uwimicʉ̃ã, atore bairo qũĩ jẽniñañupʉ̃ Cornelio: “Yʉ Quetiupaʉ, ¿ñerẽ yʉ caátore mʉ boyati?” Atore bairo qũĩñupʉ̃ ángel pʉame tunu: “Dios cʉ̃rẽ mʉ cajẽnirĩjẽrẽ tʉ̃goyami. Tunu bairoa cabopacarãrẽ mʉ cajʉátiere ĩñajesoyami.
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Bairi mʉ mena macããna jĩcããrã ũnarẽ na árotiya. Na pʉame Simón, cʉ̃ã, tunu Pedro cawãmecʉcʉ, Jope macãpʉ caãcʉ̃rẽ na piirápáro.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Cʉ̃, Pedro pʉame, apei Simón cawãmecʉcʉ waibʉtoa aserire cabopori majõcʉ ria capairiya tʉ̃ni caãcʉ̃ ya wiipʉ niñami,” qũĩñupʉ̃ ángel Corneliore.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Cʉ̃rẽ cabʉsʉ ãniátacʉ ángel cʉ̃ caátó bero, cʉ̃ ʉ̃mʉa pʉgarã, apei jĩcãʉ̃ soldau cañuʉ canʉcʉ̃bʉgoʉ, petiro cʉ̃ caĩroaʉ mena, na piijoyupʉ Cornelio.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Bairo na piijori, nipetirije cʉ̃ caĩñaatajere na quetibʉjʉ yaparori bero, na joyupʉ yua Jope macãpʉ.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Cabusuri rʉ̃mʉ pasaribota majũ caãno ti macã tʉ̃ni maapʉ na caánutuátó, Pedro pʉame wii buipʉ wãmʉ ásúpʉ, Diore jẽniácʉ́.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Bairo jẽniãcʉ̃, Pedro pʉame queyari ʉgagamiñupʉ̃. Bairi cʉ̃ caʉgapeere na caqũẽnotoye, qũẽguericarore bairo apeye ũnierẽ ĩñañupʉ̃:
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Cʉ̃ caĩñajoata, ʉmʉrecóo pããnʉcãcoasuparo. Bairo capããrõ yua, jutii asero capairi aserore bairo cabauri asero ruiasúparo. Ti asero pʉame baparicãnacãpaʉ jiyarica asero rocayoa ruiasúparo Pedro tʉpʉ.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Ti aseropʉ yosayuparã nipetiro waibʉtoa caãna cãrõ yepa macããna. Bairi nipetiro ãña ũna, aperã cawʉrã cʉ̃ã nipetiro ãñuparã ti asero buipʉre.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Pedro pʉame yua, atore bairo tʉ̃goyupʉ: “Pedro, wãmʉnʉcãña. Waibʉtoare pajĩãrĩ ʉgaya,” caĩbʉsʉocajorijere.
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Bairo caĩrõ tʉ̃go, Pedro pʉame atore bairo ĩñupʉ̃: “Yʉ Quetiupaʉ, yʉ ʉgaetigʉ. Ãnoa moena jãã, judío majã, jãã caʉgaena niñama.”
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Bairo cʉ̃ caĩrõ bero, atore bairo bʉsʉrique qũĩnemoñuparõ tunu: “Caroarã Dios cʉ̃ caáticũrĩcãrãrẽ, ‘Moena niñama,’ ĩẽtĩcõãña.”
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Itiani majũ ti aserore cʉ̃ áti ĩñoñupʉ̃. Bairo cʉ̃ caĩñorõ bero yua, wãmʉcoásúparo ti asero tunu ʉmʉrecóopʉ.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Pedro pʉame ti asero cawãmʉátó bero, bʉtioro tʉ̃goñañupʉ̃. “¿Dope bairo ĩgaro to baiupari yʉ caĩñaataje?” ĩ tʉ̃goñañupʉ̃. Bairo cʉ̃ caĩtʉ̃goñaãno, Cornelio cʉ̃ cajoatana pʉame Simón waibʉtoa aserire caqũẽnorĩ majõcʉ ya wiire jẽniña macãñuparã. Bairo bairi cʉ̃ ya wii jope tʉpʉ etayuparã.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Bairo etarã yua, bʉsʉrique tutuaro mena, “¿Ati wii Simón Pedro cʉ̃ caãni wii to ãniñati?” ĩ jẽniñañuparã.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Pedro mai, cʉ̃ caĩñaatajere cʉ̃ catʉ̃goña ãninucũrõ, Espíritu Santo pʉame atore bairo qũĩñupʉ̃: “Caʉ̃mʉa itiarã mʉrẽ macãrã átiyama.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Wãmʉnʉcãrĩ ruiácʉ́ja na tʉpʉ. Yʉa, na yʉ joapʉ. Bairi caroaro mena na mʉ bocágʉ,” qũĩñupʉ̃ Espíritu Santo Pedrore.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, Pedro pʉame ruiáti, na eta, atore bairo na ĩñupʉ̃ caʉ̃mʉarẽ:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, atore bairo qũĩñuparã:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Bairo na caĩrõ tʉ̃go, Pedro pʉame cʉ̃ caãni wiire na jããrotiyupʉ. Ti ñamirẽ cʉ̃ mena tuayuparã. Cabusuri rʉ̃mʉ caãno acoásúpʉ Pedro na mena yua. Cʉ̃ mena bapacʉti ásúparã jĩcããrã Jope macã macããna Jesucristore catʉ̃goʉsarã cʉ̃ã.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Ti rʉ̃mʉ busuri rʉ̃mʉ etayuparã Cesarea macãpʉ. Cornelio pʉame jĩcããrã cʉ̃ yarã mena, bairi aperã cʉ̃ baparã majũ, cʉ̃ capiijoatana mena na coteyuparã Pedrojããrẽ.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Pedro ti wii cʉ̃ caetaro tʉ̃go, Cornelio pʉame cʉ̃ bocáʉ witiásúpʉ jopepʉ. Bairo qũĩñarĩ yua, rʉpopaturi mena etanumurĩ qũĩroayupʉ Cornelio Pedrore.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Bairo cʉ̃ caáto ĩña, cʉ̃ tʉ̃gãwãmʉorĩ, atore bairo qũĩñupʉ̃ Pedro:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Bairo qũĩrĩ, jãásupʉ Pedro Cornelio mena. Ti wii pupeapʉ etaʉ, na etayupʉ Pedro aperã capããrã camasã caetayuatanarẽ.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Topʉ na etari, atore bairo na ĩñupʉ̃ Pedro:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Bairi judío majõcʉ nimicʉ̃ã, jicoquei yʉre mʉjãã capiijoatajere tʉ̃gori yʉ atíapʉ. Bairi, ¿dope caátipaʉ ĩrã, yʉre mʉjãã piijoati? Yʉ masĩgaya tiere —na ĩñupʉ̃ Pedro.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Bairo cʉ̃ caĩrõ tʉ̃go, atore bairo qũĩñupʉ̃ Cornelio pʉame Pedrore:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Bairo buiaetari yua, atore bairo yʉ quetibʉjʉami: “Cornelio, Dios, cʉ̃rẽ mʉ cajẽnirĩjẽrẽ tʉ̃goyami. Tunu bairoa cabopacarãrẽ mʉ cajʉátiere ĩñajesoyami.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Bairi mʉ mena macããna jĩcããrãrẽ na piirotijoya Simón Pedro Jope cawãmecʉti macãpʉ caãcʉ̃rẽ. Cʉ̃, Simón Pedro pʉame, apei Simón waibʉtoa aserire caqũẽnorĩ majõcʉ capairiya ria tʉ̃nipʉ caãcʉ̃ ya wiipʉ niñami,” ñi quetibʉjʉami cʉ̃ pʉame.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Bairo yʉre caʉ̃mʉ cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ tʉ̃go, jicoquei mʉrẽ yʉ macãrotijoapʉ. Bairi mʉ pʉame caroaro mena jãã tʉpʉre mʉ atíupa. Ãmerã yua, nipetiro Dios cʉ̃ caĩñajorore marĩ ãniña. Bairi atopʉ nipetiro neñarĩ mʉrẽ jãã coteapʉ, marĩ Quetiupaʉ mʉrẽ cʉ̃ caĩrotirijere tʉ̃gogarã —qũĩñupʉ̃ Cornelio Pedrore.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Bairo Cornelio cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ tʉ̃go, atore bairo na ĩ jʉ̃goyupʉ Pedro:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Dios ʉseanirĩqũẽ mena ĩñañami tocãnacã poa macããna camasã cʉ̃rẽ caroaro caĩroarãrẽ, caroa macããjẽrẽ caátiãnarẽ.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Mai, Dios pʉame Israel poa macããnarẽ na quetibʉjʉyupi, Jesucristo jʉ̃gori caroa macããjẽ quetire tʉ̃gori caroaro na ãnimasĩõ joroque ĩ. “Cʉ̃, Jesucristo camasã nipetiro Quetiupaʉ nigʉmi,” ĩcũñupĩ Dios.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Mʉjãã, merẽ mʉjãã masĩrã judío majã jãã caãni yepapʉ cabairiquere. Juan camasãrẽ quetibʉjʉri cʉ̃ cabautizaro beropʉ Jesús pʉame caroa quetire quetibʉjʉ jʉ̃gowĩ Galilea yepapʉ.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Dios pʉame cʉ̃, Jesús Nazaret macããcʉ̃rẽ catutuaʉ, ñe ũnie Espíritu Santo cʉ̃ masĩõrĩjẽ carʉsaecʉ majũ cʉ̃ ásupi. Merẽ mʉjãã masĩrã tiere. Bairi Jesús pʉame caroa wãmerẽ átiñesẽãwĩ. Tunu bairoa wãtĩ cʉ̃ camasĩrĩjẽ jʉ̃gori camasã roro cabairãrẽ na catiowĩ Jesús. Dios cʉ̃ camasĩrĩjẽ jʉ̃gori tore bairo átimasĩwĩ Jesús.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 “Bairi jãã nipetirije Jesús Jerusalén, bairi Judea yepapʉ cʉ̃ caátajere caĩñarĩcãrã jãã ãniña. Bairo cʉ̃ cabueñesẽãrõ bero yua, cʉ̃ pajĩãrocawã. Yucʉpãĩpʉ cʉ̃ papuaturocawã, cʉ̃, Jesure yua.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Bairo cʉ̃ na caátirocamiatacʉ̃ãrẽ, Dios pʉame itia rʉ̃mʉ bero tunu cʉ̃ catioyupi. Bairo cʉ̃ cacatioro bero, Jesús pʉame jãã tʉpʉ buiaetawĩ tunu.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Baipʉa, nipetiro camasãrẽ na buia ĩñoemi. Jãã jetore buiaetawĩ, Dios, ‘Yʉ macʉ̃ cʉ̃ caquetibʉjʉrijere caquetibʉjʉnetõparã,’ cʉ̃ caĩweyoricarã jetore. Bairo Jesús tunu cʉ̃ cacatiro bero, cʉ̃ mena ʉga, eti, jãã ápʉ. Cʉ̃rẽ caĩñarĩcãrã jãã ãniña.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Cʉ̃, Jesua, jãã quetibʉjʉ rotijowĩ camasãrẽ, cʉ̃ pacʉ Dios pʉame ãme cacatirã, aperã cariaricarã cʉ̃ãrẽ caĩñabesei majũ cʉ̃ cʉ̃ cacũrĩjẽrẽ na masĩáto ĩ.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Merẽ nipetiro profeta majã ãnana Jesús cʉ̃ cabaipeere quetibʉjʉ cũñañupã. Bairi Jesure noa ũna cariape catʉ̃goʉsari majã pʉame Jesús jʉ̃gori ñe ũnie carorije cacʉ̃goenarẽ bairo na catuapeere quetibʉjʉ cũñañupã profeta majã ãnana,” na ĩñupʉ̃ Pedro Corneliojããrẽ.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Mai, Pedro narẽ cʉ̃ cabʉsʉrecomacãcʉtoa, Espíritu Santo pʉame, Pedro cʉ̃ caĩrĩjẽrẽ catʉ̃gorã nipetirore na etayupʉ.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Bairi yua, judío majãrẽ bairo caãna catʉ̃goʉsari majã Pedro mena caatíatana pʉame tʉ̃gocõã maniásuparã, Espíritu Santo aperã judío majã caãmerã cʉ̃ãrẽ cʉ̃ cajããmasĩrĩjẽrẽ ĩñarĩ yua.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Bairo Espíritu Santo na cʉ̃ cajããrõ yua, na pʉame apeye bʉsʉriquere na cabʉsʉro tʉ̃goyuparã. Tunu bairoa Diore qũĩroari, cʉ̃ na cabasapeorije cʉ̃ãrẽ tʉ̃goyuparã.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Bairi yua, Pedro pʉame atore bairo cʉ̃ mena macããnarẽ na ĩñupʉ̃:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Bairi yua, na bautiza rotiyupʉ Jesucristo wãme mena. Bairo na caáto bero yua, Pedrore cʉ̃ tuarotiyuparã Corneliojãã pʉame nocãnacã rʉ̃mʉ ũno na tʉre.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.