1 Coríntios 15

Dios Cʉ̃ Cauetibʉjʉ Cũrĩcã Tuti (CBCNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Bairi ãmerẽ yʉ yarã, Dios yaye queti camasãrẽ cʉ̃ canetõõrĩqũẽ, mʉjããrẽ yʉ caquetibʉjʉriquere mʉjãã yʉ quetibʉjʉnemopa mai. Tie mʉjããrẽ yʉ caquetibʉjʉriquere tʉ̃gori bero, tie quetire mʉjãã tʉ̃goʉsajʉ̃gowʉ. Tie quetire ãmerẽ caroaro mʉjãã tʉ̃goʉsacõã ninucũña.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Tunu bairoa tie Dios yaye quetire tʉ̃goʉsari bero, mʉjãã cʉ̃ã Dios cʉ̃ canetõrĩcãrã majũ mʉjãã ãniña, tie caĩrõrẽ bairo jĩcãrõ tʉ̃ni mʉjãã caáticõãmata yua. Tore bairo jĩcãrõ tʉ̃ni tie queti caĩrõrẽ bairo mʉjãã caátiãmerĩcõãta, cabʉgoroa caãnijʉ̃goripaʉre tie quetire mʉjãã tʉ̃goʉsabujioricarã.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Caãnijʉ̃goro mai, yʉ pʉame Jesucristo yʉ cʉ̃ caquetibʉjʉriquere mʉjãã yʉ quetibʉjʉ masĩõ jʉ̃gowʉ. “Jesucristo pʉame marĩ carorije wapare netõõgʉ, marĩ riabojayupi,” mʉjãã ñi quetibʉjʉwʉ. Atore bairo ĩña profeta majã na cawoatujʉ̃goyeticũrĩqũẽ cʉ̃ã Dios ya tutipʉre:
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Cʉ̃ rupaʉri ãnajẽrẽ yaroca na caáto, itia rʉ̃mʉ bero cariacoatacʉ nimicʉ̃ã, caticoasupi. Torea bairo ĩña Dios ya tutipʉ cʉ̃ãrẽ.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Bairo catiri bero, Pedrore cʉ̃ buiaeta jʉ̃goyupi Jesús. Cabero cʉ̃ cabuerã pʉga wãmo peti rʉpore pʉga pẽnirõ cãnacãʉ̃ caãnarẽ na buiaetayupi.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Cabero aperã capããrã marĩ yarã quinientos netõõrõ majũrẽ na buia ĩñoñupĩ Jesús. Na, Jesús cʉ̃ cabuia ĩñorĩcãrã nipetiro jãñurĩpʉa caticõãñama mai. Bairãpʉa, na mena macããna jĩcããrã bairecoásúpa.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 To bero Santiagore cʉ̃ buiaeta ĩñoñupĩ Jesús. Cabero nipetiro cʉ̃ caquetibʉjʉrotijoricarã apóstolea majãrẽ na buia ĩñoñupĩ Jesús.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 To bero caãnitʉsaro majũ yʉ cʉ̃ãrẽ yʉ buiaeta ĩñowĩ Jesús. Bairo catʉsaropʉ cʉ̃ cabuia ĩñorĩcʉ̃ ãnirĩ jĩcãʉ̃ cawĩmaʉ cʉ̃ cabuiapa rʉ̃mʉ canetõrõ beropʉ cabuiaricʉre bairo caberopʉ Jesure catʉ̃goʉsaricʉ yʉ ãniña.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Bairi yʉ pʉame aperã apóstolea majã roca macããcʉ̃ majũrẽ bairo yʉ tuaya. Tunu bairoa apóstol nimicʉ̃ã, apóstol mee, cabʉgoro macããcʉ̃rẽ bairo yʉ tuaya, roro popiye na baio joroque Dios ya poa macããnarẽ yʉ caátaje jʉ̃gori.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Bairo roro caátacʉ yʉ caãnimiatacʉ̃ãrẽ, Dios pʉame ñiñamairĩ, Jesús cʉ̃ carotire bairo majũ yʉ cũwĩ. Bairo yʉ cʉ̃ caĩñamairĩqũẽ pʉame cabʉgoro mee ãñupã. Bairi, bairo pʉame yʉ átinucũña: Aperã apóstolea majã netõjãñurõ Dios yaye yʉ cʉ̃ carotiriquere yʉ paanucũña. Baipʉa, yʉ majũ mee tore bairo yʉ átinucũña. Dios pʉame roque nocãrõ yʉre caĩñamai ãnirĩ bʉtioro yʉ jʉátinucũñami.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Baipʉa, “Yʉ pʉame na netõrõ yʉ quetibʉjʉya, o na pʉame yʉ netõrõ bʉtioro quetibʉjʉrãma,” ñi masĩẽtĩña. Tie caãnimajũrĩjẽ mee niña. “Jãã caquetibʉjʉrije, Dios yaye queti jĩcã wãmerẽã mʉjãã tʉ̃goʉsajʉ̃goyupa,” mʉjãã ñi masĩcõãña. Tie roque caãnimajũrĩjẽ niña.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Mai, jãã pʉame, “Jesucristo cariacoatacʉ nimicʉ̃ã, catitunucoasupi,” mʉjããrẽ jãã ĩ quetibʉjʉwʉ. Bairo jãã caĩquetibʉjʉrijere cariape mʉjãã tʉ̃goʉsajʉ̃gowʉ. Bairo jãã caĩquetibʉjʉrijere cariape tʉ̃gomirãcʉ̃ã, ¿dopẽĩrã jĩcããrã mʉjãã mena macããna pʉame, “Cariaricarã nemo catitunu masĩẽtĩñama,” na ĩ bʉsʉnucũñati?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Bairo cariaricarã na cacatitunumasĩẽtĩcõãta, toroque Jesucristo cʉ̃ã na capajĩãrocaricaro bero catitunuetacʉmi.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Bairo Jesucristo cʉ̃ cacatitunuetimiatacʉ̃ãrẽ, tie quetire jãã caquetibʉjʉnucũrĩjẽ cʉ̃ã wapa mano. Tunu bairoa jãã caquetibʉjʉro bero, cʉ̃ mena mʉjãã catʉ̃goñatutuarije cʉ̃ã cawapa manierẽ bairo tuabujioro.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Tore bairo cabaiata, jãã tie quetire caquetibʉjʉri majã pʉame cabʉgoro macããjẽrẽ Dios cʉ̃ caquetibʉjʉrotijorãrẽ bairo jãã tuabujiorã. Caĩtorãrẽ bairo, “Dios pʉame Cristore cʉ̃ catioyupi,” jãã ĩ quetibʉjʉbujiorã. Cariapea cariaricarã na cacatitununemoeticõãta, Dios cʉ̃ catioetibujioricʉmi Jesucristo cʉ̃ãrẽ.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Bairo cariaricarã na cacatitunumasĩẽtĩcõãta, toroque Jesucristo cʉ̃ã na capajĩãrocaricaro bero catitunuetacʉmi.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Bairo Cristo cʉ̃ cacatitunueticõãta, cʉ̃ mena mʉjãã catʉ̃goñatutuarije wapa manimajũcõãña. Mai, rorije caátipairã, carorije cawapacʉnarẽ bairo mʉjãã tuacõãña.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Tore bairo mʉjãã cʉ̃ã mʉjãã cabaiata, aperã Cristore tʉ̃goʉsari cariaricarã cʉ̃ã canetõecoena, cayasirã majũrẽ bairo tuayama.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Jesucristo mena marĩ caãnajẽ cʉtie ati yepapʉ marĩ caãno ũno jeto to cañuata, aperã netõõrõ cabopacarã majũ marĩ tuabujiorã.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Cariape majũ niña: Cristo cariacoatacʉ cʉ̃ caãnimiatacʉ̃ãrẽ, tunu cʉ̃ catitununemo joroque ásupi Dios. Cʉ̃, Cristo pʉame caãnijʉ̃goʉ, Dios macʉ̃ cariacoamirĩcʉ̃ nimicʉ̃ã, cacaticõãjʉ̃goricʉ majũ niñami.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Mai, jĩcãʉ̃ caʉ̃mʉ jʉ̃gori ati yepapʉre marĩ cariayasipee etajʉ̃goyupa. Torea bairo jĩcãʉ̃ caʉ̃mʉ jʉ̃gori cariacoatana nimirãcʉ̃ã, tunu marĩ cacatipee cʉ̃ã ãnijʉ̃goyupa ati yepapʉre.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Bairo Adán rorije cʉ̃ caátaje jʉ̃gori nipetiro cariaparã jeto marĩ ãniña. Torea bairo tunu Cristo jʉ̃gori nipetiro cʉ̃rẽ catʉ̃goʉsarã yeri capetietiere cacʉ̃goparã majũ marĩ ãniña.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Bairãpʉa, cõñarĩcãrõrẽ bairo tocãnacãʉ̃pʉa marĩ catinemogarã tunu. Bairi Jesucristo merẽ cariacoatacʉ nimicʉ̃ã, catijʉ̃goyupi. Cabero Cristo yarã cʉ̃ã ati yepapʉ nemo cʉ̃ catunuetari rʉ̃mʉ caãno nipetiro marĩ catipeticoagarã.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Bairo marĩ cabairo bero yua, ati yepa capetipa rʉ̃mʉ etagaro. Ti rʉ̃mʉ caãno Cristo pʉame quetiuparã ati yepa macããna carotimasĩrã, aperã cabauena catutuarã cʉ̃ wapana cʉ̃ãrẽ na netõnʉcãpeticõãgʉmi. Bairo na netõnʉcãpetiri bero, cʉ̃ carotimasĩrĩpaʉre cʉ̃ pacʉ Diore cʉ̃ jogʉmi yua.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Mai, Cristo pʉame cʉ̃ pacʉre cʉ̃ cajoparo jʉ̃goye cʉ̃ carotiri yʉtea caãno cʉ̃ wapanarẽ bairo caãna cʉ̃ pesua nipetirore na netõnʉcãpeticõãgʉmi.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Catʉsaripaʉ majũ marĩ pesuʉre bairo caãnie riarique cʉ̃ãrẽ netõnʉcãcõãgʉmi Cristo. Bairi baiyasirique manigaro yua.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Dios pʉame cʉ̃ macʉ̃ Cristo nipetiro caãnierẽ cʉ̃ rotimasĩõ joroque cʉ̃ ásupi. Baipʉa, cʉ̃ pacʉ Diore cʉ̃ rotimasĩẽtĩñami Cristo. Cʉ̃ pacʉ pʉame roque cʉ̃ macʉ̃ Cristo nipetirore cʉ̃ rotimasĩõ joroque cʉ̃ caáto jʉ̃gori, cʉ̃ rotimasĩẽtĩñami cʉ̃ pacʉre.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Cristo nipetiro cʉ̃ wapana cʉ̃ pesuare cʉ̃ canetõnʉcãrõ bero majũ, cʉ̃ pacʉ Dios mena, Dios cʉ̃ carotimasĩrõrẽ bairo pʉgarãpʉa átijʉ̃gogarãma. Bairo cʉ̃ pacʉ Dios cʉ̃ caáto, cʉ̃ macʉ̃ Cristo cʉ̃ã cʉ̃ carotirore bairo átijʉ̃gogʉmi yua. Cʉ̃, Dios pʉame roque nipetirore carotimasĩjʉ̃goricʉ ãnirĩ nipetiro majũrẽ rotimasĩgʉmi.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Apeyera tunu, “Cariaricarã tunu catienama,” ĩ tʉ̃goñamirãcʉ̃ã, ¿dopẽĩrã aperã pʉame cariaricarã ãnana yaye rotie caãnipeere na bautiza rotibojanucũñati? Cariaricarã na cacatinemoeticõãta, dopẽĩrã cabʉgoroa na jʉ̃gori bautiza rotimasĩã mano.
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Toroque, ¿dopẽĩrã jãã pʉame tocãnacã rʉ̃mʉa cauwioro watoapʉ ãnarẽ bairo jãã uwi tʉ̃goña ãninucũñati?
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Bairi yʉ yarã, yʉ pʉame tocãnacã rʉ̃mʉa riariquere yʉ uwitʉ̃goña ãninucũña, yʉre aperã na caĩñatero jʉ̃gori. Marĩ Quetiupaʉ Jesucristore mʉjãã cʉ̃ã mʉjãã catʉ̃goʉsarijere ĩñarĩ caroaro cariape nocãrõ yʉ catʉ̃goñaʉseanirõrẽã bairo cariape niña yʉ capopiye petirije cʉ̃ã yua.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Bʉtioro popiye yʉ tãmʉonucũña Efeso macããna, macãnʉcʉ̃ yaia cauwiorãrẽ bairo caãnarẽ na quetibʉjʉ ãcʉ̃. Bairo popiye tãmʉomicʉ̃ã, ñe ũnierẽ caápeire bairo yʉ tuacõãbujioʉ, yʉ yaye queti cabʉgoro macããjẽ to caãmata. Cariapea cariaricarã tunu na cacatinemoeticõãta, toroque jĩcããrã ĩrĩqũẽrẽ na caĩnucũrõrẽ bairo marĩ baibujiorã: “¡Yoaro mee, ñamirõcã ũnoa cariacoaparã ãnirĩ, marĩ caboro ʉga, eti, marĩ áticõãnirõã mai!”
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Bairi mʉjãã pʉame aperãrẽ ĩtoecoeticõãña. Jĩcãʉ̃ cʉ̃ caĩrĩcãrõ pʉamata: “Carorã camasã mena marĩ cabapacʉpata, caroaro marĩ caátiãninucũmirĩqũẽrẽ marĩ masiriticoaya.”
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Bairi mʉjãã pʉame caroaro átiãña. Carorije macããjẽrẽ átiãmerĩcõãña. Jĩcããrã mʉjãã mena macããna Diore camasĩẽna majũ niñama. Atore bairo mʉjããrẽ yʉ quetibʉjʉya, yʉ caĩrĩjẽrẽ tʉ̃gori mʉjãã catʉ̃goñaboboparore bairo ĩ.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Bairo yʉ caĩquetibʉjʉrijere tʉ̃gori, jĩcãʉ̃ ũcʉ̃ atore bairo ĩ tʉ̃goñabujioʉmi: ¿Dope bairo camasã riacoamirãcʉ̃ã, tunu na caticʉti? ¿Dope bairi rupaʉ pʉame na rupaʉ cʉticʉti? ĩ tʉ̃goñabujioʉmi.
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 ¡Tore bairo caĩjẽniñaʉ, catʉ̃goñamasĩẽcʉ̃ majũ niñami! Merẽ mʉjãã masĩña oterique cabairijere: Mʉjãã wesepʉ ote apeacã ũnorẽ mʉjãã caoteata, putigaro jʉ̃goye boa wecoaya. Tia caboawero beropʉ carupaʉ otei pʉame puti wãmʉáya yua.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Mai, carupaʉ caãnipaʉ meerẽ marĩ otenucũña. Ote apea, trigo apea ũno, o apeye caãnie ote ape rupaa caruparupaa pʉame roquere marĩ otenucũña.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Bairo marĩ caotero bero, Dios pʉame roque cʉ̃ caborore bairo to puti wãʉáo joroque átimasĩñami. Bairi yua, Dios pʉame tocãnacã wãme ote apea caãni wãmerẽã bairo, ti wãme jeto to puti wãmʉáo joroque átimasĩñami.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Nipetiro oterique, o apeye ũnie caãnie jĩcãrõrẽ bairo cabaurique cʉtie maniña. Jĩcããrã, marĩã camasã marĩ ãniña. Aperã waibʉtoa niñama. Aperã cawʉrã niñama na cʉ̃ã. Aperã wai cʉ̃ã ape rupaʉ cʉ̃goyama.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Torea bairo ati yepapʉre ape rupaʉ marĩ cʉ̃goya. Ape rupaʉ cʉ̃goyama ʉmʉrecóopʉ macããna cʉ̃ã. Caroa rupaʉ majũ cʉ̃goyama. Ati yepapʉ caãna cʉ̃ã caroa rupaʉ marĩ cʉ̃goya. Bairo caroa rupaʉ cʉ̃gomirãcʉ̃ã, ape wãme, ape wãme marĩ ãnimasĩña pʉgatua macããnapʉa.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Muipʉ ʉmʉreco macããcʉ̃, apei muipʉ ñami macããcʉ̃ cʉ̃ã ricaati jeto asiyarique cʉtinucũñama. Tunu bairoa ricaati asiyanucũñama ñocõã cʉ̃ã. Na cʉ̃ã jĩcã majãrẽ bairo nimirãcʉ̃ã, jĩcããrã ricaati wãme jeto asiyajonucũñama.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Torea bairo baiya cariaricarã tunu nemo na cacatirije cʉ̃ã. Marĩ cariaro bero, na cayari rupaʉ pʉame caboari rupaʉ majũ niña. Nemo cacatitunurĩ rupaʉ pʉame roque caboaetipa rupaʉ majũ niña.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Ãme mai marĩ cacʉ̃gori rupaʉ yoaro mee cayasipa rupaʉ niña. Nemo cacatitunupa rupaʉ roque netõõrõ caroa rupaʉ majũ nigaro. Marĩ cariaro bero, na cayari rupaʉ pʉame catutuaeti rupaʉre bairo niña. Nemo cacatipa rupaʉ roque catutuari rupaʉre bairo nigaro.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Marĩ cariaro bero na cayari rupaʉ pʉame ati yepa macããjẽrẽ bairo caãni rupaʉ niña. Nemo cacatipa rupaʉ pʉame caroa rupaʉ cariaetipa rupaʉ majũ niña. Ati yepapʉre caãni rupaʉ caãnorẽã bairo cariaetipa rupaʉ cʉ̃ã niña ʉmʉrecóopʉre.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Atore bairo ĩ quetibʉjʉya Dios ya tutipʉ cʉ̃ãrẽ: “Caʉ̃mʉ caãnijʉ̃goricʉ, Adárẽ ati ʉmʉrecóo macããjẽrẽ bairo yeri cʉtajere cajoecoricʉ majũ cʉ̃ cũñupĩ Dios.” Bairo cʉ̃ cabaimiatacʉ̃ãrẽ, apei catʉsaʉ Adárẽ bairo caãcʉ̃, Cristo pʉame, ʉmʉrecóo macããjẽ yeri, yeri catiriquere cajoʉ majũ niñami.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Tore bairo cabaimiatacʉ̃ãrẽ, ʉmʉrecóo macãã rupaʉ pʉamerẽ marĩ cʉ̃gojʉ̃goetiya. Ati yepa macãã rupaʉ roquere marĩ cʉ̃gojʉ̃goya mai. Caberopʉ ʉmʉrecóo macãã rupaʉre marĩ cʉ̃gojʉ̃gogarã yua.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Caʉ̃mʉ caãnijʉ̃goricʉ ati yepa macããjẽ ñerĩ mena cʉ̃ caqũẽnojʉ̃goricʉ ati yepa macããcʉ̃ ãñupĩ. Cabero caʉ̃mʉ caetaricʉ Cristo pʉame roque jõbui ʉmʉrecóo macããcʉ̃ niñami.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Bairi ati yepapʉ mai ãna, marĩ cacʉ̃gori rupaʉ pʉame caãnijʉ̃goricʉ, caʉ̃mʉ, ñerĩ mena caqũẽñoecoricʉre bairo carupaʉcʉna niñama camasã. Aperã ʉmʉrecóopʉ caãniparã pʉame Cristo ʉmʉrecóopʉ caatácʉ cʉ̃ cacʉ̃gori rupaʉre bairo, ʉmʉrecóo macãã rupaʉ majũ cacʉ̃goparã nigarãma.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Jĩcãʉ̃ caʉ̃mʉ, ñerĩ mena caqũẽnoecoricʉre bairo ãmerẽ marĩ cabaurique cʉtorea bairo cabero Jesucristo ʉmʉrecóo macããcʉ̃ cʉ̃ cabaurique cʉtiere bairo marĩ baurique cʉtigarã yua.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Yʉ yarã, atore bairo mʉjããrẽ ĩ quetibʉjʉgʉ ñiña: Camasã ati yepa macããna rii cʉti, õwãã cʉti na cabairi rupaʉ mena Dios cʉ̃ carotimasĩrĩpaʉpʉre etamasĩẽtĩñama. Tunu bairoa caboarije ũnie, ʉmʉrecóo macããjẽ caboaetie mena ãnimasĩẽtĩña.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Mai, cajʉ̃goyepʉre camasã na camasĩẽtãjẽrẽ mʉjãã yʉ quetibʉjʉ masĩõpa: Bairãpʉa, nipetiro marĩ riapeticoápérigarã. Tocãnacãʉ̃pʉa ape rupaʉ roquere marĩ wasoapeticoagarã.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Bibi ĩña pããrĩcãrõrẽ bairo jicoquei yua marĩ rupaʉ wasoapeticoagarã. Putiricaro trompeta catʉsarore putirique caocajoro majũ tore bairo marĩ baipeticoagarã. Bairo putiricaro trompeta caocajoro yua, nipetiro Dios yarã cariamirĩcãrã catibuiapeticoagarãma. Bairo catitunurĩ bero, pʉgani rianemoetigarãma yua. Bairo na cabairo, marĩ ti watoare caátiãna cʉ̃ã ape rupaʉ marĩ wasoacoagarã.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Ati rupaʉ marĩ caãnajẽ cʉtie caboari rupaʉre rocari yua, cawãma rupaʉ pʉamerẽ marĩ cʉ̃gojʉ̃gogarã. Marĩ rupaʉ ati yepapʉre cariamasĩrĩ rupaʉ nimirõcʉ̃ã, cawãma rupaʉ cariaeti rupaʉ majũ wasoacoagaro.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Bairo ati rupaʉ marĩ caãnajẽ cʉtie, marĩ rupaʉ ati yepapʉre cariari rupaʉ pʉame, caboaeti rupaʉ, o cariaeti rupaʉ cawasoaro bero yua, Dios ya tutipʉ na cawoaturicarore bairo baipeti etaro majũ baigaro. Mai, atore bairo ĩña ti tutipʉre: “Baiyasiriquere Dios netõnʉcã peyocõãgʉmi. Marĩ carianucũrĩjẽ ãninemoetigaro yua.
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 ¿Dope to baiyupari yua baiyasirique catutuarijere bairo caãnimirĩqũẽ? ¿Noopʉ catoaʉre bairo capũnirĩjẽ caãnimirĩqũẽ to ãniñati?” ĩ woatuyupa Dios ya tutipʉre.
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Carorije ati yepa macããjẽ pʉame marĩ riayasio joroque caátie majũ niña. Tie pʉame manigaro. Tunu bairoa tirʉ̃mʉpʉ macããjẽ roticũrĩqũẽ carorijere marĩ masĩõ joroque caátie, marĩrẽ ĩñabeserore bairo caátie cʉ̃ã manigaro yua.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Dios pʉame roque riariquere marĩ netõnʉcãõ joroque marĩ átigʉmi marĩ Quetiupaʉ Jesucristo jʉ̃gori. ¡Bairi nocãrõ majũ Diore cʉ̃ marĩ cabasapeoro ñunetõmajũcõãña!
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Bairo cabairo jʉ̃gori yʉ yarã, caroaro jĩcãrõ tʉ̃ni tocãnacã rʉ̃mʉa áticõã ninucũña. Marĩ Quetiupaʉ yaye macããjẽ paariquere nemojãñurõ jõpʉame átijʉ̃gonutu ánája. Merẽ mʉjãã masĩña marĩ Quetiupaʉ cʉ̃ caĩñajoro cʉ̃ yaye macããjẽrẽ marĩ caápata, cabʉgoroa ãna mee marĩ átiya.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.