Romanos 9

Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Caüma irranca suraboi ausucarü arrüna bien ñemanauntu. Surapoito isucarüti Cristo, itopiqui tusio nurria au nichusi uiti Espíritu Santo, ta ñemanauntu arrüna sucanañü caüma.
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 Orronene nurria au niyausasü naneneca y tobiquia, y tarucu nisuchequi itacu bama israelitarrü, bama isaruquitaiqui, itopiqui arrüma chicocoromatipü Jesús.
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 Urriampü iñemo ipiaurramanañü y yerotüpü peese pünanaquiti Cristo, arrtü uirripü puerurrü itaesümununuma eanaqui nomünantü.
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Itopiqui arrüma tacümanauncunuma uiti Tuparrü. Aboma tacana bama aütorrti. Itusiancatati isucarüma arrüna nanentacarrti champü tacanache. Masamunuti tratorrü aübuma, y itorrimiatati nüriacarrü ümoma, arrüna corobo. Ane niporrti Tuparrü esama, cauta anauma ümoti. Y arrti urapoiticaü isucarüma, tiene que acurusüma uiti.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Arrüma auqui nesarrüma familiarrü bama antiburrü uyaütaiqui, arrti Abraham, arrti Isaac y arrti Jacob y bama maquiataca. Y arrti Cristo israelitarrtito, itopiqui nipiacütoti israelitarrü. Tonenti naqui Tuparrü, naqui ane nüriacarrti ümo nanaiña. Tapü tacürusu numanauncu ümoti. Amén.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 ¿Aensapü chücumplibotipü Tuparrü aübu nurarrti ümo bama israelitarrü? No, chüsanempü. Pero nurarrti valeo solamenterrü ümo bama ñemanauncurratoe israelitarrü, itopiqui champürrtü namanaiña bama israelitarrü tonema bama nesarrti genterrü Tuparrü.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 Arrüma aboma eanaqui nesarrti familiarrü Abraham, pero champürrtü uirri aboma curusüoma tacanati Abraham. Ta arrümanu nurarrti Tuparrü ümoti Abraham tücañe nantü sane: “Uiti Isaac aboma bama ñemanauncurratoe aütaiqui”. (Itopiqui aboma ito bama maquiataca aütorrti Abraham.)
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 Arrübama maquiataca aütorrti Abraham chitonempüma bama curusüoma uiti Tuparrü, ta arrti Isaac y bama aütorrti, itopiqui arrti anati icu cürrü ui nurarri Tuparrü ümoti Abraham.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Tone arrümanu nurarrti Tuparü ümoti tücañe: “Cuatü añorrü tacana na caüma nanenese iseca tato. Auqui caüma ane nipiaümaca Sara”. Sane nauquiche anati icu cürrü Isaac.
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Isiatai pasao ümo nicüpostoti Isaac, nürirri Rebeca. Aboma torrü aütorrti Isaac auqui Rebeca, tocaca.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 Pero arrti Tuparrü itacümanauncunutiti maniqui taman eanaqui bama torrü isiu nirrancarrtiatoe. Sane nauquiche nanti ümo Rebeca: “Arrti yarusürürrü baserebioti ñana ümoti tapaurrirri”. Nanti sane antes que aboma icu cürrü, y champü isane niyachücoimiainqui, ni arrüna urriampü, ni arrüna churriampü. Tacümanauncunuti maniqui taman isiu nirrancarrtiatoe Tuparrü, champürrtü ui arrüna urria niyachücoiti.
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 Sane ito nantü icu Nicororrü: “Arrti Jacob cuasürüti iñemo, pero arrti Esaú champü”.
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 ¿Causanempü caüma? ¿Taqui churriampü arrüna niyachücoiti Tuparrü? No, urria.
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Ta arrti Tuparrü nanti tücañe ümoti Moisés sane: “Ipucüruca itacuti naqui irranca, y aboma bama taquisürüma iñemo isiu nirrancatoe.
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 Sane nauquiche arrti Tuparrü champürrtü yasuriuruti oñü ui na tarucapae nurrianca ümoti, o ui na arucu nurria oemo nubatrabacaca ümoti, ta ui na nipucürurrtiatai utacu.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Sane ito nanti Tuparrü tücañe turuquiti Moisés ümoti maniqui yüriaburrü Faraón au Egipto: “Iñacü yüriaburrücü, nauqui itusianca au nasüboriqui arrüna nisusüu, sane nauqui uirri atusi nisüri au nanaiñantai icu na cürrü”.
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 Así que arrti Tuparrü isamutenti isiu nirrancarrti. Taquisürüma ümoti bama urria au ñaquioncorrti, y maquiataca chirranrrüpüma oncoimia nurarrti, abu uitito.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 Amucanaño caüma iñemo: “Arrtü sane, ¿causane ane nuipünate aübuti Tuparrü? Champüti te ane manrrü nüriacarrti pünanaquiti. Namanaiña te tiene que aisamunema isiuqui nirrancarrti”.
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 Pero apapensa te. ¿Isanempito nusaca nauqui puerurrü usuratoqui aübuti Tuparrü? Arroñü mañoñüncatai. Apapensa baeta ümo noyarrü. Chüpuerurrüpü anquiriu pünanaqui na uiche urriane: “¿Causane aisamunuñü sane?”
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Arrüna paürrü ane te nüriacarrü na asamu aübu taurrü isiu nirrancarrü. Puerurrü asamu ui cümuinta taurrü taman siucurrü coñorrtai y ui quiatarrü nicümuintarrü puerurrü asamu quiatarrü arrüna auna ausübu sumenurrü.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 Aboma bama icu na cürrü ümo cuabotiqui carrticurrü, y arrti Tuparrü itusiancatati nicusüurrti aübuma. Porque chauqui tütarucapae nimialocorrüma. Urria arrtü iñatai carrticurrü ümoma. Abu arrti Bae Tuparrü tücoboi ñasamunauncurrti aübuma.
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 Aboma ito bama icu na cürrü pucürusuti itacuma. Rranrrti aitusiancati nüriacarrti aübuma, arrüna champü tacanache. Tonema bama sürobotü au napese. Tacümanauncunuma ümo arrüna uiti.
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 Ta arroñü utacümanauncuca uiti ümo arrüna sane. Oñeana aboma bama israelitarrü, pero aboma ito bama chütüpü israelitarrü.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Sane ito ñaconomosorrti maniqui profetarrü Osea:
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 — ausente —
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 Ane ito quiatarrü nicororrü cütüpü bama israelitarrü. Arrümanu nicororrü uiti profetarrü Isaías. Nanti sane:
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 — ausente —
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 — ausente —
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 ¿Isane caüma usurapoboibo? Suraboira arrüna sane: Arrübama chütüpü israelitarrü chübapacheropüma tücañe niquiubuma causane nauqui urria nacarrüma aübuti Tuparrü. Pero caüma chauqui tiyebo uimia arrüna sane, ui arrüna icocoromati Jesús.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 Pero arrübama israelitarrü rranrrüma aicocoma nanaiña nüriacarrü, nauqui urria nacarrüma aübuti Tuparrü, pero chiyebopü uimia.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 ¿Causanempü chiyebopü uimia? Itopiqui arrüma rranrrüma nauqui urria ñaquioncorrti Tuparrü ümoma ui arrüna arucu nurria ümoma y arrüba ausüratai isamutema ümoti. Pero chirranrrüpüma oncomatü ümoti, nauqui urria ñaquioncorrti ümoma. O sea arrüma popetabarrioma ui “manu canrrü uiche utaübüca”. Arrümanu sane es machepecatarrü icuqui Nicororrü.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Ta ane corobo nurarrti Tuparrü sane:(Machepecatarrü arrüna sane. Arrümanu canrrü tonenti Jesucristo.)
33 Bukamaim hikikirum na’atube,

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.