Mateus 19
Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI
1 Nauquiche tüchauqui nurarrti Jesús arrüna sane, sürotito auqui Galilea, niyücürrti au manu cürrü nürirri Judea, topü manu sapoco nürirri Jordán.
1 Jesu iti tur eo in sawar ufunamaim, Galilee ihamiy in Judea wanawananamaim tit, Jordan harew rewan rounane.
2 Cütüpürrü macrirrtianuca süromatü isiuti. Taha urriancama tato uiti sürümanama bama maunrrocono.
2 Sabuw rou’ay gagamin hi’ufunun hinan etei iyawasih.
3 Acamanu aboma bama fariseorrü. Uturuquimia süromatü esati Jesús nauqui aiñama metorrü ümoti. Ñanquitioma pünanaquiti, namatü: —¿Aensapü puerurrü sopiñoconio suisüposütaiqui, arrtü ane pario na itopiquiche?
3 Ofafar bai’obaiyenayah hina Jesu an hitain hibatiy hio, “Orot aawan nasisinaf kakaf isan karam boro nakwahir, naatu na kwakwahir i ofafar e’astu’ub ai en?”
4 Aiñumuti Jesús, nanti ümoma: —Tusiatai aume ane corobo sane: “Auqui maübo arrti Tuparrü isamunutiti taman ñoñünrrü ichepe taman paürrü”.
4 Jesu iyafutih eo, “Bo aneika God orot babin hairi sinafih himamatar isan Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?”
5 Auqui nanti Tuparrü: “Sane nauquiche arrti yaürrü iñoconotiti yaütoti y nipiacütoti nauqui aürotitü ichepe nicüpostoti. Sane nauquiche caüma tacanarrtü tamantai nacarrüma”.
5 Tur an i nati imih God eo, “Orot boro hinah tamah nihamiyih, aawan hairi hinita’imon biyah rou’ab, baise hairi hinita’imon biyah ta’imon namatar.
6 Champürrtü torrümainqui, tamantai au narrtarrti Tuparrü. Sane nauquiche churriampü aiñoconomacü arrübama tüposo.
6 Imih hairi men biyah rou’ab baise ta’imon. Abisa God bita’imon men yait ta natarbounih.”
7 Auqui arrümanuma fariseorrü ñanquitioma tatito pünanaquiti Jesús: —¿Causanempü acüputi Moisés tücañe nauqui atorri ñome paüca taman nicororrü arrüna uiche atusi ta champürrtü abiqui isiuti naqui nopiquianio?
7 Ofafar bai’obaiyenayah hibatiy maiye hio, “Bo aisim Moses ana ofafar ta kirum eo, ‘Orot aawan kwahirinamih, kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab nan.’”
8 Aiñumuti Jesús, nanti: —Torrio te uiti Moisés nauqui apiñoconio naucüposütaiqui itopiqui tarucu nomünantü aboi. Pero arrüna nirrancarrti Tuparrü auqui maübo ta champürrtü sane.
8 Jesu iyafutih eo, “Kwa a tafa’asaramaim, imih Moses ibasit baibin kwahiren isan eo, baise aneika i men iti na’atube ma’ama’amih.
9 Sucanañü aume que arrti naqui iñococotati nicüpostoti, arrüna champü causane nisüborirquirri aübuti quiatarrü, y posoti aübu quiatarrü paürrü, chauqui tisamutenti nomünantü. Arrti naqui poso aübu taman paürrü arrüna oncono uiti iquiana, chauqui ito tisamutenti nomünantü.
9 Anababatun a tur ao’owen, orot yait aawan anayabin en asir nakwahir, naatu nare babin ta ufun nan hairi hinibiwa’an i bowabow kakafin esisinaf.”
10 Auqui arrübama ñanunecasarrti Jesús namatü ümoti: —Arrtü sane, manrrü urria chopocapü.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Orot babin hairi hai ma kakaf nati na’atube tama’am, gewasin men hitatabin, monok baibitar hitama.”
11 Auqui nanti Jesús ümoma: —Chüpuerurrüpü namanaiña atusi ümoma arrüna ñapanauncurrti Tuparrü. Cunauntaña bama torrio ümoma na atusi ümoma.
11 Baise Jesu iuwih eo, “Men orot etei boro iti bai’obaiyen hini’ufununimih, baise iyabowat God rurubinihiwat boro hini’ufunun.
12 Sürümanatai arrüna itopiquiche chüposotipü ñoñünrrü: Aboma bama chüposopüma itopiqui auquiapae mamesoma. Aboma chüposopüma itopiqui tübioma. Aboma ito bama chüposopüma itopiqui rranrrüma aserebimia ümoti Tuparrü. Arrti naqui puerurrü asuriuti arrüna sane, tari yasuriurati.
12 Ef hai yabih moumurih na’in, imih orot men tetatabinamih, afa men tetatabin anayabin afa i yahoh fim, orot afa i yahoh tebowabow, naatu afa i God ana bowabow isan tenotanot, imih men tetatabin. Orot yait iti bai’obaiyen bainamih nakok, basit nab i akisin.”
13 Acamanu ito macanama masiomanca esati Jesús, nauqui aiñanti neherrti onüma, y nauqui eanti itacuma. Tapü arrübama ñanunecasarrti icuansomoconoma manuma uiche ayematü manuma masiomanca.
13 Sabuw afa kek gidigidih Jesu uman tafah tayara’aten yoyoban isan hibow hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Arrti Jesús nanti ümo manuma ñanunecasarrti: —Asioma sane, tari yebamatü tauna yesañü manuma masiomanca, tapü abasiquia icuatama. Auna cauta üriabucati Tuparrü cuasürüma bama tacana naca bama masiomanca.
14 Baise Jesu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyau tetit, men kwana’otanih. Anayabin sabuw iyab iti kek hai baitumatum na’atube God ana aiwobomaim tema’am.”
15 Auqui iñatati neherrti ita manuma masiomanca, ñacunusüancacarrti ümoma. Auqui caüma sürotitito auqui manu.
15 Basit Jesu kek tafah yara’aten isah yoyoban sawar, imaibo ihamiyih in.
16 Taman nanenese, arrti maniqui taman yaürrü sürotitü esati Jesús nauqui anquirioti pünanaquiti, nanti sane: —Buen Maestro, irranca rranquirio apünanaquicü: ¿Isane arrüna urria isamune nauqui aye sobi nisüboriqui esati Bae Tuparrü?
16 Ana veya ta orot ta na Jesu ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, sawar menatan gewasin anasinaf boro ma’ama wanatowan anab?”
17 Aiñumuti Jesús, nanti sane ümoti: —¿Causane ucanü iñemo buenurrüñü? Tamantiatai Tuparrü naqui anati au napese naqui buenurrü. Arrtü arrianca aye obi au napese esati Tuparrü, aicocosio arrüba yacüpucurrti Tuparrü.
17 Jesu orot iya’afut eo, “Aisim sawar gewasin isan ayu kubibatiyu? God akisinamo i orot gewasin. O inakok ma’ama wanatowan bain ma’amih, basit ofafar ini’ufunun.”
18 Auqui nanti maniqui yaürrü ümoti: —¿Ñacusabe arrüba yacüpucurrti Tuparrü? Aiñumuti Jesús: —Tapü atabaiquia, tapü arrianca ümo quiatarrü paürrü, tapü acusüpüca, tapü apanca apüti quiatarrü.
18 Orot Jesu ibatiy eo, “Ofafar i menatan?” Jesu iya’afut eo, “Men tura ina’asabun, turanah a’aawah bairi men kwaniwa’an, men inabain, men orot babin afa isah inayanuw,
19 Anaun ümoti aüma y ümo napacüma. Tari cuasürüti aemo asüborisapa tacana nacua aemoantoe.
19 hinat tamat inakakafiyih naatu o taiyuw isa kubiyabow na’atube taituwa isah iniyabow.”
20 Aiñumuti maniqui yaürrü, nanti: —Enterurrü arrüba bacüpucuca icocoquio auqui maübo nisunaun. ¿Isane manrrü arrüna faltabo iñemo?
20 Orot iya’afut eo, “Iti ofafar etei asinaf sawar, abisa’awat tema’am boro anasinaf?”
21 Nanti Jesús ümoti: Arrtü arrianca bien urriampae nasüboriqui, acosi tato au napo y aipiaventecasio enterurrü arrüba abe obi. Aitorrimia nicuarrü ümo bama pobrerrü y ariacu isiuñü. Auqui caüma ane nacua au napese uiti Tuparrü.
21 Jesu iu eo, “O inakok a yawas baigewasinamih. Basit inan a sawar etei sabuw hai sawaramih initih hinatobon, naatu kabay inab yababan wairafih initih. O inan ini’ufununu, nati na’atube inasinaf maramaim o boro isa sawar nakaram.”
22 Arrti maniqui yaürrü oncoiti arrümanu nurarrti Jesús sane, süroti tato aübu tarucu nisuchequirrti, itopiqui arrti bien rricurrti.
22 Orot iti tur nonowar ana maramaim yababan auman ana ubar in, anayabin i aurin sawar etei karam.
23 Auqui nanti Jesús ümo bama ñanunecasarrti: —Ñemanauncurratoe sucanañü aume: Cuestarrü ümoti taman rricurrü nauqui aye uiti auna cauta üriabucati Tuparrü.
23 Naatu Jesu tatabir ana bai’ufununayah iuwih eo, “Tur anababatun au’uwi. Orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.
24 Manrrü chücuestarrüpü ümo taman camello apasa auqui nirrto cümese. (Arrümanu numuquianrrü camello isiu nisunaun cabayurrü.) Arrti rricurrü cuestarrü aye uiti auna cauta ane nüriacarrti Bae Tuparrü.
24 Au’uwi maiye camel sou’umaim sorabon isan i fokar, anayabin koun butun gagamin. Ef ta’imon nati na’atube orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.”
25 Nauquiche oncoimia arrüna sane bama ñanunecasarrti Jesús, tarucu nicütobürrüma, namatü ümomantoe: —¿Quitimo naqui puerurrü aye uiti esati Tuparrü?
25 Bai’ufununayah iti tur hinonowar ana maramaim hifofofor men kafaita. Naatu hio, “Yait i boro yawas nab?”
26 Tapü arrti Jesús asaratitü ümoma, nanti: —Arrübama mañoñünca icuqui nantai cürrü chüpuerurrüpü aisamunema arrüna sane uirrimiantoe, pero arrti Bae Tuparrü puerurrti aisamunenti nanaiñantai.
26 Jesu mutufor nuw itih eo, “Sawar etei orot isah i hifokar, baise God isan sawar etei i men fokarihimih.”
27 Auqui nanti Pedro ümoti Jesús: —Señor, arrüsomü sopiñocota nanaiña arrüna ane soboi, nauqui sobetü asiucü. ¿Isane arrüna iyebo ñana soboi auqui na subaca asiucü?
27 Basit Peter misir eo, “Kwi’iti, aki ai sawar etei ai hamiyen o abi’ufununi abisa boro anab?”
28 Aiñumuti Jesús: —Ñemanauncurrratoe sucanañü aume: Au manu tiemporrü ñana coñocono tato nanaiña arrüba omirriante uiti Tuparrü. Auqui caüma arrüñü Ñemanauncurratoe Ñoñünrrü ichümoca au niyesa tronorrü taha auna cauta üriabucati Iyaü. Tapü arraño bama nirranunecasa tiene que autümo ito ichepeñü esati Tuparrü au manio doce tronorrü, nauqui apacurrta ñome manio doce familiarrü auqui Israel.
28 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Tafaram nabobotabir ana maramaim, Orot Natun boro ana urama’ama bonamanamarinamaim namare. Naatu kwa ayu au bai’ufununayah na 12 auman boro urama’amamaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih kwanama.
29 Arrübama iñocotama niporrüma, yaruquitorrüma, niquiasitorrüma, yaütorrüma, nipiacütorrüma, aütorrüma, nicüpostorrüma niyorrüma auqui niyaca, tiene que asuriuma cien veserrü manrrü. Tiene que ito aye uimia esati Tuparrü au napese auna cauta champü nitacüru nisüboriquirrimia.
29 Sabuw iyab ayu wabu’umaim hai bar hai me, taituwah, ruburubuh, hinahinah tamahinah hihamiyen ayu tibi’ufununu boro hai yawas tafan ana ya’abar anitih. Naatu yawas wanatowan auman anitih hinab.
30 Sürümanama bama arucapae ümoma caüma, pero ñana tonema bama champü yaserebiquirrimia. Sürümanama ito bama champütiatai asaratü ümoma caüma, pero ñana tonema bama cusürübo aüromatü esati Tuparrü.
30 Baise sabuw iyab boun wan hi’iyon tenan boro hinan hini’uf naatu sabuw iyab hi’uf tenan boro hinan wan hini’iyon. Imih sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am maramaim boro aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.