Lucas 17
Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI
1 Nanti Jesús ümo bama ñanunecasarrti: —Ane nantarrü macocotorrü oemo, nauquipü uisamune nomünantü. Pero taquisürütiatai naqui uiche aiñanti macocotorrü.
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Bowabow kakafin ana routobon i turobe boro hinamatar, baise orot yait iti sawar niwa’an hinamamatar boro yababan gagamin na’in nab.
2 Manrrüpü urria arrtü tomoeno canrrü sürümanarrü itüti, nauqui aruraüburumati au narubaitu turrü, tapü asioti achetiqui macocotorrü ümo bama icocoromañü.
2 Naatu orot yait nati na’atube nasisinaf, ana gewasin nati orot boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare, men basit nama au kek gidigidih niwawa’anih bowabow kakafih hinasinaf.
3 Amasasai nurria autacuapatoe. Arrtü arrti aruqui masamunuti nomünantü aemo, aicuansomocosorrti. Arrtü iñorronconotiyü ui nura, airrimiaca manu nomünantü aübuti.
3 Imih abisa kwasisinaf mata toniwa’an, taituwa baitumatumayan bowabow kakafin nasisinaf na’at, inakwarar tatab nihamiy, naatu bowabow kakafin nihamiyen dogoron nabikitabir na’at ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
4 Arrtü siete veserrü masamunuti nomünantü aemo au taman sapese, y siete veserrü cuati airrimiacati tato aübucü, arrücü tiene que airrimiaca tato aübuti.
4 Naatu veya ta’imon wanawanan mar etei seven na’atube o isa nasisinaf kakaf isan, mar etei seven namatabir maiye nan biya natit nao. Ayu o isa bowabow kakafin asinaf, ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
5 Arrübama apostolerrü namatü ümoti Señor: —Ayura suiñemo, nauqui manrrü sopipia somoncatü ümoti Tuparrü.
5 Tur Abarayah Jesu isan hio, “Regah ai baitumatum kwira’at.”
6 Auqui nanti Señor ümoma: —Arrtü amoncatüpü pario ümoti Tuparrü, puerurrüpü amucanaño ümo na suese sicomoro sane: “Aiquiaübusü auquina, suese. Acosi cümuinta narubaitu turrü”. Icocotapü manu suese arrüna napacüpucu.
6 Regah iyafutih eo, “Kwa a baitumatum ai momor ro’on na’atube, kwa boro iti ai uwa isan kwanao, ‘A wairoron etei ku’uy ra’ah kwen tor yan kure kubat,’ boro fana nab kwao na’atube nasinaf.
7 Supi arrtü anati taman patrón. Anati imostorrti. Aübapae aiñanainti tato maniqui imostorrti auqui ñanaunrrü, o auqui yacuiracarrti yutacu nobirraca. ¿Aensapü nanti patrón caüma ümoti sane: “Apasai, atümo nauqui aha primero rropünanaquiñü?”
7 “Naatu itinin ta i iti na’atube, o ta a bowayan orot masaw tabowabow o sheep takakaifen rabirab au bar tanan, boro men ana merar itay naatu itau, ‘Kurun kumare bay ta ku’aan.’
8 No, chüpuerurrüpü sane nurarrti. Ta nanti ümoti sane: “Apema iñemo nauqui irra. Arrtü tüchauqui nirraca, atococa caüma aha y acha”.
8 Ai’abin, o boro mat a bay tabogaigiwas itaa, imaibo i tamare taa tatom.
9 Champü nümoche achampiencati patrón ümoti itacu arrüna isamutenti isiu yacüpucurrti, itopiqui mosorrti te.
9 Naatu a bowayan orot iyun sisinaf isan i boro men o ana merar yin isan tama takaifimih en.
10 Sane ito arraño amucanaño ümoti Tuparrü sane: “Arrüsomü mosorrü somü. Champüapae supaserebiqui, itopiqui solamenterrü sopicocota arrüna nacüpucu”.
10 Imih kwa auman ef i nati ta’imon, abisa bowamih hinao hiyuni kwa bowabow ufunamaim, kwa na’atumo kwanao, ‘It i akirwairafit wabit men gagamin aisim merarayow isan tananot, abisa hi’u’uwit na’atube tasinafuka.’”
11 Arrti Jesús amencotiqui, niyücürrti au Jerusalén. Pasaoti auqui manio cüca Samaria y Galilea.
11 Jesu au Jerusalem yey ana veya i tafaram Samaria naatu Galilee hairi hai yoyow ana founamaim yen in.
12 Nauquiche tiñataiti au manio poca cuamatü cümenuti bama diez mañoñünca maunrrocono ui leprarrü. Rranrrü apore nañeturrüma. Tochencoma iche pünanaquiti.
12 Naatu na bar merar ta titit auman, orot nah etei 10 biyah kokom ani’anih bairi hitar. Ef yok na’in hibat
13 Tosibocoma ümoti, namatü: —¡Jesús, maestro, apucüru suichacu!
13 naatu hi’af hio, “Regah Jesu kwiwanbabani!”
14 Asaratitü Jesús ümoma, nanti ümoma: —Amecosi apitusiancanaño isucarü bama sacerdoterrü, nauqui uraboimia, que turrian tato aume. Nauquiche süromatü, urriancama tato auqui namenrrüma.
14 Jesu nuw itih, basit iuwih eo, “Kwan firis biyan kwatit naatu biya enuteteyan itah.” Baise hitit efamaim hinan, biyah etei higewasin.
15 Auqui tamanti eanaquimia basücübücoti tato esati Jesús, ñanauncurrti ümoti Tuparrü aübu ñanitacarrti fuerte.
15 Naatu wanawanahimaim orot ta’imon biyan bigewasin itin, basit matabir maiye fanan sib God bora’ara’ah auman na.
16 Bachesoiyoti esati Jesús, machampiencanati ümoti. Arrti naqui ñoñünrrü samaritanurrti.
16 Jesu nanamaim me yan ra’iy ana merar yi. Naatu iti orot i Samaria matuwan.
17 Auqui nanti Jesús: —Canapae diezma bama urriancama tato sobi. ¿Cautamo nacarrüma bama maquiataca nueve?
17 Naatu Jesu eo, “Orot nah etei i ten biyah higewasin, naatu orot nah nine i menamaim tema’am?
18 Arrti naqui ñoñünrrü extranjerurrti. Tonentiatai naqui basücübücoti tato, nauqui achampiencati ümoti Tuparrü.
18 Aisim iti orot menan ta akisinamo na God ana merar eyiy?” Naatu Israel sabuw aisim boro men iti na’atube hitasinaf?
19 Auqui nanti ümoti maniqui ñoñünrrü: —Atüsai, acosito. Chauqui turriancü tato, itopiqui aicococañü.
19 Imaibo Jesu orot iu eo, “Kumisir au bar kwen, a baitumatumamaim iyawas.”
20 Arrübama fariseorrü ñanquitioma pünanaquiti Jesús auche ñana üriabucati Tuparrü. Aiñumuti Jesús, nanti ümoma: —Arrüna nüriacarrti Tuparrü chüpuerurrüpü basarai.
20 Pharisee afa Jesu hibatiy hio, “God ana aiwob i boro mar biy nan?” Jesu iyafutih eo, “God ana aiwob i men bebeyanamaim enan,
21 Chüpuerurrüpü usucana oñü: “Auna nacarrü”, ni “Tahapü nacarrü”. Itopiqui chauqui tütane abarrüpecu.
21 boro sabuw hina’itin hinao, ‘Kwa’itin iban iti, o iban ni’i.’ Anayabin God ana aiwob i kwa wanawanamaim ema’am.”
22 Auqui nanti Jesús ümo bama ñanunecasarrti: —Iñatai ñana manu tiemporrü aurriancapae amasarañü, arrüñü Ñemanauncurratoe Ñoñünrrü, pero chüpuerurrüpü.
22 Imaibo ana bai’ufununayah iuwih eo, “Mar enan kwa boro kwanakaibaban kwanao, ‘Orot Natun ana veya mi’itube tanan tata’itin,’ baise nati ana veya boro men kwana’itinimih.
23 Namatü ñana: “Chauqui tiñataiti tato Cristo, anati auna, o anati taha”. Tapü amecatü isiuma, tapü apicocota nurarrüma.
23 Sabuw boro hina’uwi hinao, ‘I ban ni’i enan kwa’itin, o iti enan kwa’itin.’ Sabuw hinao men ufuh kwananunuwamih.
24 Itopiqui arrtü iseca tato, isecatü tacana arrone masünaca icu napese. Tütusio tone manu nanenese nisequi tato.
24 Anayabin Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaram wanawanan ana’itin i boro namanamar ebow tafaram etei emamarakaw na’atube boro namarakaw.
25 Pero primero tiene que ichaquisürü y chiyasuriurupümañü bama macrirrtianuca arrüna tiemporrü caüma.
25 Baise wantoro’ot i boro sabuw iyab iti boun tema’am ana veya’amaim boro hinab hini’a’akir, hinakwahir biyababan ta ta hinitin.
26 Arrtü iseca tato ñana pasabo tacana arrüna pasabo tücañe nauquiche süboricotiqui Noé.
26 Ana itinin i boro Noah ana veya’amaim mamatar na’atube, Orot Natun ana veya’amaim boro na’atube namatar.
27 Namanaiña basoma y chaboma y pohosoma ito. Pero nauquiche tüsürotitü Noé au arca, auqui cuatü manu turrü onüma, y namanaiña coiñoma.
27 Noah ana veya’amaim sabuw hi’aa hitomatom, orot babin hitatabin, wanawanan Noah wa wanawanan run harew gagamin tit sabuw etei himorob.
28 Sane ito pasabo tücañe au nitiemporrti Lot. Basoma, chaboma, macomporarama y mapaventecanama, mancüturuma y masamunuma poca.
28 Naatu ana itinin ta i Lot ana veya’amaim mamatar na’atube. Orot babin hi’aa hitom, masaw hitar hibow, bar hiwowab, hitobon hi’aa hinan wanawanan
29 Pero nauquiche sürotitü Lot auqui manu pueblurrü, auqui paquio pese y asufre auqui napese. Coiñoma namanaiña uirri.
29 Lot tafaram Sodom bihamiy ana veya wairaf marane God iyafar re sabuw etei e’arahih himorob.”
30 Sane ito pasabo ñana au manu nanenese arrtü iseca tato, arrüñü Ñemanauncurratoe Ñoñünrrü. Tabücomantai macrirrtianuca ui carrticurrü.
30 Ana itinin i ta’imon, Orot Natun nanan ana veya boro nati na’atube namatar.
31 Arrti naqui tabüco chacu niporrti au manu nanenese, tapü süroti tatopo iyo nenarrirrti. Arrti naqui tabüco au ñanaunrrü, tapü süroti tato au porrü.
31 Nati ana veya’amaim orot yait ana or ema’am boro men nayen bar ana sawar nabow, na’atube orot ana masaw ebow boro men namatabir bar sawar nabowamih.
32 Apaquionsaño ümo manu pasabo ümo nicüpostoti Lot.
32 Orot Lot aawan isan abisa namatar i kwananot!
33 Arrti naqui chirranrrüpü aenso nisüboriquirrti auqui niyaca, coiñoti ñana. Tapü arrti naqui coiño ichopiquiñü, süboricoti au napese ñana.
33 Orot yait i taiyuwin ana yawas enunuwih boro men nabaimih, baise orot yait ana yawas ayu isou kwakwahir ana yawas boro natita’ur nab.
34 Arrümanu tobirri ñana aboma torrüma barücüroma icu taman cürurrü. Tamanti uturuquimia camperoti au napese, pero arrti quiatarrü onconoti.
34 A tur ao’owen, nati ana guguminamaim, orot rou’ab boro gem ta’imon tafan hina inu’in, orot ta boro hina bora’ah, ta boro gem tafan hinihamiy na’in.
35 Abe ito torrü paüca patubarrio chépe. Taman campero, quiatarrü oncono.
35 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hina bora’ah ta boro hinihamiy nama.
36 Aboma ito torrüma mañoñünca au ñanaunrrü batrabacarama. Tamanti camperoti au napese, arrti quiatarrü onconoti.
36 Orot rou’ab boro hinama masaw hinabob, orot ta boro hina bora’ah, ta boro masaw yan hinihamiy nama.”
37 Ui arrüna sane oncoimia, ñanquitioma pünanaquiti Jesús: —¿Señor, cauta pasabo ñana arrüna sane? Iñamutati Jesús ui machepecatarrü: —Auna cauta abe niñucuntu ba coiño, acamanu ito apiyoberabaraño parrupaquiquia. (Auna cauta aboma bama malorrü, acamanu ito cuatü carrticurrü uiti Tuparrü.)
37 Ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Regah iti boro menamaim namatar?” Jesu iyafutih eo, “Efan menamaim murumurubih biyah ti’inu’in mamu ikou boro imaim hinaru’ay.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.