João 5
Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI
1 Omenotü naneneca. Auqui arrti Jesús süroti tatito au Jerusalén, itopiqui ane quiatarrü pierrta taha.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 Au manu pueblurrü, saimia manu tururrü nürirri “nituru nobirraca” ane manu turrü nürirri Betesda. Sane nürirri auqui nura bama israelitarrü. Esa manu turrü abe cinco poca posürümanaca chümutauncunupü.
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 Au manio poca aboma barücüroma sürümanama bama maunrrocono, bama supusuma, bama chüpuerurrüpü amema, bama bosübo nitaparrüma y nipiarrüma.
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 Barrüperarama ümo nipococo turrü, itopiqui ane nauche cuati taman ángel auqui napese, y pocoro turrü uiti. Auqui caüma arrti naqui sürotü acusürüti eana manu turrü, urriancati tato, champü nümoche isane naca norrocorrü ümoti.
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 Eana manuma maunrrocono anancati maniqui taman ñoñünrrü, tütabe treinta y ocho añoca ñaunrrococorrti.
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 Arrti Jesús pasaoti auquimanu. Asaratitü ümoti maniqui maunrrocono, anati barücüroti. Ipiatenti Jesús que tücoboi manu norrocorrü ümoti. Auqui ñanquitioti pünanaquiti, nanti: —¿Arrianca urrianü tato?
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 Aiñumuti maniqui maunrrocono, nanti: —Señor, champüti naqui uiche aiñanatiñü eana turrü, arrtü pocoro. Arrtü yecatü ñana, tanati quiatarrü acusürüti rropünanaquiñü.
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 Auqui nanti Jesús ümoti: —¡Atüsai, asusiu nacüru, acosi tato au napo!
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 Au manu rratorrü arrti maniqui maunrrocono urriancati tato. Yasutiuti nicürurrti, amencoti. Arrüna sane pasao au taman nanenese nesa macansacarrü.
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 Sane nauquiche arrübama israelitarrü namatü ümoti maniqui urriancati tato: —Caüma na nanenese nesa macansacarrü, churriampü aiquia nacüru.
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 Aiñumuti, nanti ümoma: —Arrti naqui uiche urrianañü tato nanti iñemo: “Aiquia nacüru, acosi tato au napo”.
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 Ñanquitioma pünanaquiti: —¿Ñacuti maniqui nanti sane aemo?
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 Arrti maniqui ñoñünrrü chütusiopü ümoti ñacuti naqui uiche urrianati tato, itopiqui arrti Jesús iñensonoconotiyü arrüpecuqui manu cütüpürrü genterrü acamanu.
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Auquimanu arrti Jesús icuñunutiti au niporrti Tuparrü maniqui urriancati tato uiti, nanti ümoti: —Onsoi nurria, chauqui turriancü tato. Tapü asiquia aisamune arrüba nomünantü, nauqui tapü aunrrococa tatito manrrü tarucapae.
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 Auqui sürotitü maniqui ñoñünrrü uraboiti isucarü bama israelitarrü, que uiti Jesús urrianati tato.
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 Auqui manu caüma arrübama israelitarrü aboma isiuti Jesús nirrancarrüma aitabairomati, itopiqui bacurarati au na nanenese nesa macansacarrü.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 Pero arrti nanti ümoma: —Arrti Iyaü siemprerrü anati batrabacarati, arrüñü isamute isiatai.
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 Ui arrüna sane nurarrti, manrrü nirrancarrüma aitabairomati. Ünantü ümoma arrüna chicocotatipü arrümanu nanenese nesa macansacarrü. Pero manrrtai nitüborirrimia ümoti ui arrüna urapoiti que arrti Tuparrü tonenti Yaütoti. Itopiqui ui arrüna nurarrti sane urapoiti que Tuparrtito.
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 Auqui nanti Jesús ümoma: —Arrüñü Aütorrti Tuparrü, champürrtü rratrabacaca ui niñuñemantoe, ta rratrabacaca ui nuñemarrti Iyaü. Itopiqui nanaiña arrüna yarrtai isamutenti Iyaü, arrüñü isamute ito isiuquiti.
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 Arrti Iyaü itusiancatati isucarüñü nanaiña arrüna isamutenti, itopiqui isuasürüca ümoti. Uiti isamute ñana arrüba manrrü yarusürürrü milagrorrü, uiche aucütobüca nurria.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 Arrti Iyaü masümoniancanati tato ümo bama coiño, bacheboti isüboriquiboma. Isiatai arrüñü ñasümoniancaca ito ümo bama urria au niyasata.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 Iñocotati nanaiña nüriacarrü iñemo. Arrüñü caüma rracurrtaca aübu bama macrirrtianuca, champürrtü arrti.
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 Sane nauquiche iñanaunumañü macrirrtianuca isiatai tacana ñanauncurrüma ümoti Iyaü. Arrübama chiñanaunumapüñü, chiñanaunumatipito Iyaü, naqui uiche aicüpuruñü.
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 ‛Ñemanauncurratoe sucanañü aume, arrti naqui onsapetioti nisura y icocorotiti naqui uiche aicüpuruñü, torrio ümoti isüboriquiboti arrüna chütacürusupü. Chücarrtigabotipito, itopiqui chauqui tüpasaoti auqui concorrü ümo süboriquirri.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Sucanañü aume, tirranrrü aiñanai manu tiemporrü auche oncoimia nisura bama coiño, y arrübama icocoromañü süboricoma tato.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Arrti Iyaü ane nüriacarrti nauqui acheti osüboriquibo. Sane ito torrio iñemo isüriacaboñü uiti, nauqui sobi süboricoma macrirrtianuca.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Torrio ito iñemo isüriacaboñü nauqui rracurrta aübu macrirrtianuca, itopiqui arrüñü Ñemanauncurratoe Ñoñünrrüñü.
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 Tapü aucütobüca ui arrüna sane nisura, itopiqui contoatai iñatai manu horarrü arrüna auche namanaiña bama coiño oncoimia nirrabiqui.
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 Atüraimia tato auqui na cauta süroma cütu tücañe. Arrübama isamutema arrüna urria numo süboricomainqui, atüraimia tato nauqui asüborimia ichepeñü. Tapü arrübama isamutema arrüna nomünantü, atüraimia tato nauqui asuriuma carrticurrü.
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 ‛Arrüñü champü isane puerurrü isamune ui niñuñemantoe. Rracurrtaca isiu yacüpucurrti Iyaü iñemo. Ñemanauncurratoe nirracurrtaca, itopiqui champürrtü iñata isiu naca nirranca, ta isiu nirrancarrti naqui uiche aicüpuruñü.
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 Arrtü rranitaca ichacuñüantoe, chüvaleopü nisura.
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 Pero anati quiatarrü naqui manitanati ichacuñü, arrti Iyaü. Tusio te iñemo, que valeo arrümanu nurarrti iñemo, itopiqui bien ñemanauncurratoe.
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Arraño apacüpuca tücañe coreorrü esati Juan Bautista. Arrüna nurarrti isütüpüñü ta bien ñemanauntu.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 Pero arrüñü champürrtü ñoncatü ümoti ñoñünrrü nauqui anitati ichacuñü. Surapoi ausucarü arrüna sane nauqui apicocoroñü y nauqui autaesübu eanaqui nomünantü.
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 Ñemanauntu, arrti Juan anancati tacana arrone basarurrü icu na cürrü, y arraño aupucünunca baeta ui nanentacarrti.
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 Pero arrüñü ane quiatarrü terrticurrü iñemo, arrüna manrrü urria pünanaqui ñanitacarrti Juan: Ta arrüba milagrorrü omirriante sobi au nürirrti Iyaü, toneion tacana terrticurrü iñemo. Oboi te tusio aume ta ñemanauntu nisura, y ta isecatü ui yacüpucurrti Iyaü.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 Arrti Iyaü, naqui uiche aicüpuruñü, tonenti terrticurrtito iñemo. Arraño champürrtü amasacati, ni amoncoipü ñanitacarrti.
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 Chüpuerurrüpü apicoco nurarrti, itopiqui chapicococapüñü, abu uiti aicüpurutiñü.
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 Arraño tarucu lehebo año icuqui Nicororrü uiti Tuparrü. Napaquioncopü que uirri iyebo aboi nausüboriqui au napese, arrüna chütacürusupü. Tai iñemo arrüna corobo icu Nicororrü.
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 Pero arraño chaurriancapü abetü yesañü, nauqui yache ausüboriquibo.
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 ‛Champürrtü yapacheca niquiubuñü nauqui urriantai nura macirrtianuca iñemo, ta irranca nauqui urria ñaquioncorrti Tuparrü saübuñü.
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 Pero isuputacaño nurria, tusio iñemo, ta chücuasürütipü Tuparrü aume.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Isecatü aume au nürirrti Iyaü, pero arraño chapasuquiucapüñü. Pero arrtü cuatati quiatarrü naqui ui nuñemarrtiatoe, ta apasuquiucati.
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 Arraño aurrianca nauqui urriantai ñanitacarrüma macrirrtianuca aume. Pero champü nümoche aboi arrüna ñapensacarrti Tuparrü. Uirri arrüna chüpuerurrüpü apicoco nurarrti Tuparrü.
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 Napaquionco que suracaño isucarüti naqui Iyaü, abu chüsanempü. Anati quiatarrü naqui uiche urabaño, tonenti Moisés, naqui ümoche amoncatü.
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 Arrtü nampü apicocota nurarrti Moisés, apicococapüñü ito, itopiqui arrti maconomonoti tücañe isütüpüñü.
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 Pero chapicocotapü nurarrti, sane nauquiche chüpuerurrüpito apicoco nisura.
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.