João 10

Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Urapoitito Jesús arrüna machepecatarrü apü niyocora nobirraca. Nanti: —Ñemanauncurratoe sucanañü aume: Arrübama macusüpüca y arrübama mayatabayoca chüsüropümampo au corarrü auqui tururrü, ta auqui quiatarrü narücüquirri, apüqui siercu.
1 “Turobe a tur ao’owen, bobaituw hai fur ana etawanamaim orot men imaim narun, baise nakayam ef ta’ane narun, nati orot i bainowan mowan.
2 Tapü arrti naqui iyabuche sürotipo auqui tururrü.
2 Orot yait etawanamaim erur, i bobaituw kaifenayan.
3 Arrti naqui bacuirara abeu tururrü iyaübutati nauqui aürotipo naqui yabuche. Y arrüba nobirraca yusuputacai nurarrti arrtü yabiriotiño nobürirri taiquiana taman. Y omeno türüpo uiti auqui corarrü.
3 Orot fur kaifenayan boro etawan isan nabotawiy naatu bobaituw boro orot fanan hina’inan naatu ana bobaituw ta’ita’imon wabih naso’oben na’afih hinanowar naatu nabotaitih ufun hinatit.
4 Arrtü tanaiña omeno türüpo uiti, sürotitü acusürüti yupu. Y arrümanio nobirramanca omenotü isiuti, itopiqui yusuputacai nurarrti.
4 I ebotaitih ufun tetitit anamaramaim, i wan ebi’iyon, naatu ana bobaituw ti’ufunun bairi tenan anayabin i fanan hiso’ob.
5 Pero arrtü cuati quiatarrü, chomenopütü isiuti, más bien opesüburu ñünanati, itopiqui chiyusuputaratipü.
5 Baise fanan ta boro men hini’ufunun, anayabin i fanan men hi’inan imih boro hinabihir.”
6 Tone arrüna machepecatarrü urapoiti Jesús isucarü macrirrtianuca, pero arrüma chentienderrüpüma isane arrüna nümoche.
6 Jesu iti kawen turamaim eo, baise tur ana naniyan i men hibaimih abistan isan eo’o.
7 Auqui manitanati tatito ümoma, nanti: —Arrüñü te tacana manu nituru manu corarrü ñome nobirramanca. Arrübama icocoromañü tonema tacana niyabu nobirramanca.
7 Imih Jesu tur ibanak eo maiye, “Turobe a tur ao’owen, Ayu i etawan bobaituw isah.
8 Namanaiña bama cusürüboma rropünanaquiñü, tonema bama pururrü macusüpüca y mayatabayoca. Pero arrübama icocoromañü, chonsapetiopüma nurarrüma.
8 Sabuw afa wan hinan i bainowah naatu bokwanekwaneyah, baise bobaituw men tainih isah hirub fanah hinowaramih.
9 Arrüñü tacana tururrü. Arrübama süromampo auqui na tururrü, morrimiacana tato nomünantü uimia, tacana ba nobirramanca. Omenompo au corarrü y cuantio tatito türüpo. Tabüco oboi urria pasto.
9 Ayu i etawan, yait ayu wanawana’umaim run enan boro yawas nab, boro hinarun hinatit fotan gewasin hinagatur.
10 ‛Arrti cusüpürrü cuati nauqui acusüpüti, atabaiti y nauqui aiñamesocoti. Pero arrüñü isecatü nauqui yache yosüborquibo niyabu nobirramanca, arrüna chütacürusupü.
10 Bainowan tenan i bain, asbunin naatu gurusin akisin hinot tenan; Ayu anan i boro yawas gewasin hinab hinama boro men abistan ta isan hiniyababan.”
11 Arrüñü tacanatito naqui iyabuche, naqui buenurrti, naqui mejor cuiranterrü yutacu nobirramanca. Itopiqui itorrimiata nisüboriqui yutacu niyabu nobirramanca.
11 “Ayu i bobaituw gewasu. Bobaituw Kaifenayan gewasin ana bobaituw isah ana yawas ebi’inuw.
12 Arrti naqui bacuirarati yutacu nobirraca itobo monirratai chübucuasürüpü nurria ümoti. Arrtü asaratitü cümenu nuitümürrü, besüburuti. Omoncono nobirraca uiti, itopiqui champürrtü niyaburrti. Auqui nuitümürrü maiñeno manio nobirraca, y omiñarrio ñünana.
12 Bobaituw kaifenayan orot ta men karam bobaituw nakaifen naatu i men nowan. Imih anamaramaim haru tuwetuwenih nan na’i’itin, i boro bobaituw nihamiyih nabihir. Naatu haru tuwenituwenih boro bobaituw bairi hiniyow naatu hina’abargiyih nanabin hinabihir.
13 Arrti maniqui bacuirara yutacu nobirraca besüburuti, itopiqui champü nümochio uiti manio nobirraca. Batrabacarati iyo monirratai.
13 Orot boro nabihir anayabin i orot ta hibai na ma ekakaifen, imih bobaituw isah i men enotanot gagamin.
14 ‛Arrüñü naqui iyabuche manio nobirraca. Rracuiraca nurria yutacu. Isuputaquio nurria niyabu nobirramanca, y arrio yusuputarañü ito.
14 Ayu i bobaituw kaifenayan gewasu. Au bobaituw asu’ubih naatu i ayu hisu’ubu.
15 Tacane ito isuputacati naqui Iyaü y arrti isuputaratiñü. Arrüñü itorrimiata nisüboriqui yutacu nobirramanca.
15 Tamai ayu susu’ubu na’atube, ayu Tamai asu’ub naatu au yawas bobaituw isah ai’inuw.
16 Abe ito piquiataca niyabu nobirraca, pero champürrtü auqui na corarrü ion. Tiene que iquianio ito tauna. Arrion opicocota nisura. Tiene que abetü yochepe tacana ba amoncatai, nauqui ichepe nubacarrü, y tamantiatai naqui bacuirarabo yutacu, ta arrüñü.
16 Bobaituw afa ayu nowau i men iti fur wanawanan tema’am. I auman anabuwih hinan hinarun. I auman ayu fanau hinanowar, nati’imaim i boro bobaituw ta’imon naatu kaifenayan ta’imon.
17 ‛Isuasürüca ümoti Iyaü, itopiqui ichücañantai ison. Pero ñana tiene que isübori tato.
17 Tamai ebiyabuwu anayabin ayu au yawas ani’inuw, saise yawasu anama maiye.
18 Champüti naqui puerurrü aitabairotiñü. Sobiatoe itorrimia nisüboriqui auqui niñoñemantoe. Puerurrüñü itorrimia y puerurrüñü ito yasuriu tato, itopiqui torrio isüriacabo uiti Tuparrü, nauqui isamune sane.
18 Men yait ta ayu au yawas nabosair, baise ayu taiyuwu au kokomaim au yawas anayara’iy. Ayu au fair ema’am anayara’iy naatu au fair ema’am anabora’ah maiye. Iti obaiyunen i Tamai biyanane abai.”
19 Ui arrüna sane nurarrti Jesús, chichepepü tatito ñapensacarrüma bama üriatu bama israelitarrü.
19 Iti tur hinonowar anamaramaim Jew sabuw tarsibih maiye.
20 Aboma bama uturuquimia namatü: —Anati choborese auti, locorrti. ¿Causane amonsaperio nurarrti?
20 Sabuw moumurih maiyow hi’o, “I demon hitounbubur ema’am naatu ebikoko’aw. Aisim ana tur kwanonowar.”
21 Pero aboma bama maquiataca namatü: —¿Aensapü manitanati sane naqui locorrü? ¿Aensapü puerurrü acheti choborese arrtaboti naqui supuso?
21 Baise sabuw afa hi’o, “Tur iti na’atube men karam orot demon hinatounbubur ema’am nao’omih. Mi’itube demon orot matan fim nabotawiy?
22 Auqui iñatai manu nipierrta niporrti Tuparrü. Arrümanu tiemporrü tarucu rrimianene.
22 Nati rarabkokou wanawanan Tafaror Bar ana hiyuw wabin Koksouwen i Jerusalemamaim hibogaigiwas.
23 Arrti Jesús amencoti isiu manu nicorerorrü nürirri “Salomón”, au niporrti Tuparrü.
23 Naatu Jesu Solomon ana efan awan ta Tafaror Bar wanawanan imaim bat reremor.
24 Auqui iñataimia esati bama üriatu bama israelitarrü. Atüraimia itupecuti, ñanquitioma pünanaquiti: —¿Auchepü ñana uraboi suisucarü arrtü ñemanauntu arrücü Cristocü? Urasoi nurria suisucarü.
24 Jew hai ukwarih hiru’ay hi’arbebera’uh hi’u, “Mar bai’ab boro inabotani anama anakaifi? O Keriso na’at, bebeyanamaim ku’o anowar.”
25 Aiñumuti Jesús: —Chauqui tüsurapoi ausucarü, pero chapicocotapü. Puerurrü te atusi aume ui arrüba milagrorrü isamuquio au nürirrti Iyaü.
25 Jesu iyafutih eo, “Ayu kwa a tur aowen, baise kwa men kwaitumatum. Ina’inanen ayu Tamai wabinamaim asisinaf i ayu isou eo’orereb.
26 Arraño chapicocotapü, itopiqui champürrtü arrüpecuqui niyabu nobirramanca año.
26 Baise kwa men kwabitumatum anayabin kwa men ayu au bobaituw.
27 Niyabu nobirramanca yusuputacai nisura y isuputaquio ito. Arrio cuantio isiuñü.
27 Ayu au bobaituw asu’ubih imih fanau hinowar tebi’ufnunu.
28 Sane nacarrüma bama tacana niyabu nobirramanca. Yacheca isüboriquiboma arrüna chütacürusupü. Chüpuerurrüpü aenso nausüpürrüma. Champüti naqui puerurrü aiñensonoconoma rropünanaquiñü.
28 Ayu yawas wanatowan abitih; naatu boro men ta nakasiy; men ta ayu umou’umaim nabosair.
29 Itopiqui torrioma iñemo uiti Iyaü, y arrti ane manrrü nüriacarrti pünanaqui namanaiña. Sane nauquiche champüti naqui puerurrü aiñensonoconoma pünanaquiti.
29 Tamai ayu bow bitu i ra’at etei natabirih, imih ayu Tamai umanamaim men yait ta nabosairen.
30 Arrüñü ichepeti Iyaü taman nacarrtai subaca.
30 Tamai naatu Ayu airi i ta’imon.
31 Auqui arrümanuma israelitarrü macanama tatito canca uiche arurumati.
31 Ibanak maiye Jew sabuw kabay hibow hitarabimih,
32 Pero arrti Jesús nanti ümoma: —Sürümana milagrorrü omirriante sobi au nürirrti Iyaü. ¿Ñacusane arrüna milagrorrü itacuche aurrianca aparuruñü?
32 baise Jesu sabuw isah eo, “Ayu Tamai biyanane ina’inan gagamih moumurih maiyow ai’obaiyi. Anayabin iti isan ayu kabayamaim kwanarabu.”
33 Aiñumuma manuma israelitarrü: —Champürrtü suirranca suparurü oboi canca itacu na urria aisamute, si no itacu arrüna churriampü nanitaca ümoti Tuparrü. Aisamucü tacana Tuparrücü, abu ñoñünrrücüatai.
33 Jew hiya’afut hi’o, “Aki men nati isan kabayamaim anarabi, baise o God kubi’i’iyab, anayabin o i orot maiyow, naatu taiyuw God kurarouw.”
34 Aiñumuti Jesús nurarrüma, nanti: —Icu naubesa librurrü nesa nüriacarrü ane corobo sane: “Nanti Tuparrü: Nabaca tacana Tuparrü año”.
34 Jesu iyafutih eo, “Kwa a Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum ema’am, ayu ao’o kwa etei i god?
35 Tusio nurria oemo que valeo arrüna nantü icu Nicororrü. Manitanati Tuparrü tücañe ümo manuma macrirrtianuca, nanti arrüma tacana Tuparrüma.
35 I etei god narouw na’a’afih na’at, tur God i menane na naatu Buk Atamaninamaim hikikirum men hina’astu’ub.
36 Arrüñü samamecanañü uiti Iyaü, nauqui aicüpurutiñü icu na cürrü. ¿Causane aburaboi que churriampü nirranitaca ümoti itopiqui na sucanañü que arrüñü Aütorrti?
36 Ayu Tamai yasairu i nowanamih amatar naatu irubinu naatu iyafaru ana iti tafaramaim atitit i boro mi’itube? Mi’itube ayu God bai’i’iyabin kwarouw kwa’o’o, anayabin ayu God Natun arouw ao’omih?
37 Arrtü chuipü nüriacarrti Tuparrü omirriane sobi arrüba milagrorrü, tapü apicococañü.
37 Ayu Tamai sisinafube men ana sisinaf bibaitutumu.
38 Pero ñemanauntu te omirrante sobi ba milagrorrü ui yacüpucurrti Tuparrü. Sane nauquiche apicocosoñü yusiuqui ba milagrorrü omirrante sobi, arrtü chüpuerurrüpü apicoco nisura. Sane nauqui atusi aume que arrti Iyaü anati ichepeñü, y arrüñü yaca ichepeti.
38 Baise ayu ata sinaf kwa men kwatabitutumu na’at, karam nati ina’inanen kwata’itah kwataso’ob imaim kwatitumatum, ayu i Tamai wanawanan, naatu Tamai i ayu wanawanau.”
39 Auqui rranrrümampü tatito aiquianamati au preso, pero arrti iquiaüburutiyü pünanaquimia.
39 Ibanak maiye bain rabinamih hiwa’an, baise i umahine soratait tit.
40 Auqui basücübücoti tato Jesús auna sane ümo tansürü topü manu sapoco Jordán, au manu cauta anancati tücañe Juan Bautista maunimianati. Acamanu süsioti.
40 Naatu Jesu ibanak matabir maiye Jordan rabon rounane, marasika John sabuw imaim bapataito bitih efan imaim tit naatu Jesu imaim ma.
41 Cütüpürrü macrirrtianuca yebomatü asaramati acamanu. Namatü: —Arrti Juan tücañe chümasamunutipü milagrorrü, pero bien ñemanauntu nanaiña arrüna urapoiti usucarü icütüpüti naqui Jesús.
41 Naatu sabuw moumurin maiyow hina biyan hitit, naatu hi’o, “John ina’inan men ta sinaf a’itin, baise John iti orot isan eo’o i turobe.”
42 Sürümanama uturuquimia icocoromati Jesús acamanu.
42 Efan nati’imaim sabuw moumurin maiyow Jesu hitumitum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.