Atos 2
Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI
1 Iñatai manu nanenese Pentecostés. Namanaiña bama icocoromati Jesús iyoberabaramacü taha au Jerusalén.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Rrepenteatai rabotü süuru auqui napese tacanarrtü arrone maquiütüca fuerte, y cutañarrü au manu porrü auna cauta amoncoma.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Auqui butusio onü nitanurrüma arrümanio sane tacana nonco pese mochiomancatai.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Enterurrüma süroti Espíritu Santo au nausasürrüma. Manitanama caüma uiti piquiatacatai manitacaca.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Au manio naneneca amoncoma au Jerusalén bama israelitarrü auqui nanaiñantai nacioneca, bama tarucu ñacoconauncurrüma ümoti Tuparrü.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Oncoimia manu nisüurrü onü manu porrü. Ipiacünomacü asaborimia, cütüpürrüma macrirrtainuca. Cütomutañama ui na oncoimia ñanitaca bama ñanunecasarrti Jesús au na nurarrümantoe.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Cütobüsoma, chümarrtacarrüpatai ümoma, namatü ümomantoe: —¿Canapaemo auqui Galilea enterurrüma bama manitana?
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 ¿Causane aipiama anitama nusura?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Auna aboma bama auqui Partia, auqui Media, auqui Elam, auqui Mesopotamia, Judea, Capadocia, Ponto y auqui manu provinciarrü Asia,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 auqui Frigia y Panfilia, auqui Egipto, y arrüba puebluca abe manrrü tahiqui pürücü Cirene. Aboma ito uyarrüpecu bama auqui Roma bama pohosoma auna. Eanama aboma bama propiorrü israelitarrü y arrübama yasutiumantai nesarrüma religión.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Aboma ito bama auqui Creta y Arabia. Enterurrü oñü oñoncoi nurarrüma auqui na numanitacatoe. Champü causane, iyebo nurria uimia. Urapoimia arrüba nomirria uiti Tuparrü.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Enterurrü cütobüsoma, chümarrtacarrüpatai ñapensacarrüma. Ñanquitioma pünanaquimiantoe: —¿Isane naca arrüna sane?
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Aboma ito bama iyapoimia, namatü sane: —¡Orisübaboma arrümanuma!
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Auqui atüraiti Pedro aübu manuma maquiataca once apostolerrü. Fuerte nurria nurarrti, nanti sane: —Arraño bama mañoñünca auqui Judea y arrübama auqui Jerusalén, amonsoi nurria arrüna sucanañü aume.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Arrüsomü champürrtü soborisübaca, tacana arrüna napapensaca. ¿Causanempü soborisüba? aübapae ane ape surrü.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Más bien arrüna sane ta tone arrümanu turapoiticaü tücañe profetarrü Joel. Nanti sane:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 — ausente —
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 — ausente —
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 — ausente —
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 — ausente —
20 Veya matan boro nagugum
21 — ausente —
21 Orot yait
22 Amonsoi te bama mañoñünca auqui Israel arrüna sucanañü aume: Arraño apipiate nürirrti Jesús auqui Nazaret. Amasaquio ito arrüba milagrorrü y señarrü omirriante uiti. Ui arrüna sane tusio que arrti ane nüriacarrti uiti Tuparrü.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Pero arraño nauquiche tütorrioti aume, apitorrimiacati ümo bama extranjerurrü nauqui aiñanamati apü curusürrü, itopiqui sane ñapensacarrti Tuparrü auquiapae.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Arrti Tuparrü isümoniancanatiti tato, itaesümunucunutiti pünanaqui concorrü, itopiqui chüpuerurrüpü süsioti coiñoti.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Ta arrti yüriaburrü David tücañe manitanati icütüpüti Jesús sane:
25 David nati orot isan eo,
26 — ausente —
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 — ausente —
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 — ausente —
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Arraño bama masaruquitaiqui, apapensasio nurria arrüna sane. Arrti David chapürrtü ümotiatoepü arrüna nurarrti, itopiqui arrti coiñoti. Süroti cütu y arrüna nicürrti aninqui auna uyarrüpecu.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Arrti David ipianacatenti nurarrti Tuparrü tücañe, itopiqui profetarrti. Sane nauquiche arrti Tuparrü urapoiticaü isucarüti aübu juramentorrü que tamanti uturuqui bama nesarrti familiarrü tonenti Cristo. Tonenti naqui tümonsoti ñana au tronorrü na üriaburuti.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Sane nauquiche arrti David urapoiticaü tücañe, arrti Cristo tiene que asüboriti tato ñana, y arrüna nausüpurrti chüpuerurrüpü asio eana bama macoiñoca. Chüporeopito nicütüpürrti.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Arrti Tuparrü isümoniancanatiti tato Jesús. Enterurrü somü terrticurrü somü ümo arrüna sane. Sumasacati süboricoti tato.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Iyebo uiti au nepanauncurrti Yaütoti. Arrti bacheboti üriacaboti na acüputi icu na cürrü ümoti Espíritu Santo. Tone caüma arrüna amarrtai y amoncoi one auna.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Champürrtü arrti David naqui süroti tato au napese aübu cürrü nicütüpürrti. Pero arrti nanti sane:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 — ausente —
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 — ausente —
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Nauquiche toncoimia arrüna sane, iñorronconomacü au nitusirrimia. Ñanquitioma pünanaquiti Pedro y pünanaqui bama maquiataca apostolerrü: —¿Causane caüma sobio?
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Arrti Pedro nanti sane ümoma: —Apiñorroncosaño. Tari abüriquia au nürirrti Jesucristo. Sane rrimiacana tato aume nomünantü aboi. Arrti Tuparrü caüma icüpurutiti Espíritu Santo au nabausasü.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Aume te arrüna nurarrti Tuparrü sane y ümo bama abaübosi y ümo bama ito aboma iche, bama tasuruiqui uiti Tuparrü.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Ausüratai ñanunecacarrti Pedro ümoma. Ubuturuqui manio ñanunecacarrti, nanti sane ümoma: —Tapü abasiquiaiqui eana bama churriampatai nisüboriquirrimia.
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Arrübama yasutiuma ñacuansomococorrti, ürioma. Au manu nanenese iñanamacü arrüpecu bama icocoromati Jesús, taqui tres mil nubiquirrimia.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Enterurrüma süroma isiu na ñanunecacarrüma bama apostolerrü. Macumanaunrrüma ümomantoe. Iyoberabaramacü nauqui chépe ahama y nauqui eama.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Tarucu nicütobü macrirrtianuca oboi ba milagrorrü y señarrü omirriante ui bama apostolerrü.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Enterurrü bama icocoromati Jesús chépe nacarrüma. Macumananama ümomantoe arrüna ane uimia.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Ipiaventecatama arrüna nenarrirrimia. Nicuarrü caüma rrepartibo uimia ümomantoe isiu naca na nirrantümoma.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Naneneca oberabarama au niporrti Tuparrü. Au niporrümantoe caüma basoma juntorrü. Pucünuñamantai y tacane ichimiancanamacü au nausasürrüma.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Iñanaunumati Tuparrü. Tarucu nicuarrüma ümo genterrü. Arrti Tuparrü naneneca bacheboti uüboma.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.