Atos 24
Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI
1 Numo tübupasao cinco naneneca, iñataiti Ananías au Cesaréa, naqui yarusürürrü sacerdoterrü, aübu bama mümanamantai mamayoreca y aübuti maniqui taman ñoñünrrü, nürirrti Tértulo. Arrti tusio nurria ümoti nüriacarrü nesa bama rromanorrü. Süromatü esati Félix nauqui urabomati Pablo.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Maemencoti Félix iyoti Pablo. Nauquiche tanati esama, manitanati maniqui Tértulo. Urabotiti Pablo, nanti sane: —Señor yüriaburrü Félix, obi te urria naca na genterrü au na cürrü. Urria ito obi nanaiña arrüba omirriantai ümo macrirrtianuca, itopiqui urria napensaca auqui maübo.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Nantarrtai supachampiencaca aemo aübu nanaiña subausasü itobo arrüna nabuenucu.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Chüsuirrancapü yabaeturrü supanitaca asucarücü, tapü ünantü aemo. Pero asamu nurria suiñemo, onsapesio arrüna supanitaca aübucü, itopiqui nantarrtai bien buenurrücü subaübu.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Tusio suiñemo que arrti naqui ñoñünrrü nantarrtai otüboriquiatai uiti. Matümoniancanati ümo bama israelitarrü au nanaiña cürrü au na cauta ane nüriacarrüma bama rromanorrü. Tusio ito suiñemo, arrti üriatu bama auqui manu partidorrü nürirri “Nazareno”. (Nanti sane, itopiqui arrti Jesús auqui Nazaret.)
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Rranrrtito nauqui ane nomünantü au niporrti Tuparrü au Jerusalén. Sane nauquiche enoti soboi.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Suirrancapü supacurrta aübuti isiu na nüriacarrü soboi. Pero arrti comandanterrü Lisias cuati aübu masortaboca, aiquiaüburumati somopünanaqui.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Arrti Lisias icüpuruti somü nauqui suburaboti auna asucarücü. Arrtü anquitio caüma pünanaquiti Pablo, tusio nurria aemo arrüna nünantü ane uiti suiñemo.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Arrübama maquiataca israelitarrü namatito que ñemanauntu nanaiña arrüna sane.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Arrti yüriaburrü caüma masamunuti señarrü ümoti Pablo, nauqui anitati. Auqui manitanati Pablo, nanti ümoti yüriaburrü sane: —Señor yüriaburrü, tusio iñemo, tücoboi ane nüriaca auna ümo na genterrü. Sane nauquiche chirrucapü rranita aemo ichacuñüantoe.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Chücoboipü niyaca au Jerusalén, tütabe doceatai naneneca yacatü taha rranaun. Arrücü puerurrü atusi aemo arrüna sane, arrtü anquitio pünanaqui genterrü.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Champürrtü isuratoquiquia, ni rratümoniancacapü ümo genterrü, ni au niporrtipü Tuparrü, ni aupü sinagoga, ni aupü quiatarrü narücüqui pueblurrü.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Arrüma champü isane arrüna itusiancatama asucarücü, nauqui atusi arrtü ñemanauntu arrüna nurarrüma iñemo.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Pero irranca te suraboi asucarücü arrüna sane: Iñanauncati Tuparrü, naqui Itupa bama iyaütaiqui tücañe. Icocota ito arrüna urriampae manunecatarrü, causane nauqui aye osoi esati Tuparrü. Tapü arrüma namatü que churriampü. Icocota ito nanaiña nüriacarrü uiti Moisés y nurarrüma bama profetarrü tücañe, arrüba abe icu Nicororrü.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Yarrüperaca arrtü süboricoma tato bama coiño, bama urria nisüboriquirrimia tücañe, y bama ito isamutema nomünantü. Arrüma ito bama israelitarrü icocotama arrüna sane.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Sane nauquiche nantarrtai arucu nurria iñemo, itopiqui urria nirrapanauncu isucarüti Tuparrü y isucarü macrirrtianuca.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 ‛Tücoboi chiyacapütü au Jerusalén. Aüboqui yacatü aübu monirri ümo bama pobrerrü acamanu eana bama israelitarrü. Rracumanaca ito ümoti Tuparrü.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Acamanu isamute isiu nüriacarrü, nauqui puerurrü rracumana ümoti. Icuñunumañü bama israelitarrü au niporrti Tuparrü. Pero champürrtü amoncoma sürümana macrirrtianuca ichepeñü, ni rratümoniancacapito acamanu.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Pero aboma acamanu bama israelitarrü auqui Asia. Tonema bama itümoniancatama genterrü. Arrüma tüboricomantai iñemo. Arrümampü te tiene que ayematüpü tauna aesacü, nauqui urabomañü, arrtü ñemanauntu ane nipünate.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 O si no, arrübamapü auna, tari urapoimia arrtü ane nipünate, nauquiche anancañü esa bama mayüriabuca au Jerusalén.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Canapae ane nipünate ui arrümanu nisura ümoma, numo sucanañü: “Aburacañü itopiqui icocota arrüna nosüboriqui tato eanaqui macoiñoca”. Sane nurarrti Pablo ümoti yüriaburrü.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Auquimanu arrti Félix masamunuti nariorrü ümoma, itopiqui tusio nurria ümoti arrüna manunecatarrü cütüpüti Jesús. Nanti ümoma: —Arrtü cuati comandanterrü Lisias, rrapariquia aübuti. Auqui caüma surapoi ausucarü causane sobi aübuti Pablo.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Bacüpuruti ümoti taman capitán, nauqui acuirati itacuti Pablo. Arrti caüma chebatai uiti, nauqui ayematü bama nesarrti amigorrü Pablo, na acumanama ümoti.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Tübupasao mümanantai naneneca. Auqui iñataiti tato Félix au pueblurrü auqui yapaseacarrti. Iñataiti ichepe nicüpostoti, nürirri Drusila. Tone israelitarrü. Maemencoma iyoti Pablo. Rranrrüma oncoimia arrüna causane numacoconauncu ümoti Jesucristo.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Manitanati Pablo ümoma. Urapoiti isucarüma arrüna tiene que uisamune arrüna urria, y tapü baviviquia isiu nurrianca. Urapoitito arrüna carrticurrü cuabotiqui ümo bama chicocotapüma nürirrti Jesús. Auqui birrubuti Félix. Masamunuti nariorrü ümoti Pablo, nanti: —Rraemenca ácü tatito, arrtü urria iñemo.
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Barrüperaratito arrtü bacheboti Pablo monirri ümoti, na aitaesümununutiti auqui preso. Sane nauquiche nantarrtai maemencoti iyoti, nauqui apariti aübuti.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Sane bupasao manio torrü añoca. Auqui caüma cuati quiatarrü yüriaburrü, nürirrti Porcio Festo, atocoti itoboti Félix. Tapü arrti Félix rranrrti nauqui urria nisüboriquirrti aübu bama israelitarrü. Sane nauquiche onconoti Pablo uiti au preso (nauqui acurrtati Festo caüma aübuti).
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.