Atos 14
Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI
1 Iñataimia au manu pueblurrü nürirri Iconio. Acamanu süromatü au manu porrü sinagoga uraboimia nurarrti Tuparrü. Sürümanama israelitarrü y sürümanama ito bama chütüpü israelitarrü icocotama.
1 Matanfufur tisisinaf na’atube Ikonium bar meraramaim Paul, Barnabas hairi hin Kou’ay bar hirun hai tur hio’omaim Jew sabuw naatu Greek sabuw moumurih maiyow hibotabirih hina baitumatumayah himatar.
2 Pero aboma ito bama israelitarrü chicocotapüma. Arrüma caüma manitanama aübu bama pohoso au Iconio, nauqui atüborimia ümo bama icocoromati Jesús.
2 Baise Jew sabuw iyab baitumatum hikwakwahir, himisir Ufun Sabuw yah hiyi hikura’ara’ahih inan himisir baitumatumayah sabuw isah yah so’ar.
3 Pero arrübama apostolerrü süsioma acamanu ümo manio nanenenca. Urapoimia nurarrti Tuparrü aübu tarucu narucurrü ümoma y ñaquioncorrüma ümoti Señor. Arrti Señor caüma bacheboti üriacaboma nauqui asamuma milagrorrü.
3 Tur Abarayah nati’imaim manin maiyow hima, Regah ana tur men kafai birumaim hi’omih, baise tur fokarin maiyow hio hibinan. Hai tur baiturobe isan Regah fair itih ina’inan gagamih himamataren, saise sabuw hitaso’ob nati tur i Regah biyanane nan.
4 Naharrübama pohoso au manu pueblurrü chichepepü ñapensacarrüma. Aboma bama urria ümoma arrüna namatü bama israelitarrü, y maquiataca urria ümoma arrüna namatü bama apostolerrü.
4 Sabuw nati bar merar gagamin wanawanan hima’am hikusib rou’ab matar, sabuw turin Jew isah hin, turin Tur Abarayah isah hin.
5 Arrübama israelitarrü, y arrübama üriaturrüma ichepe bama chütüpü israelitarrü, tarucu nitüborirrimia ümo bama apostolerrü. Ichepatai ñapensacarrüma nauqui anitama churriampü ümoma y nauquito aruma canca ümoma.
5 Imaibo Ufun Sabuw naatu Jew sabuw hai ukwarih bairi awah ta’imon hibasit Tur Abarayah kabayamaim rouw bai’a’afiyih isan hio.
6 Pero nauquiche tütusio ümoti Pablo y ümoti Bernabé, besüburuma au manio puebluca nobürirri Listra y Derbe, au manu cürrü Licaonia. Aboma acamanu yutupecu manio puebluca.
6 Tur Abarayah tur hinonowar ana veya hibihir hin tafaram Laikonia wanawanan bar merar gagamih rou’ab, Lystra naatu Derbe imaim hitit hima. Naatu bar merar afa
7 Acamanu urapoimia ito arrüna urria manitacarrü.
7 nati’imaim hirun hibusuruf Tur Gewasin hibinan hiremor.
8 Au manu pueblurrü Listra anati maniqui taman ñoñünrrü naqui chübucusüurupü itü nipoperrti auqui maübo anati icu cürrü.
8 Lystra wanawananamaim i orot ta an murubin ma’am. Iti orot i tutufuwaka an kakafin auman tufuw naatu men kafai reremoramih.
9 Arrti maniqui ñoñünrrü anancati onsapecoti nurarrti Pablo. Arrti Pablo asaratitü nurria ümoti. Tütusiatai ümoti chauqui ticocotati nurarrti, sane nauqui puerurrü urrianati tato.
9 Paul eo orot nati’imaim ma nonowar, basit Paul orot ana baitumatum itin karam boro nayawas, imih Paul mutufor nuw orot itin
10 Auqui nanti fuerte Pablo ümoti: —¡Atüsai y ame! Auqui arrti maniqui ñoñünrrü tobüsoti, amencoti tato nurria.
10 naatu fanan aumetawat eaf eo, “Kumisir mutufor a yan kubat!” Orot ma’am fasi’iwa’an misir an yan bat busuruf remor.
11 Nauquiche arrtaimia bama macrirrtianuca arrüna isamutenti Pablo, namatü sane auqui manitacarrü Licaonia: —Iñataimia auna uyarrüpecu arrübama matupaca, isamunumacü mañoñünca.
11 Sabuw rou’ay gagamin na’in hima’am abisa Paul sinaf hi’i’itin basit Laikonia turamaim fanah sib hio, “Anababatun god orotobe himatar isat hina hitit!”
12 Nürirrti Bernabé uimia Júpiter, y arrti Pablo nürirrti uimia Mercurio, itopiqui arrti manrrü manitanati. (Arrti maniqui Júpiter y arrti manqui Mercurio tonema nitupa bama pohoso au Listra.)
12 Naatu Barnabas wabin Zeus hiwab naatu Paul wabin Hermes hiwab anayabin Paul tur bi’ukwarin.
13 Saimia pueblurrü ane arrümanu porrü ümoti maniqui Júpiter. Arrti maniqui sacerdoterrü ümoti Júpiter iquianatiño toroca y püsioca ñocoñopobo. Arrti ichepe bama macrirrtianuca rranrrüma na autabori uimia manio toroca, ñacumanataboma ümo bama apostolerrü, nauqui anauma ümoma.
13 Zeus ana firis, i ana Tafaror Bar gagamin i bar merar ufunane batabat, firis naatu sabuw bairi hikokok i Tur Abarayah hai sibor hitayai. Imih firis cow naatu beran bow na bar merar ana fur awanamaim tit.
14 Numo tütusio arrüna sane ümo bama apostolerrü iquiompünatama naibirrimia, itopiqui ünantü ümoma niyachücoimia bama pohoso. Süromatü eana bama macrirrtianuca aübu nitosibirrimia, namatü:
14 Baise Barnabas, Paul hairi sabuw abisa hibiwa’an hi’itih hairi hai faifuw hiseb naatu hinunuw sabuw hai founamaim hirun hio,
15 —¡Arraño mañoñünca! ¿Causane abasiquia apisamune arrüna sane? Arrüsomü mañoñüncatai tacana arraño. Sobecatü suburaboi ausucarü arrüna urriampae manitacarrü, nauqui apiñoco napanauncu ñome ba piquiataca tupaca, arrüba tacana muñecaca chübosüboricopü. Mejor apasusiusurrti Tuparrü naqui süborico. Uiti urriane cürrü y napese, narubaitu turrü ichepe nanaiña arrüba basaquio icu na cürrü y eana turrü, icu ito napese.
15 “Kwa aisim iti kwasisinaf? aki i orot maiyow orot babin kwa na’atube. Aki iti’imaim anan aiyabin i Tur Gewasin ana binan, sawar iti hai yabin en kwanihamiyen, naatu God ma’ama wanatowan yait iti mar tafaram riy naatu sawar wanawanahimaim tema’am bimataren isan kwanamatabir.
16 Chebo uiti Tuparrü tücañe ümo macristianuca nauqui aisamunema isiu nirrancarrüma.
16 Marasika tafaram ta ta sabuw hai kok abisa hisisinaf i men rufutih,
17 Pero arrti itusiancanatiyü ausucarü nauqui apisuputarati. Uiti iyebo arrüna süro cütu aboi. Naneneca bacheboti amutuburibo, uitito urria nausüboriqui y uitito aupucünunca.
17 baise mar etei sawar gewasih esisinaf imaim ekukubuna i turobe. Anayabin gagub marane iwa’an ere bay ana veya’amaim ematar bay ebit naatu dogor wanawanan yasisir awan ekakaratan.”
18 Sane nurarrti Pablo ümoma. Apenarrü aicocoma. Sane nauquiche champürrtü butaborio uimia manio toroca, y chümanaunupüma ümoma.
18 Paul, Barnabas hairi iti turamaim hisinaftobon sabuw rou’ay gagamin na’in hai siwar siboromih hibow hinan hio’otanih towa rufufurih.
19 Auqui iñataimia manuma israelitarrü auqui Antioquía y auqui Iconio. Manitanama ümo macrirrtianuca. Batacheboma uimia. Barusuma canca ümoti Pablo. Taübücoti acü oboi niyaruturrüma. Arrüma caüma ñaquioncorrüma tücoiñoti uimia. Itononomati pürücü pueblurrü.
19 Imaibo Jew sabuw hai ukwarih afa Antioch naatu Ikoniumane hinan sabuw hiora’ahih himisir Paul higam hiu, naatu kabayamaim hirab hitain hitit hin bar merar ufunane hihamiy, hinotanot i morob hirouw.
20 Pero arrübama icocoromati Jesús iyoberabaramacü esati. Auqui atüraiti y süroti tato au pueblurrü. Au quiatarrü nanenese sürotitü au manu quiatarrü pueblurrü nürirri Derbe ichepeti Bernabé.
20 Baise bai’ufununayah hiru’ay hi’ar bebera’uh hibatabat inu’in misir matabir in bar merar tit, mar to i Barnabas hairi hin Derbe hitit.
21 Acamanu manunecanama nurarrti Tuparrü. Sürümanama macrirrtianuca icocotama nurarrti Tuparrü. Auquimanu süroma tato au Listra, auqui taha au Iconio, y auqui taha süromatito au Antioquía, au manu cürrü Pisidia.
21 Paul, Barnabas hairi Tur Gewasin Derbe wanawanan hibinan naatu bai’ufununayah moumurih na’in hibow. Imaibo himatabir maiye hin Lystra, Ikonium naatu Antioch hitit Syria wanawanan.
22 Au manio puebluca macuansomoconoma ümo bama icocoromati Jesús, nauqui tapü batacheboma ñacoconauncurrüma ümoti Tuparrü. Namatü ümoma: —Tiene que utaquisürü nurria, cheperrtü iyebo osoi esati Tuparrü auna cauta üriaburuti.
22 Nati’imaim bai’ufununayah hibaisih naatu koufair hitih hi’uwih hio. “A baitumatum kwabaib imaim kwaniturobe kwanama, yababan moumurih maiyow boro tanabow, imaibo tanan God ana aiwobomaim tanarun.”
23 Acamanu arrübama apostolerrü tacümanauncunuma uimia bama mamayoreca na acuirama itacu bama icocoromati Jesús. Chübasopüma au manio naneneca itopiqui neancarrüma ichepema. Manquioma pünanaquiti Tuparrü, nauqui ayurati ümo bama icocoramati au manio puebluca.
23 Ekaleisia hai kou’ay tata wanawanahimaim Paul Barnabas hairi orot ukwarih hirubinih, hibow naatu hiyohar isah hiyoyoban sawar, imaibo Regah i hai baitumatum ana’an umanamaim hiya.
24 Numo tübasücübücoma tato, pasaoma auqui manu región nürirri Pisidia, iñataimia au manu cürrü nürirri Panfilia.
24 Tafaram Pisidia wanawanan hi’afuw hirabon rounane hire’er ufunamaim hina Pamfilia hitit.
25 Acamanu urapoimia nurarrti Tuparrü au manu pueblurrü nürirri Perge. Auqui süromatito au pueblurrü Atalia.
25 Naatu Perga imaim hibibinan ufunamaim hire hina Atalia hitit.
26 Auquimanu süromatü au taman barco, tompücana uimia narubaitu turrü. Iñataimia tato au Antioquía, auna cauta tücañe meaboma bama yaruqitorrüma itacuma na ayurati Tuparrü ümoma ümo arrüna niyatrabacacarrüma. Chauqui tisamutema.
26 Wa imaim hibai himatabir maiye hin Antioch hitit, efan nati’imaim God ana tafafar naatu ana manaw ana kabeber hibai bowabow hibusuruf hibowabow yomanin himatabir hina nati’imaim hi’asa’ub.
27 Batasuruma ümo bama icocoromati Jesús. Iyoberabaramacü. Urapoimia isucarüma nanaiña arrüna isamutenti Tuparrü aübuma, que ta puerurrü ito aicocoromati Jesús bama chütüpü israelitarrü.
27 Imih hina Antioch hititit ana maramaim ekaleisia sabuw etei hi’af ayuwih hai tur hiowen mi’itube God i wanawanahimaim sinaf baitumatum ana etawan botawiy Ufun Sabuw auman isah.
28 Arrti Pablo y arrti Bernabé süsioma arrüpecu bama icocoromati Jesús ñome sürümana naneneca.
28 Naatu bai’ufununayah bairi nati Antioch imaim bairi manin maiyow hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.