1 Coríntios 7

Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Au manu taman cartarrü aboi iñemo apanquitio rropünanaquiñü. Rranunecana baeta arrüna aurrianca atusi aume icütüpü maponacacarrü. Urria ümoti taman ñoñünrrü chüposotipü.
1 Boun i kwa fefemaim abisa isan kwakikirum i anao kwananowar. Orot yait tabina’e asir ema’am i gewasin maiyow.
2 Pero arrübama macrirrtianuca icu na cürrü tarucu nomünantü uimia. Bavivicoma tacana numuquianca. Sane nauquiche urria arrtü posoma, cadati ñoñünrrü tari ane propiorrü nicüpostoti y cada taman paürrü tari anati naqui propiorrü iquiana. Sane nauqui tapü apaviviquia tacana numuquianca.
2 Baise anayabin baiwa’an kwanekwan ana naniyan i ra’at, imih orot babin iyab tabina’e tema’am mi’itube hitatabin, saise i a’awah bairi’ika hitama.
3 Arrti ñoñünrrü tiene que aisamunenti arrüna yachücoboiboti aübu nicüpostoti. Isiu ito paürrü tiene que aisamune arrüna yachücoboibo aübuti iquiana.
3 Naatu orot ana kok abisa aawan biyanamaim tasinaf tiyasisir na’atube babin ana kok abisa aawan biyanamaim tiyasisir.
4 Arrti ñoñünrrü ane nüriacarrti ümo nicütüpü nicüpostoti. Isiatai paürrü ane nüriacarrü ümo nitütüpürrti iquiana. Champürrtü ümotiatoe nicütüpürrti, y paürrü isiatai champürrtü ümoantoe nicütüpürrü.
4 Babin biyan men i akisin nowanamih, baise orot nowan, na’atube orot biyan men i akisin nowanamih, baise babin nowan, na’atube orot biyan men akisin nakaif, baise babin nakaif, naatu babin biyan men akisin nakaif baise orot nakaif.
5 Apavivi aübu naucüposü tacana bama poso. Churriampü apiñanecacaño amopünanaquiatoe, cunauntaña ñome mantucubatai naneneca, nauqui puerurrü apean nurria, arrtü sane naurrianca. Pero iyau manio naneneca tiene que apavivi tatito aübu naucüposü, tapü cuatü macocotorrü aume uiti choborese, itopiqui naurrianca ñome nomünantü aneantai.
5 Imih orot aawan hairi inumih nakokok babin men nakwahir, na’atube babin aawan hairi iumih nakokok orot men nakwahir, baise veya afa hairi hinibasit mar kafai asir hinama, saise nati veya i yoyoban hinitin. Imaibo veya ta naniyah nakokok na’at aawan hairi hina’in saise biyah ana naniyan na’in bainub, asir boro Satan imaim nan narun routobon nitih.
6 Arrüna sane nisura chütüpü yacüpucurrti Tuparrü, solamenterrü nirracuansomoco aume.
6 Iti i ayu au not kwa au’uwi, baise men nati na’atube sinaf isan abiyunimih.
7 Manrrü urriampü iñemo arrtü namanaiña arraño chaupocapü tacanañü. Pero arrti Tuparrü bacheboti ümo cadati taman ñapensacabotiatoe. Sane nauquiche ane nauche chichepepü numapensaca ümo arrüna sane.
7 Ayu au kok kwa etei mi’itube ayu’ube kwatama, baise orot ta’ita’imon ata usar etei God faramit, orot ta i ana usar ta God itin, na’atube orot ta ibo ana usar ta God itin.
8 Suraboira caüma arrüna nirracuansomoco ümo bama surterurrü y ñome ba biuraca: Canapae urria arrtü apisamute tacana arrüñü: Tapü aupoca.
8 Baise kwa tabin ati’at, naatu kwafukwafuriy, katukatuwiy, kwa auman au’uwi, gewasin tabin en asir kwatama, ayu ama’ama’abe.
9 Perorrtü chavantabopü año na chaupocapü, mejor aupoca, antes que ane nomünantü aboi.
9 Baise a naniyan nakukura’ara’ah na’at, gewasin kwanatabin, anayabin tabin i gewasin, men basit baiwa’an isan itanot dogor wairafabe ta’arah mar etei.
10 Suraboira caüma isucarü bama tüposo arrüna bacüpucurrü: Taman paürrü tapü iñoconoti iquiana. Arrüna bacüpucurrü champürrtü sobiatai, ta uiti naqui Señor.
10 Kwa toutabin sabuw obaiyunen tur iti abit, men ayu, baise Regah ana obaiyunen tur, babin men aaw orot inihamiy.
11 Pero arrüna paürrü tiñoconoti iquiana, tapü poso aübuti quiatarrü, tari yeraca tato aiñarrimiaca aübuti iquiana, nauqui avivi tato ichepeti. Isiatai naqui ñoñünrrü, tapü iñcotati nicüpostoti.
11 Baise babin yait aawan orot nabihamiy na’at, gewasin nati babin men natabin asire nama, naatu nakokok na’at namatabir maiye aawan hairi hitounuw hinama. Naatu orot men aaw inakwahir.
12 Suraboira ito ausucarü arrüna chitonempü yacüpucurrti Señor, ta niñapensacatoe. Arrtü anati taman usaruqui au nürirrti Jesús, y nicüpostoti chicocorotipü Jesús, pero rranrrü avivi aübuti, tapü iñocotati.
12 Baise kwa afa isa ayu akisu au not iti, men Regah ana not. Orot yait babin men baitumatumayan ebi’awan naatu babin ana kok i orot hairi ma’amih, orot men babin nakwahir.
13 Sane ito nirracuansomoco ñome ba paüca arrtü anati iquiana chicocorotitipü Jesús. Arrtü urria ümoti aviviti aübu, tapü iñoconoti.
13 Naatu babin yait orot men baitumatumayan ebi’awan orot ana kok i babin hairi ma’amih, babin men orot nakwahir.
14 Arrti naqui ñoñünrrü chicocorotitipü Jesús, pero nicüpostoti icocoroti, tonenti naqui tüsamamecana pario ümoti Tuparrü isiuqui nicüpostoti, itopiqui tone icocoroti Jesús. Isiatai pasabo ümo paürrü chicocorotipü Jesús. Samamecana pario ümoti Tuparrü, itopiqui arrti iquiana icocorotiti Jesús. Arrtü nampü chüsanempü, chüsamamecanapüma ito ümoti Tuparrü bama abaübosi, aboma tacana naübosirrti naqui chicocorotitipü Jesús. Abu chüsanempü, aboma te samamecanama ito ümoti Tuparrü.
14 Anayabin orot ana baitumatumamaim babin kusouw na kakafiyin matar, na’atube orot ana baitumatumamaim babin kusouw na kakafiyin matar, asire natunatuh boro gubagub auman hitama, baise boun natunatuh i hina kakafiyih himatar.
15 Pero arrtü rranrrti ariorrti ñoñünrrü pünanaqui nicüpostoti, naqui chicocorotitipü Jesús, tari yeracatitü. Isiatai arrüna paürrü chicocorotipü Jesús, tari yeracatü pünanaquiti iquiana naqui icocoroti Jesús, arrtü sane nirrancarrü. Champü nüriacarrü nauqui asioma ichépemantai arrtü sane. Itopiqui arrti Tuparrü utasuca uiti, nauqui urria nusaca icu cürrü uiti.
15 Baise orot baitumatum atin ekokok aawan kwahirinamih, kwaihamiy ekwahir, anayabin hairi hai tabin men hifatum. God ana kok it i tufuwamaim tanama.
16 Itopiqui arrücü paürrü chütusiopü aemo arrtü puerurrü aitaesümunuti aiquianü eanaqui nomünantü ñana. Y arrücü ñoñünrrü chütusiopito aemo arrtü puerurrü aitaesümunu nacüposü eanaqui nomünantü ñana.
16 O babin aaw baibaisin na baitumatumayan matar isan ana ef boro mi’itube inaso’ob gewas? Naatu o orot, aaw baibaisin na baitumatumayan matar isan ana ef boro mi’itube inaso’ob gewas?
17 Nanaiña arraño tiene que apavivi icu na cürrü tacana arrüna nabaca tücañe, nauquiche itasuruti año. Sane nirracüpucu ümo namanaiña bama icocoromati Jesús au nanaiñantai.
17 Ef ta’imon i iti, orot babin ta’ita’imon ana yawas abisa Regah bitin na’atube imaim nama. Yawas wantoro’ot mi’itube tama’ama God ea’afit na’atube tanama. Iti i ayu au obaiyunen tur ekaleisia wanawanan areremor i abi’obaiyih.
18 Arrti naqui circuncidaboti tücañe numo aübo aicocorotiti Jesús, tari asioti sane aübu circuncisión. Arrti naqui chücircuncidabotipü numo aübo aicocoroti Jesús, tapü circuncidaboti.
18 O yait a’ar mo’on hi’afuw ima’am ana veya God ea’afi, men a fit inibunwa’ir, naatu orot yait ana ar mo’on afuwina’e ma’am ana veya God eafi’af, men ana ar mo’on afuwinamih nanot.
19 Champü nümoche uiti Tuparrü arrtü circuncidabo oñü, o champü. Arrüna nirrantümoti es uicoco yacüpucurrti.
19 Anayabin orot ana ar mo’on afu’afuw, o afuwina’e nati i yabin en, baise ana’an gagamin i God ana obaiyunen tur tanabosiyasiyar.
20 Cadati taman, tari süsioti tacana nacarrti tücañe numo maübo tasuruti uiti Tuparrü, nauqui aicocorotiti Jesús.
20 Orot etei mi’itube kwama’am ana veya God ea’afi i na’atube kwanama.
21 Arrtü mosorrücü tücañe numo aübo aitasurutiyü Tuparrü, tapü ane penarrü obi. Pero arrtü ane mataesmunucurrü aemo, tari aprobechabocü.
21 O yait bai’akir ana yawasamaim ima’am ana veya God ea’afi, men nati isan iniyababan, baise a veya kebor inabaib na’at nati bai’akir ana fafatumane kurufami kutit.
22 Arrti naqui mosorrü numo tasuruti uiti Tuparrü, tusio ümoti caüma tütaesüburuti eanaqui nomünantü, itopiqui icocorotiti Jesús. Tapü arrti naqui ñoñünrrü chümosorrtipü tücañe numo aübo tasuruti uiti Tuparrü, tonenti caüma imostorrti Cristo.
22 Anayabin orot yait akir ana bowabowamaim ma’am Regah eaf titit, i Regah ana rufamen orot, na’atube orot yait roufamenamaim ma’am Keriso eaf titit, nati orot i Keriso ana akir wairafin.
23 Arrti Tuparrü chauqui tübapacarati abitobo. Sane nauquiche tapü apaserebiquia ümo mañoñüncatai.
23 Kwa i sawar ta baiyan gagaminamaim God tubuni kwatit, imih men kwanan orot ta isan kwani’akiramih.
24 Sane te masaruquitaiqui, abasiquia aübo arrüna napatrabacaca arrüna torrio aume uiti Tuparrü, arrüna numo aübu aitasuruti año.
24 Taitu, kwa ta’ita’imon ama mi’itube kwama’am God e’afi kwana baitumatumayah kwamamatar na’atube kwanama.
25 Caüma tocabo rranita baeta ümo bama chüposopü. Champü yacüpucurrti Señor aume, nauqui suraboipü ausucarü. Pero suraboira arrüna niñapensacatoe. Arraño tusio te aume, ta puerurrü amoncatü iñemo, itopiqui arrti Tuparrü bacheboti rrapanauncubu ui nibuenucurrti iñemo.
25 Naatu kwa baibitar biya numih, kwa isa ayu men Regah biyanane tur ta abaimih, baise Regah ana kabeberamaim ayu not iti bitu ana’o i kwanitumatum.
26 Sane nirraquionco: Urria arrtü chaupocapü itopiqui cuantionqui taquisürücüca icu na cürrü au ba naneneca.
26 Mar iti boun yawas i fokar, imih ayu anotanot ana gewasin kwa mi’itube kwama’am i na’atube kwanama.
27 Arrti naqui tüposo, tapü iñocotati nicüpostoti. Tapü arraño bama surterurrü, tapü apapacheca aucüposübo.
27 O toutabin na’at men babin kwahirinamih ana ef inanuwet, naatu o tabina’e kuma’am men tabinamih babin inanuwet.
28 Perorrtü aupoca, champü nomünantü aboi, ta urria. Isiatai cupiquirri champü nomünantü uirri arrtü poso. Pero arrübama tüposo taquisürüma nantarrü icu na cürrü y arrüñü chirrancapü na autaquisürü, irranca te nauqui urriantai nabaca.
28 Baise inatatabin na’at nati i men bowabow kakafin kusisinaf, naatu babitai tatabin auman i men bowabow kakafin esisinaf, baise kwa iyab kwatatabin yababan boro moumurih maiyow kouh kwanayen, imih tarafafari isan tur iti ao.
29 Suraboira ausucarü arrüna sane, masaruquitaiqui: Chabaeturriquipü arrüna tiemporrü y arrüna nosüboriqui icu na cürrü. Sane nauquiche tapü ane tarucu penarrü aboi ümo arrüba ausüratai icuqui nantai cürrü. Arrübama poso tiene que aiñama nisüboriquirrimia tacanarrtü chüposopüma.
29 Taitu, abisa ao yabin i iti, mar i na kabom, imih boun it ata veya’amaim orot iyab toutabin tema’am hinimonok Regah isan hinabow.
30 Arrübama suchebo tapü toneantai ñapensacarrüma. Isiatai bama pucünunñama. Tapü tarucapae napapensaca iyo amenarribo y arrüna apacompratio. Apiña tacanarrtü chaboipü.
30 Sabuw iyab terererey, hai itinin men yababanabe hinama’amih, sabuw iyab tibiyasisir hai itinin men yasisirabe hinama’amih. Naatu sabuw iyab guguw wairafih hai itinin i guguw enabe hinama.
31 Arrtü urria nabaca icu na cürr, apiña tacanarrtü champü isane aume ui napaquionco iyoti Tuparrü. Itopiqui arrüna cürrü aübu nanaiña arrüba abe icu tien que aiñarri contoatai.
31 Kwa iyab iti tafaram ana sawar moumurih na’in kwabowabow men sawar anot awan nakaratan, anayabin iti tafaram naatu sawar etei boro nan nasawar.
32 Irranca te nauqui urria nabaca, tapü tarucapae penarrü aboi. Arrti naqui sorterurrü bapacheroti niquiubuti causane, nauqui urria niyaserebiquirrti ümoti Tuparrü. Rranrrti aisamunenti arrüna urria ümoti Tuparrü.
32 Ayu akokok kwa etei yababan fatumi kwama’am kwanarufami kwanatit. Orot tabina’e ema’am ana not etei Regah ana bowabow isan ebitin, ekokok nabow Regah niyasisir.
33 Pero arrti naqui tüposo mapensarati ñome arrüba ausüratai icuqui nantai cürrü. Rranrrti aisamunenti arrüna urria ümo nicüpostoti.
33 Baise toutabin orot i tafaram ana bowabow isan enotanot kwanekwan, anayabin i ekokok nabow aawan niyasisir.
34 Sane nauquichea abe torrü nirrancarrti. Isiatai arrüba paüca chüboposopü papachero niyuquiubu, causane nauqui urria niyupaserebiquirri ümoti Tuparrü aübu nanaiña niyucütüpürrü y aübu nanaiña niñupapensacarrü. Tapü arrüba tüboposo chauqui papensara iyo arrüna ausüratai icuqui nantai cürrü, itopiqui murrianrrü apisamune arrüna urria ümo bama ñopiquiana.
34 Imih i ana not kusib ef rou’ab himatar, ef ta’imon nati na’atube, babin tabina’e ema’am o babitai biyan numin, ana not tutufin etei i Regah ana bowabow akisin isan enotanot. Baise toutabin babin i tafaram ana bowabow isan enotanot kwanekwan, anayabin i ekokok nabow aawan orot niyasisir.
35 Sucanañü aume arrüna sane, nauqui manrrü urria napapensaca, y nauqui manrrü urria nausüboriqui y manrrü urria napaserebiqui ümoti Señor. Champürrtü rracüpucatai aume.
35 Ayu iti ao anayabin akokok kwa anibais, i men ao’ofafari, baise akokok ef gewasin kwasinaf a yabow Regah isan i wan kwanayai kwanabow.
36 Supiarrtü anati naqui tücomprometeboti aübu taman cupiqurri icüpostoboti, y ñaquioncorrti churriampü uiti ümo, arrtü chüposotipü aübu, y ane ito tarucu nirrancarrti ümo. Auqui caüma urria apoti aübu. Champü nomünantü uiti.
36 Monok babitai hairi hai rum hio, naatu monok naniyan i ekukura’ara’ah babitai isan naatu kwamur auman i erara’at ekokok natabin, karam hinatabin men bowabow kakafin.
37 Pero arrti naqui chauqui tümapensarati nurria, y ipiacati frenaboti arrüna tarucu nirrancarrti ümo manu cupiquirri, arrti caüma chüposotipü aübu. Queraboti saneantai surterurrti. Arrti urria ito niyachücoiti.
37 Baise orot yait i taiyuwin ana notamaim tabin men ekokok men yait na’okikin, i karam taiyuwin ana naniyan imurub ema’am karam tabina’e nama, iti orot i ef gewasin esisinaf.
38 Así que sucanañü ame sane: Arrti naqui posoti, urria yachücoiti. Arrti naqui chüposotipü, manrrü urria yachücoiti.
38 Imih orot yait etatabin i gewasin, baise orot yait tabina’e ema’am i gewasin anababatun.
39 Arrüna paürrü tüposo ane iquiana nüriacarrti iquiana ümo arrtü süboricotiqui. Pero arrtü tücoiñoti, puerurrü apo tatito, pero tari aübuti naqui icocorotiti Señor.
39 Orot yawasin ema’am ana veya babin i aawan biyanamaim hifatum ema’am, baise orot emomorob ana veya babin i orot biyanamaim hirufam tit, orot ta i ana kokomaim boro ni’awan, baise nati orot i Regah ana kou’ayomaim ema’am ni’awan.
40 Pero canapae manrrü urria nacarrü arrtü chüposopü tato. Tone arrüna niñapensaca. Pero apaquionsaño que arrüñü ito anati Espíritu Santo au niyausasü, uiti rranunecaca.
40 Baise anotanot tabina’e tama’am na’at i boro tiyasisir gagamin maiyow. Ayu anotanot ayu auman God Anunin targabuwu ama’am.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.