1 Coríntios 1
Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI
1 Arrüñü Pablo urriampae ñaquioncorrti Tuparrü iñemo. Itasurutiñü nauqui apóstol ñü ümoti Jesucristo. Auna ichepeñü anati usaruqui Sóstenes.
1 Ayu Paul God ana kokomaim eafu atit Keriso Jesu ana Tur abarayan amatar taituwa Sosthenes airi.
2 Supaconomoca ümo bama icocoromati Tuparrü au manu pueblurrü Corinto. Nirraquionco tanu aume, bama ausamamecaca ümoti Tuparrü, itopiqui apicococati Jesucristo. Arrti Tuparrü rranrrti nauqui urria nausüboriqui ichepe namanaiña bama urapoimia nürirrti Señor Jesucristo, naqui Señor ümoma y oemo ito.
2 God ana Ekaleisia nati Corinth wanawanamaim kwama’am, iyabowat afa’af kwabai kwatit Keriso Jesu wanawananamaim kusouwi God ana sabuw kakafiyih kwamatar kwama’am, naatu sabuw efan tata’amaim iyabowat it bairit taikofan ata Regah Jesu Keriso wabinamaim tao takwakwafir auman.
3 Apasusiu ñacunusünancacarrti Tuparrü naqui Uyaü, y taiquiana urria nabaca uiti y uitito Señor Jesucristo.
3 Manaw kabeber, tufuw, Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
4 Nantarrtai ñachampiencaca ümoti Tuparrü autacu, itopiqui arrüna ñacunusüancacarrti aume, arrüna torrio aume uiti Jesucristo.
4 Ayu mar etei kwa isa God merarayow abitin, anayabin Keriso Jesu wanawananamaim God manaw kabeber bit isan.
5 Ui arrüna napacoconauncu ümoti Cristo torrio aume uiti Tuparrü aruqui nanaiñantai apapanauncubu, nauqui apipia apanita nurria, y nauqui atusi nurria aume.
5 Naatu i wanawananamaim kwa i kwana ef tata’ane totobuyoy wairaf kwamatar, a turamaim naatu not rerekabamaim sawar etei kwaso’ob.
6 Chauqui tiyebo te nurria aboi arrüna suburapoi ausucarü icütüpüti Jesucristo.
6 Anayabin ayu Keriso isan ao’orereb i kwa wanawanamaim matar ebiturobe.
7 Sane nauquiche torrio ito aume aruqui nanaiñantai abüriacabo uiti Espíritu Santo, nauqui apisamune isiu nirrancarrti Tuparrü, mientras aparrüperaca cümenuti Señor, arrtü cuati tato.
7 Isan imih kwa ata Regah Jesu Keriso na bairerereb isan kwama kwakakaif wanawanan, men kafa’imo ayub ana baigegewasin ta kwasasa’irimih.
8 Arrti te bacheboti aucusüubu, tapü apatacheca napacoconauncu ümoti. Sane nauqui tapü ane nomünantü aboi au nausüboriqui au manu nanenese ñana, arrtü cuati tato Señor Jesucristo.
8 Naatu God boro nabototofari kwanan ana yomanin, saise ata Regah Jesu Keriso nanan ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en na’iti.
9 Arrti Tuparrü bien buenurrti. Chüpuerurrüpü aiñoconoti año. Itasuruti año, nauqui apisuputarati naqui Aütorrti, nauqui abaca ichepeti. Tonenti naqui Señor Jesucristo.
9 God Natun ata Regah Jesu Keriso ana baita’ayomaim bairi run isan ea’afi i kwanitumitum.
10 Rracuansomocona baeta aume, bama masaruquitaiqui au nürirrti Señor Jesucristo. Tapü aburatoquiacaño. Tapü apiñacaño peese amopünanaquiapatoe. Tari chepatai napapensaca y napaquionco.
10 Ata Regah Jesu Keriso ana roubabaruwen fair tafanamaim ayu abifefeyani taitu, abisa isan kwao’o etei kwanibasit, saise kwa wanawanamaim kouseb boro men nama, a not tutufin etei ta’imon namatar kwanama.
11 Sucanañü sane, itopiqui urapoimia isucarüñü bama eanaqui nesarrti familiarrü Cloé, que arraño aburatoquiquiatai aumeampatoe.
11 Taitu, ayu i Chloe tain tuwan afa hina, kwa wanawananamaim kwama kwabigamigam isan hio anowar.
12 Canapae aboma abarrüpecu bama iñanamacü peese amopünanaqui. Au ñapensacarrüma namatü: “Arrüsomü sopicococati Pablo”. Aboma bama maquiataca namatü: “Arrüsomü sopicococati Apolos”. Y aboma bama namatü: “Arrüsomü sopicococati Pedro”. Y maquiataca namatü: “Arrüsomü sopicococati Cristo”.
12 Ayu boro iti na’atube anao, kwa ta’ita’imon a tur ta ta kwao, o ta kuo, “Ayu i Paul abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Apollos abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Peter abi’ufunun,” naatu ta kuo, “Ayu i Keriso abi’ufunun.”
13 ¿Taqui arrüna napaquionco chepesüroti Jesucristo? ¡No, chüpuerurrüpü achepesüti! ¿Ñacuti coiñoti autacu apü curusürrü? Napaquionco ta arrüñü isonca autacu. ¿Taqui abüriquia au nisüri? Champü te.
13 Keriso i kwatarsisib in kau’ay nanabin matar. Iban Paul onaf afe’en kwa isa morob? Ai Paul bai’ufnuninamih bapataito kwabai?
14 Ñachampiencaca ümoti Tuparrü, itopiqui champüti naqui ürio sobi abarrüpecuqui, cunauntaiñatiatai Crispo ichepeti Gayo.
14 Ayu God ana merar ayiy kwa men ta bapataito aitimih, Krisipas naatu Gaius hairi’imo,
15 Sane nauquiche caüma champüti naqui puerurrü uraboiti que ürioti au nisüri.
15 imih men yait ta boro inao, ayu i Paul wabinamaim bapataito abai abi’ufunun.
16 Aüboqui caüma rraquionoñü, ürioma ito sobi tücañe bama eanaqui nesarrti familiarrü Estéfanos; canapae tonemantai ürioma sobi, champü manrrü.
16 (Boro’obo anot Stephanas aawan ana nibur bairi bapataito aitih, baise anotanot men yait ta bapataito aitinimih.)
17 Arrti Cristo champürrtü icüpurutiñü nauqui rraunimia, sino nauqui suraboi arrüna urriampae manitacarrü. Suraboi nautaesübucu eanaqui nomünantü. Arrüñü besüratai nirranitaca, sane nauqui atusi nurria nicusüurrti y nüriacarrti Cristo, naqui coiñoti apü curusürrü.
17 Anayabin Keriso i men bapataito isan iyafaru’umih, baise tur gewasin binan isan iyafaru, naatu men orot babin maiyow hai tur naatu hai notamaim ana’omih, nati na’atube ana’orerereb Keriso onaf afe’en momorob tur gewasin ana fair boro yabin en namatar.
18 Itopiqui arrüna manitacarrü icütüpü niconcorrti Cristo apü curusürrü churriampü ümo bama sürobotü au infierno. Pero arroñü bama sürobotü au napese tusio oemo ta tone nicusüurrti Tuparrü.
18 Anayabin onaf ana tur sabuw kasikasiyih isah i yabin en, baise iyabowat tayayawas isat i God ana fair
19 Sucanañü sane, itopiqui nantü sane icu Nicororrü:
19 Buk Atamaninamaim eo na’atube:
20 Aboma te bama tusio nurria ümoma, bama manunecana nüriacarrü, y bama ipiacama nurria anitama. Pero arrti Tuparrü nanti ümoma: “Arraño chapipiacapü, chauqui tapanitacatai”.
20 Bo orot ukwarin rerekabin menamaim ema’am? Orot kirum so’obayan menamaim ema’am? Naatu orot baibasayan ana not gagamin iti tafaram nowan menamaim ema’am? God iti tafaram ana ukwar rerekab botabir na koko’aw mamatar men kwaso’ob?
21 Arrti te ane ñemanauncurratoe ñapanauncurrti. Tapü arrübama macrirrtianuca ñaquioncorrüma tarucu ñapanauncurrüma, pero uirri chisuputaramatipü Tuparrü. Sane nauquiche rranrrti Tuparrü nauqui ataesübuma eanaqui nomünantü namanaiña bama oncoimia y icocotama nurarrti, arrüna urriampae supanunecaca aume. Abu chüsamianapü ümo maquiataca.
21 Anayabin God ana ukwar rerekabamaim iwa’an sabuw tafaram ana ukwar rerekabamaim hima’am men karam boro hitaso’ob, naatu sabuw iyab iti tafaram ana ukwar rerekab hibaib, iti tur isan yabin en hirouw hio, baise aki onaf isan abibinanumaim God iti tur bai sinaf sabuw hitumatum yawas hibai.
22 Arrübama israelitarrü rranrrüma nauqui sopitusianca milagrorrü isucarüma. Tapü arrübama griegorrü rranrrüma onsaperioma manunecataca icuqui nantai cürrü.
22 Jew hikok ina’inan hita’itin hititurobe naatu Greek sabuw i ukwarerekab hinuwih.
23 Pero arrüsomü suburapoi isucarüma nürirrti Cristo, naqui coiñoti apü curusürrü. Tone arrüna ünantü ümo bama israelitarrü, y arrübama chütüpü israelitarrü namatü suiñemo: Arraño chauqui tapanitacatai.
23 Baise it i Keriso onaf afe’en hi’onaf momorob isan tabibinan, iti tur Jew sabuw tenonowar i tainih ekuyikuy, naatu Ufun Sabuw tenonowar isah i yabin en.
24 Pero aboma bama tasuru uiti Tuparrü eanaqui bama israelitarrü y eanaquito bama chütüpü israelitarrü. Suburapoi isucarüma que uiti Cristo itusiancatati nicusüurrti Tuparrü y ñapanauncurrtito.
24 Baise Jew sabuw naatu Ufun Sabuw wanawanahimaim iyab God eafih hina yawas hibaib, nati sabuw isah Keriso i God ana fair naatu ana ukwar rerekab.
25 Namatü macrirrtianuca que chüvaleopü arrüna nicusüurrti Tuparrü y ñapanauncurrti, abu ta manrrü valeo itopiqui manrrü ipiacati, y manrrü puerurrti pünanaqui namanaiña.
25 Anayabin God ana ukwar rerekab hi’itin koko’aw hirouw hio’o, i orot ana ukwar rerekab natabir, naatu God ana ririmin hi’itin hio’o, i orot ana fair natabir.
26 Amasasai masaruquitaiqui, taha abarrüpecu champüma nurria bama tarucapae ñapanauncurrüma y arrübama ane nüriacarrüma icuqui na cürrü, ni arrübamapü auqui familiarrü tarucu nane ümoma.
26 Taitu, kwa marasika mi’itube kwama’am ana maramaim God ea’afi i kwananot, sabuw hai itininamaim kwa moumur na’in i men not wairafi, men orot faifir, na’atube atufuwamaim men orot gagamih hai rara’ane kwatufuwamih.
27 Itopiqui arrti Tuparrü matacümanauncunuti ümo bama pobrerrü y bama chipiacapü, nauqui acüsoma bama ipiacama nurria. Tacümanauncunuma bama champü nüriacarrüma, nauqui acüsoma bama tarucu nüriacarrüma icu na cürrü.
27 Baise God tafaram ana sawar koko’aw hirarouw, rubinen sabuw not wairafih ibiya’uhuwih. Naatu tafaram ana sawar ririmih hirarouw rubinen, sabuw fairih ibiya’uhuwih.
28 Tacümanauncunuma bama chücuasürüpüma icu na cürrü. Sane nauqui atacüru uiti nüriacarrüma bama cuasürü.
28 Abisa tafaram itin yabin en rarouw i rubin bai, naatu abisa tafaram itin gagamin rarouw i gurus.
29 Sane nauquiche champüti naqui puerurrü ane nivianucurrti isucarüti Tuparrü.
29 Saise men yait ta God nanamaim naora’ara’atamih.
30 Uiti apicococati Jesucristo, y uiti caüma tusio nurria oemo arrüna urriampae ñapanauncurrti Tuparrü. Torrio ito oemo mapanauncubu uiti. Uitito Jesucristo urria nusaca au narrtarrti Tuparrü. Uiti pertenecebo oñü ümoti y uitito morrimiacana tato arrüba nomünantü osoi.
30 Baise God buwit tana Keriso Jesu wanawananamaim ikofanit naatu sinaf Keriso ata ukwar rerekab matar. Naatu kakafhine rufamit tatit, yamutufurit God ana sabuw kakafiyih tamatar.
31 Torriatai oemo nanaiña arrüna sane uiti Tuparrü, nauqui apasa tacana arrüna nantü sane icu Nicororrü: “Tapü aupucünuncatai ui arrüna amarrtai icu na cürrü. Ta manrrü urria arrtü aupucünunca ui arrüna isamutenti Tuparrü oemo”.
31 Isan imih Buk Atamaninamaim eo na’atube, “Yait nakokok ora’ara’atamih Regah abisa sisinaf tafanamaim nao ra’ara’at.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.