1 Coríntios 11

Chiquitano NT (CAX_SBB) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Apisamuse tacana arrüna niyachücoi. Itopiqui arrüñü ito isamute tacana niyachücoiti Cristo tücañe.
1 Ayu Keriso abi’u’ur na’atube kwa ayu kwani’u’uru.
2 Ipucünuncatai aucuata, masaruquitaiqui, itopiqui nantarrtai apaquioncaño iyoñü y apisamute isiu arrüba nirranunecaca aume.
2 Ayu sawar ta ta’amaim mar etei kwanunuhu isan naatu bai’obaiyen abit kwabukikin kwama’am isan, a merar ayi abobora’ara’ahi.
3 Pero caüma ane quiatarrü surapoboiboñü ausucarü: Arrti Cristo ane nüriacarrti ümo bama mañoñünca. Arrübama mañoñünca ane nüriacarrüma ñome ba nicüpostorrüma. Y arrti Tuparrü ane nüriacarrti ümoti Cristo.
3 Baise boun ayu akokok kwa etei kwanaso’ob gewas. Keriso i orot ana ukwarin, Babin ana ukwarin i orot naatu Keriso ana ukwarin i God.
4 Sane nauquiche surapoi ausucarü arrüna sane: Arrti naqui meaboti ümoti Tuparrü, o manitanati uiti Espíritu Santo, y ane taburrio nitanurrti, champü ñanauncurrti ümoti Tuparrü.
4 Orot yait aribun sumasum auman eyoyoyoban, o tur God biyanane baib eo’orereb Keriso biya’ohow ebitin.
5 Tapü arrüba paüca tiene que autaburri, arrtü mupeabo o arrtü panitana uiti Espíritu Santo. Arrtü chütaburriopü niñutanurrü, champü ñupanauncurrü ümo bama ñopiquianio. Abe tacanarrtü butapaquio.
5 Naatu babin yait aribun ana sumasum bosair eyoyoyoban, o tur God biyanane bai eo’orereb, aawan biya’ohow ebitin, ana itinin i babin aribun himafuribe.
6 Arrüna paürrü chirranrrüpü aitamurriquia nitanurrü, tari tapaquia. Itopiqui arrüba paüca bocüsobo, arrtü botüsüro niqui niñutanurrü, o arrtü butapaquio. Sane nauquiche tari butaburrio niñutanurrü.
6 Babin yait aribun men nasumisum, gewasin aribun hina’afuw. Baise babin aribun afuwin o mafurin isan biyan nao’ohow na’at gewasin aribun nasum.
7 Tapü arrti ñoñünrrü tapü itamurriancatati nitanurrti, itopiqui arrti urriancati isiu tacana nacarrti Tuparrü. Uiti ñoñünrrü tusio nüriacarrti Tuparrü. Pero ui paürrü tusio nüriacarrti ñoñünrrü.
7 Orot aribun men nasum, anayabin orot i God ana itinin naatu ana fair, baise babin i orot ana fair.
8 Ta arrti Tuparrü chisamunutitipü ñoñünrrü apüqui paürrü. Más bien isamutenti paürrü apüqui nañeturrti ñoñünrrü.
8 Anayabin orot i men babinane namih, baise babin i orotone na.
9 Arrüna paürrü urriante itopiquiti ñoñünrrü, churriancatipü ñoñünrrü itopiqui paürrü.
9 Na’atube orot i men babin isan God eo matar, baise babin i orot isan matar.
10 Sane nauquiche arrüba paüca tiene que apitamurriquia niñutanurrü, na atusi que abe iquiana nüriacarrü y itopiquito asaraimia arrübama angelerrü.
10 Ana’anaban iti isan, tounamatar matahimaim babin aribun nasum, saise nati sumasumamaim ebi’obaiyit, babin i orot ana fair babanamaim ema’am.
11 Arrti Señor isamunuti oñü sane. Sane nauquiche arrti ñoñünrrü necesitaboti iyo paürrü. Isiatai paürrü necesitabo iyoti ñoñünrrü.
11 Regah ana yawasamaim tama’am babin men orot nihamiy akisin nabin ana fairamaim nama, na’atube orot men babin nihamiy akisin nabin ana fairamaim nama.
12 Ñemanauncurratoe arrüna paürrü urriante apüqui nicütüpürrti ñoñünrrü tücañe. Tapü caüma arrti ñoñünrrü anati icu cürrü auqui paürrü. Nanaiña arrüna sane cuatü uiti Tuparrü, itopiqui uiti urriante nanaiña.
12 Anayabin babin orotone na, na’atube babin biyanane taub orot yai. Baise sawar etei i Godane hina.
13 Apapensa baeta ümo arrüna sane: ¿Aensapü urria arrtü meabo paürrü, y chütaburriopü nitanurrü?
13 Taiyuw kwanibatiy kwana’itin, babin aribun ana sumasum nabosair, bebeyanamaim nayoyoyoban i gewasin ai en?
14 Tusiatai te icu na cürrü onquisioti nurria nicüsorrti naqui ñoñünrrü abaesa niqui nitanurrti.
14 It ata so’ob i sawar biyatamaim temamatar imaim ebi’obaiyit, orot aribun ituw manin ere’er i boro biyan na’ohow.
15 Tapü ümo paürrü urria ümo abaesa niqui nitanurrü y pucünuñantai uirri. Torrio te ümo abaesa niqui nitanurrü, nauqui ataburri nitanurrü uirri.
15 Baise babin aribun ituw manin ere’ere i ana itinin ebigewasin. Anayabin aribun manin re’ere i yumatan ana sumasum na’atube.
16 Arrtü aboma bama rranrrüma uratoquimia ümo arrüna sane, tiene que atusi ümoma que arrüsomü ichepe namanaiña bama maquiataca icocoromati Jesús chüsopisuputacaipü quiatarrü manunecatarrü.
16 Baise orot yait ayu ao isan inagamigam, anao inanowar. Kwafiren isan ata ef men ta ema’am boro imaim tani’ufunun o God ana ekaleisia wanawanan kwafiren ana ef men ta ema’am boro i tani’a’ait.
17 Caüma rranitaca aume icütüpü arrüna napachücoi, arrüna champürrtü urria. Canapae arrtü apiyoberabacaño chütüpü ümo urria nausüboriqui, ta ümo arrüna churriampü naburatoquiquiatai aumeampatoe.
17 Roube’aten tur iti anao kwananowar. Ayu kwa boro men merarayow anitimih. Anayabin kwaru’ay a kou’ay kwabaib wanawanan kakafin i erara’at naatu ana gewasin i en.
18 Ñoncoi te que chichepepü napanensaca, apiñacaño peese amopünanaquiatoe. Canapae ñemanauntu pario arrüna ñoncoi.
18 Ayu tur anowar kwa ekaleisia tutufin etei kwana kwabita’imon akwafiren wanawan i kouseb ema’am, naatu ayu abitumatum iti i tur anababatun.
19 Ñemanauntu te, ui arrüna chichepepü napapensaca tusio nurria ñacusanema bama ñemanauncurratoe icocoromati Tuparrü taha abarrüpecu.
19 Men kwanakasiy, wanawananamaim kouseb iti na’atube emamatar, saise orot iyab sinaf gewasin tisisinaf boro bebeyan hinatit kwana’itih.
20 Arraño apiyoberabacaño nauqui auba ichépe año. Pero champürrtü tonenqui arrüna aubaca aübu napaquionco iyo niconcorrti Señor.
20 Kwaruru’ay ana veya kwa i men Regah ana Bay Aafufun kwa’aau’umih.
21 Ñoncoi te que cadati taman basotiatai nipemacarrti. Chaparrüperacapü ümoti quiatarrü, nauqui ichépe auba. Sane nauquiche aboma bama cürüpüo, y bama maquiataca ane chama ümoma, y aboma bama orisübaboma.
21 Anayabin bay aa ana veya orot afa timatkabikabiy te’aa harew fokarih tetom tibikoko’aw, naatu sabuw afa i tibi’aamoromorob.
22 Arraño anete naupo iquianache auba y aucha. Pero ui arrüna sane napachücoi apuncama bama icocoromati Jesús. Apicünsomococama bama champü isane ümoma. ¿Isanempü arrüna surapoboiboñü ausucarü ui arrüna sane? ¿Aensapü urria iñemo arrüna sane napachücoi? No, champürrtü urria iñemo.
22 Kwa a bar tema’am boro imaim kwataa kwatatom ai en? Aisim iti na’atube kwasinaf God ana ekaleisia kwabi’afiy, naatu yababan wairafih biya’ohow kwabitih. Kwanotanot boro abisa anao kwananowar, a merar anay nati kwasisinaf isan? Boro men kafa’imo a merar anayimih.
23 Torrio iñemo arrüna manunecatarrü uiti Señor. Chauqui tüsurapoi ausucarü. Suraboira tatito: Arrümanu tücañe tobirri, numo paventeoti Jesús, tümonsoti esa mensarrü. Iñentati pan.
23 Anayabin ayu Regah biyanane abisa abaib i kwa ai’obaiyi. Ata Regah gugumin hiyayanuw ana maramaim rafiy bai
24 Machampiencanati ümoti Tuparrü itobo. Ichepesünatati y nanti ümo bama ñanunecasarrti: “Tone arrüna nisütüpü, aumase, itopiqui tiene que ison autacu. Apisamuse arrüna sane nauqui apaquionaño iyoñü”.
24 God ana merar yi imasib itih eo, “Iti i ayu biyau kwa abit, kwanab kwana’ani’aan ana maramaim ayu kwananuhu.”
25 Chauqui niyacarrüma isamutenti isiatai aübu manu taman coparrü ataso ui vinorrü. Iñentati, nanti ümoma: “Arrüna au na coparrü, tone niñoto uiche atusi caüma arrüna nuevurrü tratorrü uiti Tuparrü abaübu. Aucha nantarrü aübu napaquionco iyoñü”.
25 Ef ta’imon kerowas isan na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim kerowas wine hisuwai batabat bai, God ana merar yi, iuwih eo, “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ebubusuruf. Imih mar etei iti na’atube kwanasinaf, kwanatomatom ana maramaim ayu kwanuhu.”
26 Apisamuse sane cheperrtü cuati tato Jesús icu na cürrü, auba y aucha sane. Itopiqui uirri apitusiancata isucarü namanaiña que arrti Cristo tücañe coiñoti apü curusürrü.
26 Mar etei iti rafiy kwana’aan, kerowasamaim wine kwanatom, naatu Regah momorob isan kwanabinan kwananan i namatabir maiye nan natit.
27 Sane nauquiche arrti naqui basotiatai manu pan y chabotiatai manu vinorrü y champü ñanauncurrti ümoti Jesús, tonenti naqui ane nipünatenti aübu nicütüpürrti Señor y aübu notorrti.
27 Isan imih orot yait erebosa rafiy nab na’aan naatu Regah ana kerowasamaim natomatom, nati orot i bowabow kakafin maiyow Regah biyan naatu ana rara isan esisinaf kakaf.
28 Sane nauquiche amasasai nurria, arrtü ñemanauncurratoe apiñanauncati Señor Jesús. Auqui caüma puerurrü auba y aucha.
28 Imih wantoro’ot orot taiyuwin ana yawas nanutitiy na’itin gewas, imaibo rafiy nab na’aan naatu kerowas nab natom.
29 Itopiqui arrti naqui champü ñanauncurrti ümoti Jesús, arrtü basotiatai manu pan y chabotiatai manu vinorrü, tonenti naqui cuatü ümoti carrticurrü uiti Tuparrü, itopiqui chütusiopü ümoti, ta tone nicütüpürrti Cristo.
29 Anayabin orot yait Regah biyan naatu ana rara hai buriburih men naso’ob gewas, rafiy nab na’aan naatu kerowasamaim wine natomatom, i taiyuwin ana baibatiyen bai enan.
30 Sane nauquiche aboma abarrüpecu bama sürümanama maunrrocono y bama chücusüurupü, y sürümanama tücoiñoma.
30 Ana’an iti isan kwa moumur na’in biyah hiririm naatu kwabisasawuw naatu afa i himoroboka.
31 Tapürrtü barrtai nurria utacumatoe, chübacurrtaratipü Señor usaübu tacana arrüna sane.
31 Baise it taiyuwit anababatun tanabibatiyit gewas, boro men tanan God nibatiyitamih.
32 Perorrtü bacheboti Tuparrü carrticurrü oemo, isamutenti sane tacana ñacuansomococorrti oemo, tapü carrticabo oñü ñana au infierno ichepe bama maquiataca icuqui na cürrü bama chicocoromatipü.
32 Baise Regah nabibatiyit ana veya baikwatutunen boro nitit, naatu God tafaram baimakiy nabitin it boro men auman nititamih.
33 Sane nauquiche caüma masaruquitaiqui, arrtü tocabo auba, tari aparrüpera ümo bama maquiataca, nauqui ichépe aubaca.
33 Isan imih taituwau, Regah ana Bay Aafufun isan kwanaruru’ay taituwa kwanakaifih.
34 Arrtü anati naqui cürüpüo, tari yarati au niporrti primero. Sane caüma champü carrticurrü uiti Tuparrü aume, arrtü apiyoberabacaño. Abe piquiataca nirracüpucu aume, surapoi ausucarü arrtü yeca tanu.
34 Naatu orot yait aa momorob gewasin ana baremaim bay naa, saise a kou’ay kwanabaib ana maramaim boro men God ana baibatiyen wanawanan narun. Naatu sawar afa i boro ayu anan anatitabo anayabuna.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.