Mateus 27

Asery Tamusi karetary (CAR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Emamy'po mero pa'poro mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon 'wa, mo'karon uwapoto'san 'wa enapa taurangon epopo'san Jesus wopoto'me.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Irombo imy'po i'waine. Aro'po i'waine. Mo'ko Rome wyinono jopoto Pilatus ainaka terapa yry'po i'waine.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Ipoko moro a'wembono auranano yry'po ene'po mero, mo'ko ekaramanenymbo Judas 'wa moro o'to tywe'i'po je'tuma'po. Morokon o'win-kari'na itu'ponaka ainapatoro amu'nymbo pyrata aro rapa ito'po mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon 'wa, mo'karon uwapoto'san 'wa enapa.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Ika'po: “Yja'wan oty tyka'se y'wa man. Amy yja'wan oty anikapypynymbo takarama y'wa man.” Ika'san te: “Moro poko o'to tykary upijan na'na. Amoro terapa atuku'ko.”
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Moro Tamusi auty taka morokon amu'nykonymbo pyrata papy'po i'wa. Irombo ito'po moro wyino. Irombo iwona'sawyry'ka'po.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon 'wa morokon amu'nykonymbo pyrata amo'iky'san. Ika'san: “Erokon yry kapyn ky'waine man moro Tamusi 'wa tymy je'ny taka. Mynu epetymbo irombo moro man.”
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Taurangon epopo'san i'waine mo'ko ori'no ka'nen yinonorymbo epeka'to'me ty'waine ike, mo'karon tysenokon aito'kon wyino opy'san unendo'ko'me.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Iro ke ro erome noro moro nono ety me man ‘Mynu pan nono’.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Iwara ro ero Tamusi auran uku'ponenymbo Jeremia nekarity'po wo'kapy'po:
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Mo'ko ori'no ka'nen mainarymbo poko moro pyrata tyje i'waine man, Tamusi wyka'po wara ro.
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Jesus aro'po te i'waine mo'ko Rome wyinono jopoto po'ponaka. Mo'ko woturupo'po ro i'wa: “Mo'karon Simosu Jopotory amoro man?” Jesus wyka'po: “Aseke inoro me kajatoja.”
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon 'wa, mo'karon uwapoto'san 'wa enapa tamendory jako o'to yka'pa iwe'i'po.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Morombo mero Pilatus woturupo'po I'wa: “Aneta'pa man o'toro 'ko waty ajemendory i'waine?”
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Amy pairo oty poko te anejuku'pa Jesus we'i'po. Mo'ko Rome wyinono jopoto wonumenga'po imero.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Amy oty ewamary wararo te moro yja'wangon kari'na aru'katopo wyinombo o'win amy mo'karon kari'na nisanorymbo kapotopombo mo'ko jopoto 'wa kynakon.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Moro jako ro amy yja'wan me ekary aitoto Barabas tatynen wokyry kynakon moro yja'wangon kari'na aru'katopo ta.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Moro iwota'nanopy'san po ro mo'ko Pilatus wyka'po i'waine: “Noky nondary 'se ko mandon y'wa: mo'ko Barabas, mo'ko Mesias me inejatorykon Jesus te ka'tu?”
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Pilatus irombo kynuku'sakon i'se'pa tywairykon ke Jesus yry'po i'waine tainaka.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Moro jopoto apo'ny tu'po tandy'po a'ta ro, ipyty 'wa tauranymbo aropo'po i'wa: “Mo'ko tamamboren wokyry poko koro kyte'i. Ero koko irombo ywoneto poto me imero wata'karykai upu'po me.”
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon 'wa te, mo'karon uwapoto'san 'wa enapa mo'karon ata'nanopy'san apokuma'san, iwoturupoto'ko'me mo'ko Barabas nondato'me i'wa, mo'ko Jesus wopoto'me te i'wa.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Mo'ko jopoto wyka'po: “Nokypan nondary 'se ko mandon y'wa o'waine?” Ika'san: “Barabas.”
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Pilatus wyka'po i'waine: “O'to ko iro ke mo'ko Mesias me inejatorykon Jesus sytan?” Pa'poro ika'san: “Ipokary man wakapu poko.”
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Ika'po: “Otypan yja'wan oty 'ne ko iro ke tyka'se i'wa nan?” Pari'pe 'ne ka'tu rapa iko'tapoty'san: “Ipokary man wakapu poko.”
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Pilatus 'wa aronge roten moro o'to tywairy ene'po. Asemenoro te mo'karon kari'na kynokopatokon. Irombo tuna apo'i'po i'wa. Tainary ku'mity'po i'wa, embataine ro. Ika'po: “Yju'ta kapyn man moro imynuru we'kamyry. Amyjaron terapa aseke atuku'toko.”
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Irombo pa'poro mo'karon kari'na 'wa ejuku'po: “Moro imynuru we'kamyry na'na u'ta nainen, na'na y'makon u'ta enapa.”
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Irombo Barabas kapo'po i'wa ekatakaine. Jesus yry'po te i'wa mo'karon warinu pokonokon ainaka wakapu poko ipokato'me. Mene 'ne ka'tu ipoky'mapo'po i'wa.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Irombo mo'ko Rome wyinono jopoto pyitorykon 'wa Jesus aro'po moro a'wembono auranano ytopo auto taka. Pa'poro mo'karon ta'sakarykon ko'ma'san i'waine.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Iwo'mynga'po mero ty'waine, amy tapiren kamisa ke terapa iwo'myndo'po i'waine.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 U'mariry me amy sipatamu waton momy'po i'waine. Irombo upu'po tu'ponaka yry'po i'waine. Amy waruma waton ke aposenyndo'po i'waine apo'tun wyino. Irombo ipo'ponaka iwokunama'san. Aki'ma'po i'waine. Ika'san: “Na'na te kore awopy'po ewa'maje, Simosu Jopotory!”
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Irombo itu'ponaka eta'tapoty'san. Moro waruma waton pina'po i'waine ainary wyino. Ike ro iwo'po i'waine upu'po po.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Ipoko tywosaijamba'ma'san mero, moro ty'waine iwo'myndotopombo so'ka'po rapa i'waine. Moro iwo'my ke rapa iwo'myndo'po i'waine. Irombo aro'po i'waine, ipokato'me wakapu poko.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Moro tytorykon jako ro, amy Sirene pono, Simon tatynen wokyry epory'po i'waine. Mo'ko wyry'ka'po ro i'waine moro Jesus pokatopo man wakapu aroto'me i'wa.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Irombo itunda'san moro Golgota tatynen aitopo 'wa. Moro tauro'po man ‘u'je'pombo waitopo’.
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Irombo amy itun pan oty maro i'kaima'po winu ke upa'po i'waine. Apo'po mero te enyry 'se'pa iwe'i'po.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Moro wakapu poko ipoka'po wyino ty'waine, asekaro morokon iwo'mykonymbo ekamy'san i'waine tymeramon tapusikiri emapoty'san wyino ty'waine.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Tandy'po kynerandojatokon moro po.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Ero wara moro emendotopo mero'po yry'po i'waine epo:
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Imaro ro oko tokonamon manamangon poka'san i'waine, o'win amy apo'tun wyino, o'win amy apoje wyino.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Mo'karon moro pato ytotonon imero tupu'san sekesekematokon. Jesus ejujatokon.
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 Kyngatokon: “Amoro moro Tamusi auty akanen, irombo oruwa kurita amy'manen rapa! Aseke opano'ko, Tamusi ymuru me aja'ta. O'kako moro apokatopombo wyino.”
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Iwara enapa mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon, mo'karon Tamusi karetary uku'namon, mo'karon uwapoto'san enapa Jesus ere'no'satokon. Kyngatokon:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 “Amykon terapa tapano'se I'wa mandon. Aseke te tywopanopyry upijan. Mo'karon Israel pajanymbo Jopotory mo'ko man. Oro erome moro typokatopombo wyino nony'ton, kysamyikato'se me.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Tamusi amyikanon waty? Oro mo'ko ro erome nepano'nen, i'se ta'ta. ‘Tamusi ymuru awu wa,’ tyka irombo man.”
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Iwara enapa mo'karon imaro ipoka'san manamangon kynejujatokon.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Kurita 'ne 'ne iwe'i'po mero, pa'poro moro nono ewa'rumamy'po oruwa juru taronaka.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Oruwa juru iwe'i'po mero, mo'ja imero Jesus ko'ta'po. Ika'po: “Eli, eli, lama sabaktani?” Moro tauro'po man: ‘Ytamusiry, ytamusiry, o'tono'me ko o'win upu'po kynoi?’
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Irombo amykon moro po o'po'tonon 'wa moro auran eta'po. Ika'san: “Elia ko'manon.”
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 O'win wytory amy 'wa amy tymi'mi'ken oty u'mu'ka'po tyjasakoren winu taka. Amy waruma waton pokonaka yry'po i'wa, Jesus upato'me ty'wa ike.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Amykonymbo wyka'san te: “'Nare Elia wopyry kysenesen epano'se.”
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Mo'ja 'ne ka'tu rapa Jesus ko'ta'po. Irombo iworemakepy'po.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Morombo mero moro Tamusi auty ta isererema'po kamisa wo'seka'po ase'ra, kawo wyinombo ro po'ponaka. Nono wetytyka'po. Topukon we'mopoty'san.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Morokon tu'munanokon wotapurumakapoty'san. Pyime Tamusi wyinonokonymbo iromby'san awomy'san rapa.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Morokon tytu'mungonymbo wyino ito'san. Irombo moro Jesus awomy'po wyino moro Tamusi wyinono aitopo 'wa ito'san. Moro po ro pyime kari'na 'wa iwosenepo'san.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Mo'karon Jesus erandonamon warinu pokonokon 'wa mo'ko tyjopotorykon maro moro nono wetytykary apo'po. Morokon otykon wo'kapyry ene'po mero ty'waine, iwety'ka'san imero. Ika'san: “Iporo ro kore Tamusi ymuru mo'se tywaije na.”
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Irombo tyse terapa pyime woryijan kyno'po'satokon. Galilea wyino Jesus tywekena i'waine kynakon. Enenamonymbo mo'karon kynatokon.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Imaroine kynatokon mo'ko Magdala pono Maria, mo'ko Maria mo'ko Jakobus sano me, Josef sano me enapa kynakon inoro, mo'ko Sebedeus ymurukon sano enapa.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Irombo koine 'ne amy Arimatea pono typyrataken Josef tatynen wokyry wopy'po. Jesus nemepary me e'i'po enapa mo'ko kynakon.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Pilatus 'wa ito'po Jesus ekepy'po poko aturupo. Irombo Pilatus 'wa ypo'po ainaka.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Irombo Josef 'wa mo'ko ekepy'po pina'po. Amy asery tamu'nen ty'meijen kamisa ke ijondo'po i'wa.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Irombo moro asery tunendopo man me tynatokapo'po topu taka yry'po i'wa. Amy poto 'su topu uringapoty'po i'wa moro atunendopo penary apu'toto'me. Irombo ito'po.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Moro atunendopo po ro tandy'po kynatokon mo'ko Magdala pono Maria, mo'ko amy terapa Maria maro.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Irombo koro'po, moro otare'matopo kurita mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon wyto'san mo'karon Farise maro Pilatus po'ponaka.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Ika'san: “Jopoto, nuro noro ta'ta ‘Oruwa kurita pa'po me yjawondake rapa’ mo'ko tonapiren wyka'po poko na'na netuwaro'mai rapa.
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Moro ijoruwanory kurita taronaka iro ke moro atunendopo erandopory 'se'pa man? Ijako irombo mo'karon inemeparykon moro ija'munumbo mona'to kyno'ta'ton. Mo'karon kari'na 'wa kyngata'ton: ‘Mo'karon iromby'san wyino nawomyi rapa.’ Irombo moro wena'po tano onapi poto me 'ne ka'tu rapa kynaitan moro koromono ko'po.”
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Pilatus wyka'po i'waine: “Mojan amykon oranano. Anisanorykon wara ro irupyn me moro atunendopo erandopodoko.”
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Iwara te ito'san. Mo'karon oranano 'wa moro atunendopo erandopo'po i'waine. Moro aputy topu poko amy oty yry'po i'waine aky'katome isakamary pona.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.