Mateus 21
Asery Tamusi karetary (CAR) vs AAI
1 Irombo tyse waty Jerusalem wyino tywe'i'san mero, moro oleif paty wypy patono aitopo Betfage 'wa itunda'san. Moro po ro Jesus 'wa oko amykon tynemeparykon apojoma'san. Ika'po i'waine:
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 “Moro ajuwaponokon aitopo'membo 'wa i'tandoko. Moro aitopo taka awo'myrykon akono mero amy woryi parito my'po mepota'ton, amy parito'membo maro. Imbokatoko me. Irombo ene'toko me y'wa.
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Amy o'to amy wykary jako o'waine, kaitoko me: “Mo'ko Jopoto i'seine man. O'win wytory rapa kynene'pota'ton.”
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Moro tywo'ka'se man ero Tamusi auran uku'ponenymbo nekarity'po wo'ka'to'me:
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 Kaitoko mo'karon Sion ponokon 'wa: “Mo'ko Ajopotorykon janon kyno'san, pyi'me'ke, amy parito tu'po, amy oty aronen parito y'me tu'po.”
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Mo'karon inemeparykon wyto'san. Jesus wyka'po wara ro iwe'i'san.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Mo'ko woryi parito enepy'po i'waine mo'ko parito'membo maro. Tynoponykon yry'san i'waine itu'ponakaine. Itu'poine ro Jesus wotandy'mo'po.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Pyime imero kari'na 'wa tynoponykon apika'san oma rary me. Amykonymbo 'wa wewe porirykonymbo y'koto'san. Irombo oma rary me yry'san i'waine.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Mo'karon oma ta Jesus uwapo ytotonon kari'na apyimy, mo'karon iwena'po ta ytotonon kari'na apyimy enapa kyniko'tapo'satokon: “Hosana mo'ko David parymbo 'wano me. Mo'ko Tamusi ety ta o'toto nainen pa'poro kurano maro. Hosana! Tamusi ety imero kawo nainen kapukon ta.”
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Irombo Jerusalem taka iwo'myry jako, pa'poro mo'karon Jerusalem ponokon wetururuka'san. Ika'san: “Noky ko mo'ko nan?”
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Mo'karon kari'na apyimykon wyka'san: “Mo'ko Galilea tano Nasaret ponombo Tamusi auran uku'ponen Jesus mo'se man.”
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Moro Tamusi auty 'wa tytunda'po mero, Jesus 'wa pa'poro mo'karon Tamusi auty ta otykon ekaramanamon, otykon epeka'namon moma'san. Mo'karon pyrata ambo'namon pyratary apo'nykonymbo uringa'san i'wa. Mo'karon akukuwa ekaramanamon apo'nykonymbo uringa'san enapa i'wa.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Ika'po i'waine: “Tymero man: Yjauty ejatota'ton Tamusi 'wa kari'na we'pimatopo me. Amyjaron te amy tymonakamon autary me terapa myjaton.”
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Moro Tamusi auty ta ro enu'non, iwajakuta'san enapa wopy'san I'wa. Ikura'ma'san i'wa.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Moro anumengaponamon otykon kapyry ene'po ro mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon 'wa, mo'karon Tamusi karetary uku'namon 'wa enapa. Moro Tamusi auty ta “Hosana mo'ko David parymbo 'wano me!” mo'karon pitanikon ko'tapo'tyry eta'po i'waine. Morokon poko ro iwore'ko'san.
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Ika'san Jesus 'wa: “Moro o'to ikarykon metanon?” Jesus wyka'po i'waine: “A'a, setaje. Awe'i'san poro kare ero imero'po anerupa'pa mandon:
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Moro po ro ino'san i'wa. Jerusalem wyino Betania 'wa ito'po. Moro po ro iwonyky'po.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Kokoro 'ne Jerusalem 'wa rapa tywonukuru jako, Jesus kumyry'po.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Irombo oma esi'wo amy oroi ene'po i'wa. Ito'po i'wa. Amy pairo epery anepory'pa te iwe'i'po. Arymbo roten ipoko kynakon. Irombo ika'po moro oroi 'wa: “Epeta'pa roten 'su myre mairy.” O'win wytory moro oroi ajuta'po.
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Moro ene'po mero, mo'karon inemeparykon enuta'san imero. Ika'san: “One wara ko o'win wytory najutai moro oroi?”
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Eju'to'ko'me Jesus wyka'po: “Ita'ro pore, Tamusi amyikary jako o'waine, oko aturu'san e'i'pa a'ta, oroi any'mary taro roten kapyn maita'ton. Ero wypy 'wa pairo te awyka'sando ‘Ajawongo! Parana taka omatango!’ kyno'ka'tan ro.
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Tamusi amyikary jako o'waine, pa'poro Tamusi 'wa awoturupoto'kon mapyita'ton.”
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Irombo moro Tamusi auty taka Jesus womy'po. Mo'karon kari'na emepary jako i'wa, mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon wopy'san i'wa mo'karon uwapoto'san maro. Ika'san i'wa: “Noky ko erokon otykon ka'pojan o'wa? Noky ko erokon otykon kapyry yryi ajainaka?”
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Jesus 'wa ejuku'san: “Awu enapa o'win amy oty poko waturupoja o'waine. Yjauran ejuku'poto o'waine, sekari'take noky 'wa oma yry'po erokon otykon ka'to'me y'wa.
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 Moro Johanes 'wa kari'na etyka'po, noky nisanory ko moro tywaije nan? Tamusi nisanory? Kari'na nisanory te ka'tu?”
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Kyka'sando te ‘Kari'na nisanory moro tywaije man,’ tanarike kywairykon kynaitan mo'karon kari'na apyimy pona. Pa'poro irombo Johanes apyijaton amy Tamusi auran uku'ponenymbo me.”
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Irombo ero wara Jesus ejuku'po i'waine: “Na'na anukuty'pa man.” Irombo Jesus wyka'po i'waine: “Awu enapa iro ke anekarity'pa waitake o'waine noky 'wa oma yry'po erokon otykon ka'to'me y'wa.
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 “One wara ko monumengaton ero poko? Amy wokyry oko tymune tywaije man. Mo'ko o'win amy 'wa mo'ko ijumyn kyny'san. Kynganon: ‘Koki, erome moro winu paty maina taka ajemaminatango.’
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Tyjumy 'wa kynganon: ‘Uwa to, papa.’ Morombo wyino te moro moro wara tyka'po je'tumanon. Irombo moro maina taka kyny'san.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Irombo mo'ko ijumy mo'ko o'win amy tymuru 'wa terapa kyny'san. Moro koromo tyka'po wara ro rapa kynganon i'wa. Mo'ko imuru kynganon i'wa: ‘Iru'pa man, papa.’ Ito'pa te tywaije man.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 Nokypan 'wa ko moro tyjumy nisanory tyka'se nan?” Ika'san: “Mo'ko koromono 'wa.” Jesus wyka'po i'waine: “Ita'ro pore, mo'karon Rome pono jopoto ekataka pyrata amo'i'namon, mo'karon tyja'mungon poko pyrata ka'namon woryijan ajuwaporoine kyny'saton moro Tamusi nundymary taka.
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Mo'ko Johanes irombo moro tamambore aino emary ekari'se rypo tywo'se man o'waine. Anamyika'pa te tywaije mandon. Mo'karon Rome pono jopoto ekataka pyrata amo'i'namon 'wa te, mo'karon tyja'mungon poko pyrata ka'namon woryijan 'wa enapa tamyika man. Moro tone o'waine man. Ise'me te moro o'to awe'i'san anije'tuma'pa tywaije mandon. Anamyika'pa tywaije mandon.”
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 “Amy terapa onumengatopo auranano etatoko. Amy auto jopotory tywaije man. Maina ta winu me tykapymy wonatopo typonje i'wa man. Moro maina tyjarando i'wa man. Moro wonatopo epery aikukato'man tatoka i'wa man. Kawo amy o'po'to'man tyka'se i'wa man. Irombo tapema me amykon maina pokonokon apojomanon, moro maina eneto'me i'waine. Morombo wyino amy tyseno aitopo 'wa ytopo'se kyny'san.
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 “Irombo tywairy 'wa moro wonatopo epery we'i'po mero, mo'karon typyitorykon emo'san mo'karon maina pokonokon 'wa, morokon wonatopo epery aije.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Mo'karon maina pokonokon te mo'karon ipyitorykon apyijaton. O'win amy ypoky'maton. O'win amy wojaton. O'win amy tu'ponaka topu pa'saton.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Amykon rapa typyitorykon emo'san mo'ko maina aporemy, mo'karon koromonokonymbo ko'po pyime. Moro koromonombo wara ro rapa o'to tyje mandon mo'karon maina pokonokon 'wa.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 Irombo mero ko'wu mo'ko tymuru emo'san i'waine mo'ko maina aporemy. Kynganon: ‘Ymuru nendota'ton.’
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Mo'ko imuru ene'po mero te ty'waine, mo'karon maina pokonokon tyworupa mandon ase'wa. Kyngaton: ‘Mo'se ro mo'ko tyjumy otyrykonymbo apyinen man mo'se man. O'toko 'ne! Kysiwosen! Irombo moro inapyiry manombo kysapyisen!’
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Irombo mo'ko maina aporemy ymuru tapyije i'waine man. Moro maina wyino toma i'waine man. Tywo i'waine man.
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 O'to ko iro ke mo'ko maina aporemy mo'karon maina pokonokon ytan, tywopy'po mero?”
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Ika'san I'wa: “Je'tun pe imero kyni'ma'kapota'ton. Moro winu paty maina enepotan tapema me amykon terapa maina pokonokon 'wa, mo'karon iwe'i'san mero moro wonatopo epery yry 'se kynaita'ton inaron 'wa.”
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Jesus wyka'po i'waine: “Awe'i'san poro kare ero Tamusi karetary ta imeropo anerupa'pa mandon:
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 “Iro ke ro wykaje o'waine: Moro Tamusi nundymary pinata'ton awyinoine. Kynyta'ton tamamiporamon kari'na 'wa.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Moro topu tu'ponaka amy woma'poto, kynotambaikatan. Amy tu'ponaka moro topu woma'poto, kynami'tan.”
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Morokon inekarity'san onumengato'kon auranano eta'po mero ty'waine, mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon 'wa, mo'karon Farise 'wa enapa moro typokoine Jesus aurana'po ukuty'po.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Apyiry 'se rypo kynatokon. Mo'karon kari'na apyimykon nendojatokon te. Tamusi auran uku'ponen me irombo kynapyijatokon.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.