Marcos 14

Asery Tamusi karetary (CAR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Oko kurita ro'kon mo'ko eratonomapotopombo onory ewa'mary, morokon uwaputa'non perere ewa'mary tundary we'i'poto, mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon, mo'karon Tamusi karetary uku'namon enapa amy amepo upijatokon Jesus apyito'me ty'waine, iwoto'me.
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 Ero wara kyngatokon: “Mo'ko eratonomapotopombo onory ewa'mary jako kapyn apyiry ky'waine man. Aseke mo'karon kari'na kywo'mata'ton.”
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 Irombo Betania po mo'ko areky pan Simon auty ta Jesus wendamery jako ro, amy woryi wopy'po amy tapenen topu kapy'po patere'membo maro. Ita amy tapenen typoporen, nardus tatynen i'kaimapyn karapa kynakon. Irombo moro patere'membo pynga'po i'wa. Moro itano karapa y'kamy'po i'wa Jesus upu'po tu'ponaka.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Amykonymbo moro po aitonon wore'ko'san te. Ase'wa ika'san: “O'tono'me ko moro wara moro karapa akamanon mo'se?
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Atone'pu-kari'na amu'nymbo pyrata ko'po rypo moro karapa ekaramary manombo tywaije man. Irombo moro pyrata yry manombo rypo tywaije man mo'karon ipyrata'non 'wa.” Iwore'ko'san imero mo'ko woryi poko.
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 Jesus wyka'po te i'waine: “Ipoko kytaiton! O'tono'me ko ipoko mandon? Iru'pyn oty kapyi y'wano me.
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 Mo'karon ipyrata'non irombo kynaijaton roten ajekosaine. I'se awe'i'san mero, epanopyrykon taro mandon. Awu te e'i'pa roten waitake ajekosaine.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 Typori'tory taro ro mo'se woryi oty kapyi. Yja'mun kyrykyrymai terapa typoporen karapa ke, yjunemyry uwaporo.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 Ita'ro pore, pa'poro wararo ero nono tu'po moro iru'pyn oka ekarityry jako, mo'se woryi nikapy'po ekari'ta'ton enapa iwonumengato'ko'me ipoko.”
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Irombo Judas Iskariot, mo'ko o'win amy Jesus nemepary wyto'po mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon 'wa, Jesus ekaramato'me ty'wa i'waine.
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Moro eta'san mero ty'waine, ewa'pota'san imero. Pyrata ke epemary man ejato'po i'waine. Morombo mero amy oma upijakon Jesus yto'me ty'wa ainakaine.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 Irombo moro koromono uwaputa'non perere ewa'matopo kurita tunda'po. Moro kurita ro mo'ko eratonomapotopombo kapara'membo wotopombo mo'karon Simosu 'wa kynakon. Moro jako ro mo'karon Jesus nemeparykon woturupo'san I'wa: “Oja ko na'na wytory 'se man mo'ko eratonomapotopombo y'mo'ka, onoto'me o'wa?”
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 Irombo oko tynemeparykon emoky'san i'wa. Ika'po i'waine: “I'tandoko moro poto 'su aitopo taka. Irombo amy wokyry 'wa poty'sa ta tuna arorymbo mepota'ton. Mo'ko ro iwekenatoko me.
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 Irombo amy auto taka iwo'my'poto, kaitoko mo'ko tautynen 'wa: ‘Mo'ko amepanen kynganon: ‘Oje ko moro ywaitopo man nan, mo'ko eratonomapotopombo onoto'man y'wa mo'karon ynemeparykon maro?’ ’
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Irombo kawo amy poto 'su apuru'po enepotan o'waine. Pa'poro terapa kyna'kurukon man oty ita man. Moro po ro mo'ko kapara'membo i'mo'katoko me pa'poro ky'waine.”
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Irombo mo'karon oko inemeparykon wyto'san. Irombo itunda'san moro poto 'su aitopo 'wa. Irombo Jesus wyka'po wara ro ty'waine oty epory'po i'waine. Irombo mo'ko eratonomapotopombo y'mo'ka'po i'waine.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Iko'mamy'po mero, Jesus wopy'po mo'karon ainapatoro itu'ponaka oko tynemeparykon maro.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 Irombo tarije'po tywendamerykon jako ro, Jesus wyka'po i'waine: “Ita'ro pore, o'win amy ara'nanokon yjekaramatan, o'win amy ymaro endametoto.”
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Irombo kata'mato terapa iwe'i'san. Pa'poro tywe'i'san mero ika'san I'wa: “Awu kapyn waty?”
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 Irombo ika'po i'waine: “Ainapatoro itu'ponaka oko ynemeparykon me mandon amyjaron. O'win amy ara'nanokon te yjekaramatan. Mo'ko ywara enapa moro arepa a'pitopo taka tarepary a'pinen, mo'ko ro, inoro mo'ko man.
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 Kyny'san ro mo'ko kari'na ymuru, typoko imero'po wara ro. Mo'ko kari'na ymuru ekaramanen te janon kynotamotan. Iru'pa nairy ero nono tu'ponaka opy'pa iwe'i'pomboto.”
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 Irombo moro tywendamerykon jako noro, amy perere anumy'po i'wa. Tamusi ety awonga'po mero ipoko, i'sakapoty'po i'wa. Irombo ekamy'po i'wa i'waine. Ijako ro ika'po: “Apyitoko. Yja'mun ero man.”
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 Irombo amy sapera anumy'po i'wa. Tamusi ety awonga'po mero moro sapera tano tanymy poko, yry'po i'wa i'waine. Pa'poro tywe'i'san mero amy enyry'po i'waine.
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 Irombo ika'po i'waine: “Ymynuru ero man. Kyne'kanjan moro Tamusi wykatopombo pori'tomato'me. Pyimano kari'na upu'san me kyne'kanjan.
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Ita'ro pore, winu anenyry'pa noro ra'a waitake. Moro Tamusi nundymary ta te asery me senytake rapa.”
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 Irombo Tamusi ety awongato'me tywareta'ma'san mero, ito'san moro oleif paty wypy 'wa.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Irombo Jesus wyka'po i'waine: “Pa'poro ywyino matu'mata'ton. Tymero irombo man:
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 “Moro iromby'san wyino yjawomy'po mero te, Galilea 'wa wy'take ajuwapoine.”
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 Petrus wyka'po te I'wa: “Pa'poro kari'na ro rypo awyino kynotu'mata'ton. Awu te atuma'pa waitake!”
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Irombo Jesus wyka'po i'wa: “Ita'ro pore, ero koko noro okomboto korotoko ko'tary uwaporo, oruwamboto yjukuty'pa mokari'take.”
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 Irombo paripe 'ne ka'tu rapa Petrus wyka'po: “Yrombyry man jako ro rypo amaro, ajukuty'pa okarity'pa waitake.” Moro wara enapa pa'poro mo'karon a'sakarykon wyka'san.
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 Irombo amy Getsemane tatynen wonatopo paty 'wa ito'san. Irombo ika'po mo'karon tynemeparykon 'wa: “Ero po atandy'motoko. Tamusi 'wa aurana wy'sa.”
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 Petrus, Johanes, Jakobus aro'san i'wa tymaro. Irombo amy poto 'su anari wopy'po imero itu'ponaka, kynety'ka'ko imero.
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 Irombo ika'po i'waine: “Kata'mato ywairy je'tun ywory 'se rypo terapa man. Ero po ro aitoko. Tuwaro koro aitoko me.”
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 Irombo a'si 'ko noro ito'po. Tombata'po iwoma'po. Irombo Tamusi 'wa iwoturupo'po moro ata'karykano 'wa tuwaporimakato'me, i'se iwairy taro ro.
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 Irombo ika'po: “Aba, papa, pa'poro oty kapyry ajaina man. Ero je'tun pan sapera 'wa kuwaporimakapoko. Ynisanory kapyn te no'ka'nen. Anisanory te.”
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 Irombo iwopy'po rapa mo'karon tynemeparykon 'wa. Iwo'nykyrykonymbo epory'po terapa i'wa. Irombo Petrus 'wa ika'po: “Simon, mo'ny'san? Ko'i roten pairo nuro awairy mupijan?
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 Tuwaro aitoko. Tamusi 'wa aturupotoko, moro aju'kuto'kon 'wa ajapyirykon pona. Mo'ko a'kanano ro rypo oty kapyry 'se man. Moro ja'munano te ru'me man.”
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 Irombo ito'po rapa. Tamusi 'wa rapa aurana'po. Koromo taurana'po wara ro rapa aurana'po.
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 Irombo tywerama'po mero rapa, iwo'nykyrykonymbo epory'po rapa i'wa. Epirykon imero tawosinapo'seine kynatokon. One wara pairo Jesus ejukuru upi'po i'waine.
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 Irombo moro ijoruwanorymbo ta tywopy'po mero rapa, ika'po i'waine: “Erome te o'ny'toko iro ke. Otare'matoko. Naikepyi terapa. Moro ijururu nitundai terapa. Mo'ko kari'na ymuru yjaton terapa irombo mo'karon tyja'wangamon ainaka.
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Ajawondoko. Ka'makon. Mo'ko yjekaramanen irombo nitundai terapa.”
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Moro Jesus auranary jako noro, typo roten mo'ko o'win amy inemepary Judas tunda'po. Imaro moky imero kari'na kynatokon supara maro, putu maro. Mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon 'wa, mo'karon Tamusi karetary uku'namon 'wa, mo'karon uwapoto'san 'wa enapa tomo'se kynatokon.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 Mo'ko ekaramanen 'wa te enepoto'man takari'se kynakon i'waine. Tyka kynakon: “Mo'ko siposimatake inoro, inoro ro mo'ko man. Apyitoko me. Irombo torane arotoko me.”
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Irombo itunda'po. O'win wytory Jesus 'wa ito'po. Ika'po i'wa: “Yjemepanen!” Irombo imero iposima'po i'wa.
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 Irombo mo'karon imaro opy'san 'wa Jesus apo'i'po.
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 Irombo o'win amy moro po aitoto 'wa tysuparary so'ka'po ije'ny wyino. Irombo mo'ko Tamusi pokonokon jopotory pyitory panaka'po i'wa.
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 Irombo Jesus woturupo'po i'waine: “Amy tokonen manaman apyiry 'sangon wara imero supara maro, putu maro tywo'se mandon yjapyije.
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 Kurita wara ro ajekosaine kari'na semepakon moro Tamusi auty ta. Moro jako te yjapo'i'pa maisen. Ero wara te morokon imero'san wo'kapyry man.”
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Irombo mo'karon inemeparykon 'wa o'win upu'po Jesus no'po. Pa'poro eka'numy'ma'san.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 Irombo amy pyito kyniwekenakon. Iwo'my'ma mo'ko pyito kynakon. Amy kamisa ke roten tywainopondo kynakon. Irombo apo'i'po i'waine.
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 Iwo'kerenga'po te iwyinoine. Moro inoponymbo wainopo'po roten ainaine. Inopo'ma eka'numy'po.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 Irombo Jesus aro'po i'waine mo'ko Tamusi pokonokon jopotory 'wa. Pa'poro mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon, mo'karon uwapoto'san, mo'karon Tamusi karetary uku'namon enapa wota'nanopy'san.
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 Petrus tyse terapa kyny'sakon Jesus wena'po ta. Mo'ko Tamusi pokonokon jopotory auty taka ro imero Jesus wekena'po i'wa. Irombo wa'to ekonda iwotandy'mo'po, mo'karon oranano ekosa.
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 Mo'karon Tamusi pokonokon jopotorykon, pa'poro mo'karon Simosu jopotorykon enapa amy Jesus emendoto'man upijatokon, iwopoto'me ty'waine. Amy iwopoto'man anepory'pa te iwe'i'san.
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 Pyime kari'na Jesus emendojatokon. Onapi roten ekari'satokon te ipoko. O'win morokon aurangon e'i'pa kynatokon.
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 Irombo amykon tonapiramon awomy'san emendoto'me. Ika'san:
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 “Na'na ikary etai: ‘Ero ainanano ke ikapy'po Tamusi auty sakatake. Irombo oruwa kurita amy terapa samy'matake rapa, ainanano ke waty.’ ”
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 Moro wara enapa te morokon Jesus emendoto'kon i'waine o'win e'i'pa kynatokon.
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 Irombo mo'ko Tamusi pokonokon jopotory awomy'po. Owarira'naka ito'po. Irombo Jesus 'wa iwoturupo'po: “O'to yka'pa man morokon i'waine ajemendotopo poko?”
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 O'to yka'pa te Jesus we'i'po. Anejuku'paine pairo iwe'i'po. Irombo mo'ko Tamusi pokonokon jopotory woturupo'po rapa I'wa: “Mo'ko Mesias amoro man? Mo'ko tykuranondo man inoro ymuru amoro man?”
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 Irombo Jesus wyka'po: “Inoro ro awu wa. Aire mo'ko kari'na ymuru tandy'po meneta'ton mo'ko pari'pyn apo'tun wyino. Aire kapurutu ta iwopyry meneta'ton.”
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 Irombo mo'ko Tamusi pokonokon jopotory 'wa moro tywo'mymbo seka'po. Ika'po: “O'tono'me ko emendonamon me noro amykon kysupijaton?
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 Tamusi ety jamikary i'wa metaton. One wara ko monumengaton ipoko?”
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Irombo amykonymbo eta'tapoty'san itu'ponaka. Kamisa ke embatapu'to'po i'waine. Irombo tainarykon amo'mere'ko'san ke iwo'po i'waine. Irombo ika'san I'wa: “Tamusi auran uku'ponen, ekari'ko noky 'wa awo'po!” Mo'karon oranano 'wa mene imero embata'mopoty'po.
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 Irombo po'po moro pyroro ta mo'ko Petrus a'ta noro, mo'ko Tamusi pokonokon jopotory emyijary amy wopy'po moro pato.
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 Wa'to ekonda Petrus ene'po mero ty'wa, iru'pa 'nero ene ito'po. Irombo ika'po: “Amoro enapa mo'ko Nasaret pono maro makon, mo'ko Jesus maro.”
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 Petrus wyka'po te: “Uwa! Anukuty'pa wa. O'to awykary anukuty'pa pairo wa.”
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Irombo Petrus ene'po mero rapa, mo'ko woryi wyka'po rapa mo'karon moro po o'po'tonon 'wa: “Amy a'sakarykon mo'se man.”
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 Enapitary ekarity'po rapa te Petrus 'wa.
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 Irombo Tamusi ety ejatory ta Petrus wyka'po: “Tamusi yjuta'kan, mo'ko awykato'kon wokyry ukutyry jako y'wa!”
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Irombo o'win wytory korotoko ko'ta'po rapa. Irombo Petrus wetuwaro'ma'po rapa moro Jesus auranymbo poko: “Okomboto korotoko ko'tary uwaporo, oruwamboto yjukuty'pa mokari'take.” Irombo iwotamo'po imero.
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.